- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 2-2384-391/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32991-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zoja Monid
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- T. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei T. S., išvadas teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. P. 2017-08-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. S., kuriame nurodė, kad šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra M. P.. Po to, kai šalių bendras gyvenimas nutrūko, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, D. P. įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą po 170,00 EUR kas mėnesį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei leidžia objektyvi jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas minimaliomis pajamomis, turi būti vertinama, kokių priemonių tėvas ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis jo turtinės padėties pasikeitimas, galimybių teikti priteistą išlaikymą sumažėjimas. Pasikeitus ieškovo šeiminei ir turtinei padėčiai, ieškovas toliau neturi galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus dėl dukros M. P. išlaikymo. Ieškovas turi dar du nepilnamečius vaikus – R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. P., gim. (duomenys neskelbtini), su kurių motina E. M. ieškovui nutraukus bendrą gyvenimą, buvo nutarta, kad dukra I. P. gyvens su tėvu, o sūnus R. P. gyvens su motina, kad vaikų tėvai vienas iš kito nereikalaus išlaikymo vaikams. Tuo metu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį dėl M. P. išlaikymo, ieškovo sūnus gyveno su motina, tačiau dažnai lankydavosi pas ieškovą, ieškovas paremdavo sūnų materialiai. Šiuo metu situacija pasikeitė. E. M. veda netinkamą gyvenimo būdą, sūnumi visiškai nesirūpina, vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas, yra daug kartų bausta administracine tvarka, jos atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl ieškovas 2017-08-01 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, prašydamas inicijuoti teisminį procesą dėl motinos valdžios apribojimo ir sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Šiuo metu ieškovas turi pareigą išlaikyti ne du, o tris vaikus. Vaikai R. ir I. yra paaugliai, lankantys mokyklą, jų poreikiai yra nemaži, tik vienam vaikui išleisti į mokyklą reikia apie 100-150 eurų, o ieškovo gaunamas atlyginimas per mėnesį siekia tik apie 400-430 eurų. Paskutiniu metu ieškovui dažnai tenka lankytis pas gydytojus dėl didelių nugaros skausmų, ieškovas turi kelias stuburo išvaržas, svarstoma galimybė daryti operaciją. Ieškovui tenka nuolat vartoti vaistus, kuriems per mėnesį išleidžiama nuo 30 eurų iki 40 eurų. Su turimais nugaros skausmais ieškovo darbinės perspektyvos yra ribotos, bet ieškovas stengiasi dirbti ir užsidirbti. Ieškovo motina padovanojo jam žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais Vilniaus rajone, Ašmenėlės kaime, kur visi gyvena. Ieškovas negali disponuoti namu, nes ieškovo motinai iki gyvenimo pabaigos nustatyta uzufrukto teisė į namą. Ieškovas privalo padėti savo 75 metų amžiaus motinai, kurios pajamas sudaro tik gaunama pensija. Ieškovas ieškiniu prašė: 1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteistų periodinių išmokų dydį nepilnametei dukrai M. P. sumažinti iki 120,00 EUR per mėnesį iki dukters pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovė T. S. teismui 2017-10-04 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas kelis mėnesius nemokėjo išlaikymo dukrai : nuo 2017-01-12 įmokos iki 2017-05-14 įmokos. Ieškovas nevykdo pareigos bendrauti su dukra. Atsakovė nuveža dukrą pas sesę I. ir močiutę susitikti, visada veža maistą, vitaminus, rūbus. Atsakovės žiniomis, ieškovo dukra I. rūpinasi ieškovo motina, o kai šalys nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio gyveno kartu, ieškovo dukra I.rūpinosi atsakovė, maitino ir rengė ją iš savo lėšų. Ieškovo sūnus R. gyvena su savo seneliais J. ir L. M., kurie vaiką ir išlaiko be ieškovo pagalbos. Apie netinkamą savo vaikų motinos E. M. gyvenimo būdą ieškovas žinojo seniai, jokių veiksmų dėl sūnaus gyvenimo pakeitimo nesiėmė, nes žinojo, kad sūnumi rūpinasi seneliai. