Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 85 str. 4 d. G. B. (toliau – G. B.) atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 9 d., 4:30 val., vykdant reidą pagal bendrą su VMT ir GMU sudarytą grafiką, Širvintų rajone, kelyje Širvintos-Motiejūnai 7 kilometre buvo sustabdytas ir patikrintas jam priklausantis automobilis Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį jis ir vairavo. Apžiūrėjus automobilį, jo bagažinėje buvo rasta šviežia, dar šilta šerno skerdiena. Jokių teisėtą šerno sumedžiojimą patvirtinančių dokumentų G. B. nepateikė. Tikrinant administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, buvo apklausti liudytojai, apžiūrėtos ir patikrintos G. B. nurodytos sumedžioto žvėries sumedžiojimo ir dorojimo vietos ir nustatyta, kad G. B. dorojo ir gabeno neteisėtai sumedžiotą suaugusį šerną. Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais, 58.2.3 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 4 d.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti G. B. kaltu pagal LR ATPK 85 str. 4 d., paskiriant jam 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su transporto priemonės – automobilio Nissan Terrano, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Institucijos teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas G. B. buvo surašytas, įvertinus visas aplinkybes ir faktus, kai 2014 m. rugsėjo 9 d., 4:30 val. Širvintų rajone, kelyje Širvintos - Motiejūnai 7 kilometre reido metu buvo sustabdytas ir patikrintas jo vairuojamas automobilis „Nissan Terrano“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio bagažinėje rastas šviežiai išdorotas šernas. Jokių teisėtą medžioklę ir teisėtą šerno sumedžiojimą patvirtinančių dokumentų nei G. B., nei kartu su juo važiavę J. P. ir S. S. neturėjo, nors yra medžiotojai. Paprašytas paaiškinti, kaip atsirado šviežiai išdorotas šernas jo automobilyje, G. B. teigė, kad 2014 m. rugsėjo 8 d. vakare jis su draugais medžiojo Zarasų rajone „Smalvų“ medžiotojų būrelyje, ir kad gabena ten sumedžiotą šerną. Medžioklės vadovu jis nurodė Visagine gyvenantį A. J., kuris ir turėtų turėti medžioklės dokumentus. Pareigūnas Ž. C., kuris kartu su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi P. D. tikrino G. B. automobilį, paprašė A. J. telefono numerio ir jam paskambino. A. J. telefonu paaiškino, kad jokia medžioklė 2014 m. rugsėjo 8 d. jų būrelyje nevyko ir jis jokiai medžioklei nevadovavo. Tai buvo pirmas rimtas faktas, kuris privertė pareigūną suabejoti gabenamo žvėries sumedžiojimo teisėtumu ir buvo nutarta kruopščiai patikrinti ir ištirti šio įvykio aplinkybes.

Tam, kad objektyviai patvirtinti ar paneigti neteisėtą žvėries sumedžiojimą, 2014 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai paprašė patikrinime dalyvauti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros pareigūnus. Minėtame 2014 m. rugsėjo 9 d. patikrinime dalyvavo Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai vyriausiasis specialistas Ž. C., vyresnysis specialistas D. B. bei vyresnysis specialistas A. P., iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Utenos RAAD) Zarasų rajono agentūros - pareigūnai A. K. bei D. Č.. Minėtame tariamo sumedžiojimo ir šerno išdorojimo vietos patikrinime taip pat dalyvavo G. B. bei A. J.. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai kartu su Utenos RAAD pareigūnais važiavo į visas G. B. ir A. J. nurodytas vietas, kruopščiai fiksavo visus faktus ir aplinkybes, turinčias reikšmės objektyviam įvykio ištyrimui. Nebuvo užfiksuota nė vieno fakto, nei vienos aplinkybės, galinčios objektyviai patvirtinti G. B. ir A. J. bandomos teigti versijos teisingumą. Apie 2014 m. rugsėjo 9 d. atlikto patikrinimo eigą ir rezultatus fiksuota 2014 m. rugsėjo 9 d. Įvykio vietos ir daiktinių įrodymų apžiūros ir patikrinimo akte.

Minėtame 2014 m. rugsėjo 9 d. Įvykio vietos ir daiktinių įrodymų apžiūros ir patikrinimo akte konstatuota, jog jokių šviežiai nušauto žvėries gabenimo požymių, kaip teigia A. J. nerasta. Apžiūrėta ir nufotografuota šerno (galimai) sumedžiojimo vieta. Jokių šviežiai sumedžioto šerno pėdsakų nerasta. Bokštelis iš kurio nušautas šernas, kaip tvirtina A. J., visiškai sulūžęs ir netinkamas naudojimui. Iš bokštelio vietos visai nesimato tos vietos, kaip teigia A. J., kur buvo peršautas šernas. Apžiūrėta ir nufotografuota žvėrienos atliekų šalinimo duobė. Ištrauktas viršuje gulėjęs kailis, kuris yra duobėje pragulėjęs daugiau nei kelias dienas. Nei A. J., nei G. B. negalėjo nurodyti, kur yra šerno, kurį gabeno G. B., galva ir vidaus organai. Būtina įvertinti, jog minėtą aktą pasirašę penki valstybinės aplinkos apsaugos pareigūnai konstatavo, jog jokių šerno, kurį gabeno G. B., sumedžiojimo teisėtumą patvirtinančių įrodymų nerasta.

