Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2015-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-107-517/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
1-107-517/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18816-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
R. E.
Baudž. byla Nr. 1-107-517/2015m.
(Proceso Nr. 1-01-1-18816-2015-5)
Bylos kategorija Nr. 4.8, 5.4
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.1, 1.2.5.4 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2015m. balandžio 28d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. E., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. UAB (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), darbuotojo pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001m. gruodžio 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 246¹ str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-24 MGL 3.000,- Lt.(trijų tūkstančių litų ir 00 ct.) dydžio bauda, neturintis teistumo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d., 145 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. E., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir grasino nužudyti kitą žmogų ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

2015m. balandžio 01d., apie 20³⁰ val., vakare, kaltinamasis R. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė savo sutuoktinę-pil. D. E., kuriai tyčia su kumščiu vieną kartų sudavė į veidą, po ko jis(kaltinamasis R. E.), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, namuose esančioje katilinėje, rankoje laikydamas peilį, grasino užmušti savo sutuoktinę-nukentėjusiąją D. E., sakydamas žodžius „ užmušiu tave “, o nukentėjusiajai D. E. ginantis nuo peiliu jai grasinančio ir prie jos su peiliu rankoje einančio vyro-kaltinamojo R. E., ji(nukentėjusioji D. E.) su kaire ranka suėmė už peilio ašmenų, dėl ko susižalojo kairės rankos nykštį, kas pastarajai sukėlė fizinį skausmą, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis R. E.) grasino nukentėjusiąją D. E. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai D. E. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Kaip matyti iš kaltinamojo R. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. balandžio 01d., apie 15⁰⁰ val., jis iš darbo grįžo į namus. Namuose buvo jo žmona Daiva, jos sūnus M. Č. ir sutuoktinės sesuo M. E.. Apie 17⁰⁰ val. namuose vyko išgertuvės, kurių metu jis su moterimis išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Kad tą vakarą būtų susipykęs su savo sutuoktine Daiva ir ją vadinęs necenzūriniais žodžiais bei prieš ją pavartojęs fizinį smurtą, t.y. vieną kartą su kumščiu sudavęs į veidą, dėl buvusio girtumo neatsimena, tačiau neatmeta tokios galimybės, kad taip galėjo paielgti, nes jis dažnai, t.y. 2-3 kartus per savaitę, vartoja alkoholį, todėl kiekvieną kartą sekančią dieną jis neatsimena ką darė ar sakė būdamas girtas. Dėl tos pačios priežasties jis neatsimena ir tai, kad su peiliu būtų puolęs savo sutuoktinę Daivą ir ją sužalojęs, grasindamas ją nužudyti, tačiau neneigia, kad taip galėjo pasielgti. Kai jis buvo katilinėje, tai sutuoktinės sūnus Mantas dėl jam nežinomų priežasčių buvo jį užsipuolęs ir su mediniu pagaliu du kartus jam sudavė per viršugalvį, tačiau jis M. Č., kuris yra neįgalus, jokių pretenzijų dėl fizinio smurto pavartojimo jo atžvilgiu neturi(b.l. 39-40, 44).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. E. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d., 145 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios D. E. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe užfiksuotais ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole(b.l. 1, 25), liudytojų M. Č. ir M. E. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 28, 30), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 1-2) ir schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 3-6), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 11-12) ir fotolentelėmis prie minėto pranešimo(b.l. 13-17), peilio apžiūros protokolu(b.l. 7) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 8), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 18) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios D. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tame tarpe užfiksuotų ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, 2015m. balandžio 01d. pas ją namuose vyko išgertuvės. Namuose buvo jos sūnus M. Č., sutuoktinis R. ir jos sesuo M. E., su kuriais visais, išskyrus sūnų M., vartojo alkoholį. Išgertuvių virtuvėje metu, apie 20³⁰ val., jos sutuoktinis E., užsipuolęs, nei iš šio, nei iš to pradėjo ją kaltinti, kad ji per mažai uždirba, ėmė kolioti necenzūriniais žodžiais. Koliodmas, sutuoktinis ją puolė ir su kumščiu vieną kartą trenkė per veidą, tačiau nuo suduoto smūgio ji ant žemės nepargriuvo. Ją ginti puolė sesuo M., kuri jos sutuoktinį R. sulaikė už rankų. Tada sutuoktinis paėmė virtuvėje, prie stalo stovėjusią taburetę, kurią metė į ją, tačiau nepataikė. Tada ji nuėjo į šalia virtuvės esančią katilinę. Jai stovint katilinėje, įėjo sutuoktinis R., kuris rankoje laikė pjaustymui skirtą peilį, kuris buvo virtuvėje. Užsimojęs peiliu į ją, sutuoktinis ėmė jai grasinti, sakydamas, kad ją užmuš, nudurs. Ji labai išsigando, tikrai pagalvodama, kad sutuoktinis gali ją užmušti, kadangi tai buvo jau nebe pirmas smurtavimo prieš jos asmenį atvejis, nes sutuoktinis ir anksčiau ne vieną kartą ją buvo puolęs su peiliu, tačiau ji pareiškimo policijai nėra rašiusi. Kai sutuoktinis R. su peiliu užsimojo į ją, tai ji, norėdama apsiginti, griebė už peilio ir taip susižalojo kairės rankos nykštį. Jos sutuoktinis R. dažnai vartoja alkoholį, kuris, būdamas girtas, kartais būna agresyvus, tačiau kitą dieną sutuoktinis dažniausiai neatsimena, ką jis kalbėjo ir darė būdamas girtas(b.l. 1, 25).