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo nebūna namuose po kelis mėnesius. Ieškovas neišlaiko savo sūnaus. M. P. yra silpnos sveikatos, jai reikalingas didesnis, nei minimalus, išlaikymas. Ji turi su kvėpavimu susijusias sveikatos problemas, ji dažnai serga. Ieškovas 2017 m. liepos mėnesį pervedė atsakovei 680,00 EUR. Ieškovas bando suklaidinti teismą dėl savo darbo užmokesčio. Ieškovas 2016-12-04 išvarė atsakove su vaikais iš namų be daiktų, po ko atsakovė su vaikais surado prieglobstį Vilniaus miesto krizių centre. Šiuo metu atsakovė su vaikais M. P. ir L. O. K. gyvena nuomojamame bute. Pasirašydamas taikos sutartį ieškovas žinojo savo sveikatos būklę, atsakovė dar šalių bendro gyvenimo metu veždavo ieškovą pas gydytojus. Dėl nuolatinės įtampos, baimės, streso, patirto atsakovės bendro šalių gyvenimo metu, atsakovei nustatyta galvos smegenų hipertenzija, bet kokiu momentu ieškovei gali atsirasti galvos skausmai. Atsakovę nuo 2016 m. gruodžio mėnesio kankina nugaros skausmai. Ieškovas gyvena nuosavame name, o atsakovė su vaikais gyvena nuomojamame būste. Ieškovo name liko atsakovės daiktai: skalbimo mašina, šaldytuvas, orkaitė, baldai. Atsakovei teko nupirkti visus buityje reikalingus daiktus. Vežant kasdien dukrą į darželį, atsakovė per mėnesį išleidžia 120,00 EUR kurui. Kai dukra serga, atsakovei tenka samdyti auklę. Atsakovės finansinė situacija yra labai sunki. Atsakovė išmoka skolą, kuri susidarė bendro šalių gyvenimo metu. Prašė ieškinį atmesti (b.l. 46-50).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui 2017-10-16 pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovė su vaikais L. O. K. ir dukra M. P. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, mokytis ir ilsėtis. M. P. lanko Vilniaus vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės teigimu, M. yra alergiška, ją nuolat beria, dažnai serga peršalimo ligomis, jai samdoma auklė. Atsakovė dirba pradinių klasių mokytoja (duomenys neskelbtini) mokykloje, gauna 650,00 EUR darbo užmokestį. Skyrius neturi duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdo motinos pareigas. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką, tinkamas sąlygas. Vaiko poreikiai turi būti tenkinami kasdien. Teismų praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų išlaikymo dydis, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesine alga. Ieškovas turėtų teikti įrodymus apie esminį turtinės padėties pablogėjimą, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio ar susijęs su darbingumo netekimu. Ieškovo siūlomas 120,00 eurų dydžio išlaikymas neatitiktų nepilnametės M. P. interesų.
Šalies argumentai
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius teismui 2017-12-29 pateiktoje išvadoje nurodė, kad D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sūnaus R. P. gyvenamosios vietos su juo nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atkreipė dėmesį, kad nors D. P. prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo, vaikas faktiškai gyvena su seneliais, E. M. tėvais. Išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, kurie paprastai didėja jam augant. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Kadangi priteistas išlaikymo dydis yra mažesnis už minimalų, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nesutinka sumažinti išlaikymo dydį.
Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai, jį grindė iš esmės aplinkybėmis, motyvais ir argumentais, išdėstytais ieškinyje. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą su ieškiniu atsakovė iš esmės grindė aplinkybėmis, motyvais ir argumentais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šalys santuokos nesudarė, gyveno kartu. Šalių bendro gyvenimo metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. P.. Kartu su šalimis ir jų dukra M. faktinėje šalių šeimoje gyveno ieškovo dukra I. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), ir atsakovės sūnus iš turėtos santuokos L. O. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 111).
Šalys kartu gyveno nuo 2014 m. balandžio mėnesio ieškovo motinos G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytoje namų valdoje (duomenys neskelbtini), kurią ieškovo motina 2016-04-04 dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovui (b.l. 18-37). Po ko šalys ieškovo namų valdoje kartu gyveno iki 2016-12-04, kai per šalių konfliktą atsakovė su vaikais M. P. ir L. O. K. paliko faktinės šeimos namus (atsakovė teigia, kad ieškovas išvarė ją su vaikais iš savo namų). Nuo 2016-12-09 iki 2017-06-05 atsakovė su vaikais gyveno Vilniaus miesto krizių centre (b.l. 80, 81).
