- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- 2-57-669/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Jovyta Piekienė, Albinas Antanas Kornikas
dalyvaujant ieškovės D. Š. atstovei advokato Albino Antano Korniko padėjėjai Rūtai Buinevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės S. G. 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) skolos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti jos naudai iš atsakovės S. G. visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad D. Š., iš atsakovės S. G. 2011-02-25 gavo, o atsakovė S. G. jai išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1200 Lt sumai nurodydama, jog vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti iki 2011 m. lapkričio 1 dienos. Nei vekselyje nurodytu terminu, nei vėliau S. G. su ja neatsiskaitė. Kadangi su atsakove yra pažįstama asmeniškai, sutiko dar truputį palaukti skolos grąžinimo. Kai suprato, jog atsakovė geranoriškai atsiskaityti su ja neketina, paaiškėjo, kad visus terminus pateikti vekselį vykdymui yra praleidusi. Į žodinius raginimus grąžinti skolą atsakovė nereaguoja. Dėl šios priežasties dėl skolos grąžinimo yra priversta kreiptis į teismą. Atsakovė klaidina teismą teigdama, jog 1200 Lt jai tik ketino paskolinti. Vekselis nėra kilęs iš paskolos santykių. Faktiškai buvo taip, kad vekseliu atsakovė S. G. įsipareigojo atiduoti savo anūko V. A. skola. V. A. gyveno nuomininko teisėmis ieškovei priklausančiame bute ir liko įsiskolinęs už komunalinius patarnavimus, sumoje 1200 litų. Apie jokias atsakovės sūnui numatytas operacijas nieko nežinanti.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė palaikė ieškovės reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovė atsiliepdama į ieškinį su juo nesutiko ir pareiškė priešieškinį. Priešieškiniu atsakovė prašo 2011 m. vasario 25d. ieškovės išduotą paprastąjį vekselį, kuriuo ji įsipareigojo ieškovei D. Š. sumokėti iki 2011 m. lapkričio 1d. 1200 Lt pripažinti negaliojančiu, priteisti jos naudai iš ieškovės D. Š. 71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad 2011 metų pradžioje sunkiai sirgo jos sūnus, jam buvo reikalinga inksto persodinimo operacija, todėl reikėjo pinigų. Pinigų ji neturėjo. D. Š. iki išvykimo dirbti į užsienį buvo jos kaimynė, su ja gerai sutarė. Nurodo papasakojusi ieškovei savo bėdas ir paprašiusi paskolinti pinigų. Ji pasakė, kad jai atsiųs 1200 Lt, tik ji turinti nueiti pas notarą ir surašyti kokį nors dokumentą, kad tikrai pinigus grąžins. Paprašiusi pažįstamos notarės ir gavusi vekselio pavyzdį, jį išsiuntė D. Š. ir laukė pinigų, bet pinigų negavo. Praėjus kelioms dienoms po vekselio išsiuntimo, D. Š. jai paskambino ir pasakė, kad pinigų jai neatsiųs, nes jai tas raštas netinka, sakė, kad būtų tikęs, jei būčiau įkeitusi butą, sakė, kad grąžins vekselį, kai grįš į Lietuvą. Namo ji buvo grįžusi praėjusiais metais, bet apie vekselį nebeprisiminė ir nepaprašė, kad grąžintų. Jos valia, pasirašant vekselį, buvo ne perimti tariamas anūko skolas, apie kurių egzistavimą nurodo nežinanti, o sudaryti paskolos sutartį, t. y. gauti pinigų, reikalingų sūnaus operacijai. Nurodo, kad vekselis turėtų būti pripažintas negaliojančiu dviem pagrindais: dėl jos valios trūkumo (vekselį pasirašė suklydimo įtakoje - LR CK 1.90str.) ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (LR CK 1.91 str.). Vekselį nurodo išrašiusi, tikėdamasi, kad ieškovė jai paskolins ir atsiųs 1200 Lt, bet pinigų negavo. Vekselio savalaikiai neginčijo, nes tikėjosi, kad ieškovė būdama Lietuvoje, jį atiduos.
Teisminio nagrinėjimo metu savo reikalavimus palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis atmestini.
Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.).
Byloje pateiktų ir teismo surinktų įrodymų pagrindu, pasitvirtinus jų turiniui, nustatyta, kad 2011-02-25 atsakovė S. G. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo iki 2011-11-01 jo turėtojai D. Š. sumokėti 1200 Lt (b.l. 7). Ieškovė jo laiku nepateikė apmokėti. Taigi, 2011-02-25 paprastąjį vekselį jame nustatytu laiku (2011-11-01) nepateikus apmokėti, jis prarado kaip vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl to jam nebetaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos, nes LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas ( formuojama praktika civ.b. 2A-389-198/2012).
Vekseliui praradus kaip vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą, priešieškinio reikalavimas jį pripažinti negaliojančiu, netenka teisinės prasmės.
Kadangi yra pasibaigęs vekselio galiojimas, todėl ieškovė turi įrodyti skolos egzistavimą bei pačios skolos pagrįstumą (CPK 178 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselio turėtojas - ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą ir dėl to prarado galimybę išsiieškoti skolą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Kadangi paskolos sutartis priskirtina prie realinių sutarčių, todėl paskolos sutarties sudarymo faktui pripažinti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (CK 6.870 str. 1, 2 d.) (c.b. 2A-43-278/2013). Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto, įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, šį faktą paneigti tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12 str., 178 str.).
Nors vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia ieškovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu pasibaigimo, o vekselyje nenurodomas pinigų perdavimo-priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina atsakovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.)
Tiek ieškinyje, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo motyvuojama vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievole ir iš jos atsirandančiu reikalavimo teisės abstrakčiu pobūdžiu, nors atsakovė nuo pat teismo įsakymo išdavimo momento ginčija tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių faktą.
Byloje nustatyta aplinkybė, kad vekselio pavyzdys atsakovei buvo paruoštas notarės, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė siekė pasiskolinti pinigų ir kuri pinigų negavusi ketino išduoti vekselį asmeniu tik ketinusiam juos skolinti, patvirtina atsakovės parodymų pagrįstumą. Atsakovės parodymus, kad jai buvo reikalingi pinigai sūnaus operacijai, patvirtina byloje pateikti atsakovės ir V. V. giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (b.l. 49-50) ir išrašas iš V. V. medicininių dokumentų (b.l. 48).
Kad ieškovė kokiu nors būdu pinigus būtų perdavusi atsakovei, ieškovė ir jo atstovė įrodymų nepateikė, kaip ir nepateikė įrodymų apie atsakovės skolinimosi pagrindą – susidariusias komunalines skolas už naudojimąsi ieškovės bustu, kurias kaip nurodo ieškovė buvo įsipareigojusi padengti ieškovė.
CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė minėtų aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas spręsti apie skolos egzistavimo faktą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.