Kaip matyti iš liudytojo M. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. balandžio 01d., apie 20³⁰ val., namuose įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu virtuvėje patėvis R. E. užsipuolė jo motiną, ant kurios pradėjo rėkti ir vieną kartą su kumščiu sudavė jai į veidą. Kada motina užsidarė katilinėje, patėvis R. stvėrė virtuvėje gulėjusį peilį, įsiveržė į katilinę, grasindamas motiną užmušti. Motinai išbėgus iš katilinės į kambarį, jis su motina, padedant M. E., iki policijos atvažiavimo laikė užrėmę kambario duris, kad neįsileisti patėvio. Motinai buvo sužalotas vienos rankos pirštas ir kakta(b. l. 28).

Kaip matyti iš liudytojos M. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2015m. balandžio 01d. ji svečiavosi pas savo seserį D. E.. Apie 20³⁰ val. namuose įvyko šeimyninis konfliktas, kurio metu virtuvėje sesers vyras R. pradėjo šaukti ant D., vadindamas ją „ suka“, „ kurva “, po ko vieną kartą su kumščiu sudavė seseriai į veidą. Kai sesuo D. užsidarė katilinėje, tai jos sutuoktinis R. stvėrė peilį ir, įsibrovęs į katilinę, ėmė šaukti, kad ją(seserį Daivą) užmuš. Seseriai išbėgus iš katilinės į kambarį, ji su seserimi, padedant pastarosios sūnui M. Č., iki policijos atvažiavimo laikė užrėmę kambario duris, kad neįsileisti R.(b.l. 30).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvė. Užėjus į virtuvę, jos kairėje yra matomos durys į katilinę, o priešais yra durys į kambarį. Apžiūros metu nustatyta, kad virtuvėje, ant grindų, prie spintelės guli peilis, o ant šalia stovinčios taburetės yra padėtas pagalys. Virtuvėje, ant grindų yra daug stiklo šukių, kambario durys iš virtuvės pusės yra įlaužtos(b.l. 1-6, 13-17). Iš įvykio vietos paimtas virtuvinis peilis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 7-10)

