Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. T. (T. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba, teistas 2023 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (2024 m. balandžio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų sąrašo),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. T. remiantis pateiktais medicinos dokumentų duomenis (GMP kortele Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta durtinė žaizda dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu, duriančių savybių turinčiu daiktu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama tikimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., el. b. l. 193-194).

2024 m. vasario 12 d. T. T. įtariamojo papildomos apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. vasario 10 d. vakare, kai sutuoktinė A. T. atėjo pas jį į kambarį ir pradėjo žodžiu provokuoti, kad neva iškvies policiją ir pasodins į kalėjimą, jis labai supyko. Tuos žodžius pasakiusi, A. išėjo pas save į kambarį. Tada jis paėmė kambaryje ant stalo gulintį peilį su medine rankena ir nuėjo į A. kambarį. Užėjęs į A. kambarį, pamatė, kad ji sėdi ant lovos ir kažką žiūri planšetiniame kompiuteryje. Pamačiusi jį, A. pašoko nuo lovos ir priėjusi prie jo vėl pasakė, kad iškvies policiją ir kad jis atsisės į kalėjimą. Jis norėjo ją pagąsdinti ir laikydamas rankoje peilį nestipriai dūrė A. peiliu į kairę koją. A. buvo su naktiniais. A. iš kojos pradėjo bėgti kraujas. Ji išėjo iš kambario. Jis pakėlė A. lovos minkštą dalį ir numetė peilį į patalynės dėžę. Po to nuleido lovos minkštą dalį ir atsisėdo ant grindų šalia lovos. A. paskambino (duomenys neskelbtini) ir iškvietė policiją bei greitąją. Kaip minėjo pirmos apklausos metu, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti elgesio pataisos programoje. Jau yra sudalyvavęs vienoje programoje, šiuo metu pradėjo dalyvauti kitoje programoje, yra įrašytas į Probacijos tarnybos įskaitą. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens savo name adresu (duomenys neskelbtini), savo kambaryje, neieškos ryšių ir nebendraus su savo sutuoktine A. T. (1 t., el. b. l. 159-162).

2024 m. liepos 3 d. T. T. įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, savo teises ir pareigas suprato. 2024 m. liepos 3 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, prisipažįsta padaręs nusikaltimą, sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis ir labai dėl to gailisi. Viską, kas buvo žinoma apie įvykį 2024 metų vasario 10 dienos, yra jau papasakojęs, daugiau nieko neturi ką papildyti. Su sutuoktine A. T. šiuo metu yra susitaikę, labai gerai sutaria, jokie konfliktai nekyla. Supranta, kad 2024 m. vasario 10 d. padarė nusikaltimą ir yra pasiruošęs už tai atsakyti, sutiks su jam paskirta bausme (2 t., el. b. l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veiką kvalifikuojantis požymis – tas kas veiką padarė prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad T. T. ir A. T. yra sutuoktiniai – šeimos nariai.

T. T. kaltę pagrindžia ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai – 2024 m. vasario 10 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2024 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. gegužės 16 d. specialisto išvada, 2024 m. vasario 22 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolai, 2024 m. vasario 12 d. tarnybinis pranešimas dėl matomų nukentėjusiosios sužalojimų, 2024 m. liepos 2 d. asmens (A. T.) apžiūros protokolas, 2024 m. liepos 2 d. tarnybinis pranešimas dėl nukentėjusiosios sužalojimo vietos. Aplinkybes patvirtinančias nukentėjusiosios A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo faktą ir mąstą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

T. T. nežymiai sutrikdė savo žmonos sveikatą. Kaltinamasis vieną kartą dūrė su peiliu į kairę koją, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai A. T. durtinę žaizdą kairėje šlaunyje. Įrodymų visumą neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis T. T. 2024 m. vasario 10 d. apie 20.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,90 promilių neblaivumas) žodinio konflikto metu savo sutuoktinei A. T. tyčia vieną kartą dūrė su peiliu į kairę koją, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai A. T. durtinę žaizdą kairėje šlaunyje, kuri yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. T. pareiškė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (2 t., el. b. l. 52-53). Nukentėjusioji A. T. informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., el. b. l. 54-55).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, padarytą žalą – T. T. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką, padarė apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., el. b. l. 62-63) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškime nurodoma, kad T. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, todėl nagrinėjamos veikos padarymo metu dar nebuvo pripažintas recidyvistu. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė jo atžvilgiu nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. T. yra teistas už nusikaltimą veiką sveikatai (2 t., el. b. l. 13-17), baustas administracine tvarka už piktnaudžiavimą smurtą patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teisėmis bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., el. b. l. 141-145), nedirba (2 t., el. b. l. 49-51). Byloje nėra duomenų apie T. T. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas 1 metų laisvės apribojimo bausmės dydis yra artimas sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui ir atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl tokio dydžio bausmė T. T. ir yra skiriama.

Nagrinėjamu atveju T. T. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, kartu skirtinas draudimas visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso XI skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, jeigu teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriama kartu su bausme. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. T. T. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį (ši nusikalstama veika yra pakartotinė). Šiuo atveju bausmės tikslai bus efektyviau pasiekti T. T. skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 72² straipsnyje – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. T. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paliekant minėtą draudimą.

V. Kiti klausimai

T. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. T. (1 t., el. b. l. 173-176), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 10 d. 21.00 val. iki 2024 m. vasario 12 d. 16.29 val. (dvi dienos) (1 t., el. b. l. 22-26, 163-165) Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsniu šis T. T. laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms – viso 4 laisvės apribojimo dienos.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos atsakyme nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiosios A. T. gydymo žalos nepadaryta. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nereikš (1 t., el. b. l. 135).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- peilis, rusvos spalvos dėmės nuoplova, perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintini;

- vaizdo ir garso įrašai apžiūrėti 2024 m. vasario 22 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolų metu – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. T. (T. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kartu paskirti draudimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. T. paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kartu paliekant draudimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti T. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 10 d. 21.00 val. iki 2024 m. vasario 12 d. 16.29 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms – viso 4 laisvės apribojimo dienas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. T. – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- peilį, rusvos spalvos dėmės nuoplovą, perduotus saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti;

- vaizdo ir garso įrašus apžiūrėtus 2024 m. vasario 22 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolų metu – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga

0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

0 nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

1 padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2 išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3 nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4 įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.