Šalys 2016-12-29 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu supaprastinto proceso tvarka patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2SP-58-897/2017 priimta 2017 m. sausio 3 d. nutartimi patvirtino T. S. ir D. P. sudarytą 2016-12-29 taikos sutartį, kurios 1 punkte T. S. ir D. P. susitarė, kad vaiko M. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, taikos sutarties 2-5 punktuose susitarta dėl D. P. bendravimo su dukra M. P. tvarkos, taikos sutarties 6 punkte D. P. įsipareigojo kas mėnesį savo vaiko M. P. išlaikymui skirti po 170,00 EUR išlaikymo lėšas, kurias tvarkys T. S., pervedant išlaikymo lėšas į T. S. sąskaitą banke (b.l. 5, 6).
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas išlaikymo neteikė 2017 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, vėliau sumokėjo visą išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas iki šiol reguliariai perveda į atsakovės sąskaitą išlaikymą dukrai po 170,00 EUR per mėnesį.
Ieškovas 2017-08-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dukrai M. P. teikiamą išlaikymą sumažinti iki 120,00 EUR per mėnesį. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovui dar tenka išlaikyti dukrą I. P., kuri nuo 10 mėnesių amžiaus, kai jos motina E. M. paliko dukrą ir dukros tėvą, nuolat gyvena su ieškovu, taip pat ieškovui šiuo metu reikia išlaikyti sūnų R. P., kuris po D. P. išsiskyrimo su sūnaus motina bendru vaiko tėvu susitarimu gyveno su motina ir dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu jis kreipėsi į teismą, nes vaiko motina gyvena asocialiai, nesirūpina vaiku.
Iš Lietuvos teismu informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad D. P. į Vilniaus regiono apylinkės teismą (Vilniaus rajono apylinkės teismą) su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo kreipėsi 2017-10-30, byla neišnagrinėta (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1259-647/2018).
Nagrinėjant šalių ginčą taip pat nustatyta, kad ieškovas yra nesusituokęs. Šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovas iki šiol su motina ir savo 15 metų amžiaus dukra I. P. gyvena savo asmeninės nuosavybės teise turimoje valdoje (duomenys neskelbtini), kur jam priklauso 2.0000 ha žemės, gyvenamasis namas, kiemo rūsys, keturi ūkiniai pastatai, kiemo statiniai. Ieškovo motinai gyvenimo trukmei nustatytas uzufruktas į gyvenamąjį namą (b.l. 29. 18-37). Kito nekilnojamojo turto ieškovas neturi. Ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur, pagal pateiktos į bylą pažymos duomenis ir pagal ieškovo paaiškinimus, jis, atskaičius mokesčius, uždirba apie 430,00 EUR per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, įvertinus šalių paaiškinimus, teismas pritaria atsakovės nuomonei, kad tikrosios ieškovo pajamos iš darbinės veiklos yra didesnės nei deklaruojamos.
Atsakovė yra nesusituokusi, su vaikais gyvena nuomojamame bute, turėdama kas mėnesį apmokėti ne tik komunalines paslaugas, bet ir buto nuomos 170,00 EUR mokestį. Nuosavo būsto atsakovė neturi. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini)mokykloje pradinių klasių mokytoja, dirbdama pilnu etatu uždirba apie 670,00 EUR per mėnesį. Atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės sūnaus L. O. K. tėvas neteikia sūnui priteisto išlaikymo, todėl vaiko išlaikymui mokamos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. Už dukros priežiūrą vaikų darželyje būtina mokėti kas mėnesį 60,00 EUR. Atsakovė paaiškino, kad ji vairuoja ieškovo motinos atiduotą jai 1995 m. automobilį VW Passat, kas mėnesį jai tenka apie 120,00 EUR išleisti kurui, nuvežant dukrą į darželį ir ją iš darželio pasiimant. Atsakovė paaiškino, kad tam, kad ji galėtų dirbti dukros ligos atveju, dukrai samdoma auklė, kuriai už vaiko priežiūrą mokama po 3,00 EUR už 1 valandą. Atsakovės paaiškinimai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra itin sunki. Atsakovė turi virš 25.000,00 EUR dydžio finansinius įsipareigojimus AB DNB bankui (b.l. 83-87). Atsakovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2FB-1547-912/2018).