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo ir grasinimo nužudyti nukentėjusiąją D. E. ar sunkiai sužaloti jos sveikatą pastarosios namuose adresu: (duomenys neskelbtini), aplinkybes(b.l. 11-12). Įvykio vietoje buvo atlikta nukentėjusiosios D. E. apžiūra, kurios metu nukentėjusioji buvo fotografuojama. Iš darytų fotonuotraukų matyti, kad yra sužalota nukentėjusiosios D. E. kakta ir yra įpjautas kairės rankos nykštys(b.l. 1-2, 6).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, patikrinus 2015m. balandžio 01d., 21¹⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo R. E. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas, t.y. vidutinis girtumo laipsnis(b.l. 18, 32).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015m. balandžio 01d. buvo girtaujama nukentėjusiosios D. E. namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Virtuvėje vykusių išgertuvių metu kilus šeimyniniam konfliktui, kaltinamasis R. E. buvo užsipuolęs savo sutuoktinę-nukentėjusiąją D. E., prieš kurią panaudojo fizinį smurtą, pastarajai vieną kartą su kumščiu suduodamas į veidą. Kada nukentėjusioji D. E. nubėgo į šalia virtuvės esančią katilinę, kaltinamasis R. E. nenusiramino, kuris, įėjęs į katilinę, laikydamas rankoje virtuvinį peilį, savo sutuoktinei-nukentėjusiajai D. E. ėmė grasinti fiziniu susidorojimu, pasakydamas žodžius „ užmušiu tave “. Kai kaltinamasis R. E. užsimojo su peiliu, nukentėjusioji D. E., norėdama apsiginti, griebė už peilio ir taip susižalojo kairės rankos nykštį. Atsižvelgiant į buvusio neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo R. E. veiksmus 2015m. balandžio 01d. namuose įvykusio šeimyninio konflikto metu, nukentėjusioji D. E., matydama savo sutuoktinio tuometinę būseną, žinodama kaltinamojo nenuspėjamą elgesį dėl ankstesnių jo grasinimų fiziniu susidorojimu ir jau buvusių nevienkartinių smurtinių veiksmų prieš jos asmenį, ką patvirtina byloje esantis Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašas(b.l. 21-22), turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jos sutuoktinio-kaltinamojo R. E. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti realiai įvykdytas.

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2015m. balandžio 01d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami sutuoktiniai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis R. E., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu tiek panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę-nukentėjusiąją D. E., ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, tiek ir grasindamas pastarąją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, savo nusikalstamais veiksmais padarė tiek nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant(mušant) artimoje aplinkoje, tiek ir nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., t.y. grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo R. E. nusikalstamomis veikomis turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusioji dėl patirto fizinio smurto byloje jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilins ieškinys pareikštas nebuvo(b.l. 25).

Kaltinamasis R. E. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti galutine bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 61).

Sankcijose už kaltinamajam R. E. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), 145 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšys, yra numatytos kaip alternatyvinės, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Svarstant kaltinamojo R. E. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas asmuo, tačiau kaltinamasis yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes praeityje padaryta veika, numatyta LR BK 246¹ str. 1d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), LR BK padarius pakeitimus ir papildymus, buvo dekriminalizuota, todėl ankstesnė veika kaltinamajam R. E. neužtraukia teistumo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo R. E. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis abu jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis R. E. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi fizinis smurtas ir grasinimai fiziniu susidorojimu buvo padaryti kilusio šeimyninio konflikto metu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytų veikų aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo R. E., kaip dirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam R. E., kaip pirmą kartą teisiamu laikytinam asmeniui, už abi padarytas veikas yra tikslinga skirti sankcijose numatytas alternatyvias, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmių rūšis,-laisvės apribojimą, paliekant galutinę prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, paskyrus daugiau ir tuos įpareigojimus, kas teismo nuomone darytų teigiamą įtaką kaltinamojo R. E. elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.). Paskirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. E. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytų veikų pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d.( LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), 145 str. 1d., ir nuteisti:

-pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)-laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti toliau dirbti UAB (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir d) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;

-pagal LR BK 145 str. 1d.-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti toliau dirbti UAB (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir d) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti devynis mėnesius laisvės apribojimo, bausmės atlikimo metu kaltinamajam R. E. paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti toliau dirbti UAB (duomenys neskelbtini), o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir d) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam R. E. paskirtą galutinę laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam R. E. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2015m. balandžio 01d., 21¹⁰ val., iki 2015m. balandžio 02d., 14⁴⁷ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis R. E. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Daiktinį įrodymą-virtuvinį peilį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas R. Adamonis