Šalių darbingumas nėra apribotas, nors į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina abiejų šalių turimus sveikatos sutrikumus (b.l. 10-13, 51-53), kuriuos taip pat turi šalių dukra M. P., kuri yra alergiška, dažnai serga kvepavimo, peršalimo, kitomis ligomis, dėl susirgimų mergaitė gydoma ambulatoriškai ir gydymo įstaigų stacionaruose (b.l. 54-56, 58-61, 63-75). Suprantama, kad yra reikalingos lėšos vaiko gydymui.
Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, kad dėl turtinės padėties, dėl kokių nors kitų objektyvių priežasčių ieškovas negali teikti dukros išlaikymui po 170,00 EUR kas mėnesį. Vertintina, kad ieškovo teikiamo dukrai M. išlaikymo dydis nustatytas abiejų šalių laisva valia sudaryta 2016-12-29 taikos sutartimi, kurios sudarymo metu ieškovas taip pat turėjo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus I. P. ir R. P.. Nesuprantami ieškovo teiginiai apie tai, kad tik šiuo metu jam atsirado pareiga teikti išlaikymą sūnui R., gimusiam (duomenys neskelbtini) Vaikų I. P. ir R. P. išlaikymas nesudarė kliūčių ieškovui taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimą teikti dukrai M. P. išlaikymą po 170,00 EUR kas mėnesį. Reikalavimą sumažinti dukrai M. P. teikiamo išlaikymo dydį ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai grindžia tuo, kad vaikų I. P. ir R. P. motina nedalyvauja vaikų auklėjime ir neteikia vaikams išlaikymo. Be to, iki 2017 m. spalio mėnesio ieškovas niekada nereikalavo iš I. P. ir R. P. motinos išlaikymo vaikams. Svarbu ir tai, kad ieškovo sūnus R. P. niekada su ieškovu negyveno ir negyvena, ieškovo sūnų iki šiol prižiūri vaiko seneliai (vaiko motinos tėvai), su kuriais vaikas iki šiol gyvena. Atsižvelgiama, kad šalių taikos sutarties sudarymo metu (2016-12-29), kai ieškovas įsipareigojo teikti dukrai M. P. išlaikymą po 170,00 EUR kas mėnesį, ieškovas neturėjo darbo ir atitinkamai neturėjo pajamų iš darbinės veiklos. Šiuo metu ieškovas dirba, gauna darbo užmokestį. Negalima išvada, kad yra pablogėjusi ieškovo turtinė padėtis, lyginant su ieškovo turtine padėtimi, buvusia šalių taikos sutarties sudarymo metu. Priešingai, ieškovo turtinė padėtis yra akivaizdžiai pagerėjusi. Nenustatyta duomenų, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė taip, kad ieškovas neteko galimybės vykdyti šalių 2016-12-29 taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl dukros M. P. išlaikymo. Atsižvelgiama ir į taikos sutartimi nustatytą ieškovo išlaikymo dukrai dydį.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).
Orientaciniu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą. Šalių taikos sutarties sudarymo metu ir iki 2017-12-31 minimalioji mėnesinė alga sudarė 380,00 EUR per mėnesį (LR Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644). Nuo 2018-01-01 minimalioji mėnesinė alga sudaro 400,00 EUR (LR Vyriausybės 2017-10-11 nutarimas Nr. 814). Preziumuojama, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, teiktinas abiejų tėvų, garantuoja minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Matyti, kad teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, ieškovas teikė ir teikia dukrai M. P. išlaikymą, mažesnį už ½ dalį minimaliosios mėnesinės algos, nors nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pripažinti atsakovės pareigą dalyvauti dukros išlaikyme didesne dalimi, nei ieškovas. Abiejų tėvų pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą yra lygios, todėl, įvertinant ir atsakovės turtines galimybes, prieštarauja įstatymui ir yra nesąžiningas atsakovo reikalavimas sumažinti išlaikymą dukrai iki 120,00 EUR per mėnesį, nes tokio dydžio išlaikymas būtų akivaizdžiai nepakankamas, neatitiktų nepilnametės M. P. poreikių, rinkos sąlygų, prekių, paslaugų, pragyvenimo kainų, šalių turtinės padėties pusiausvyros, atsakovo galimybių. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 3.3 str., 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 3.192 str., 3.201 str.).
Ieškinį atmetant, ieškovui neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė byloje nenurodė patirtų byloje bylinėjimosi išlaidų, nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 93 str., 98 str.). Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiama 6,47 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atmesti ieškovo D. P. ieškinį atsakovei T. S. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo).
Priteisti iš ieškovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,47 EUR (šešis eurus keturiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.