Nors skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodoma, kad būtina įrodyti ir tai, kad rastas išdorotas ir gabenamas gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai, tačiau būtent tai ir atliko Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai. Patikrintos aplinkybės ir surinkti įrodymai pilnai paneigia G. B. ir A. J. iškeltą versiją, kad šernas sumedžiotas teisėtai. Aplinkybė, kad nenustatytas asmuo, ar asmenys, neteisėtai sumedžioję G. B. gabenamą šerną, negali būti kaip pagrindas atleidžiant nuo atsakomybės asmenis, kurie tą gyvūną gabeno ar dorojo.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad prieš patraukiant atsakomybėn, G. B. buvo sudarytos visos sąlygos pateikti pareigūnams įrodymus ir paaiškinimus apie gyvūno sumedžiojimo aplinkybes - jis turėjo visas galimybes ir pakankamai daug laiko bet kam skambinti, buvo važiuojama ne vieną šimtą kilometrų į jo ir jo pasirinktų liudytojų nurodytas vietas, kruopščiai apžiūrimos ir fiksuojamos jų rodomos galimos šerno sumedžiojimo vietos. G. B. ir jo liudytojai turėjo pakankamai laiko ir sąlygas atitinkamai „paruošti“ būsimo patikrinimo vietas, kas, Institucijos vertinimu, ir buvo daroma. G. B., supratęs, kad patrypta žolė ir numestas stiklainis su neaiškios kilmės krauju, neįtikino pareigūnų, į teismą liudyti paprašė E. J. ir K. J., apie kuriuos anksčiau nebuvo net užsiminęs. Šių liudytojų parodymai teismo posėdžio metu vertinti labai kritiškai, nes jie yra G. B. draugai, tuo labiau - jie patys teismo posėdžio metu patvirtino, kad liudyti atvyko prašomi atsakomybėn traukiamo asmens. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas, teismo posėdžio metu prašė Širvintų rajono apylinkės teismo patraukti liudytojus atsakomybėn už melagingų parodymų davimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

G. B. pasirinkti liudytojai E. J. ir K. J. pasakojo, kad tuo pačiu metu medžiojo toje pačioje vietoje Smalvų medžioklės plotuose, tačiau turėjo jau kitą medžioklės lapą ir buvo kitas medžioklės vadovas. Tai visiškai prieštarauja pirminiams A. J. parodymams, kuriuos jis davė pareigūnui Ž. C. telefonu. Iš pradžių, jis teigė, kad apskritai jokios medžioklės nebuvo organizuojamos Smalvų būrelyje nuo 2014 m. rugsėjo 6 d., šeštadienio, o štai teismo posėdžio metu jau atsiranda net dvi organizuotos medžioklės tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje.

Pabrėžiama, kad pačios medžioklės organizavimo ir eigos aplinkybės, kurias nurodė G. B. liudytojai, yra labai kontraversiškos. Jie tvirtino, kad nuo žvėrių dorojimo vietos pėsčiomis nuėjo apie kilometrą į žvėrių tykojimo vietą, po to tokiu pačiu būdu grįžo, kas nelabai tikėtina šiais laikais, nes einant tykoti vakare žvėrių, reikia neštis nemažai įrangos, būti šiltai apsirengus, be to, transporto priemonė reikalinga sumedžiotam žvėriui parsivežti. Sugrįžę prie žvėrių dorojimo duobės, jų teigimu, jie mato gulintį šerną, tačiau nei kas tai per žvėris, nei kas jį sumedžiojo, kokiomis aplinkybėmis, jie nesidomi, todėl ir negali nieko smulkiau pasakyti. A. J., jo teigimu, atveža sumedžiotą šerną prie duobės, vienas išmeta jį iš mikroautobuso ir išvažiuoja. Toks medžiotojų elgesys visiškai nepriimtinas visuose medžiotojų kolektyvuose ir medžiotojų atžvilgiu yra labai neetiškas. Tai liudija, kad toli gražu ne visas aplinkybes G. B. ir A. J. sugebėjo aptarti su liudytojais prieš teismo posėdį ir nesugebėjo numatyti, kokie klausimai jiems bus pateikti teisme.

Liudytojas J. P. 2014 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime teigia, jog „<...> Kas atvežė šerną aš nežinau, nieko nemačiau. Kas sumedžiojo šerną aš nežinau. Nelabai atsimenu apie įvykių seką, nes buvau girtas“. Tačiau teismo posėdyje minėtas liudytojas teigia, jog „atvežė šerną A. J., dalyvavo žvėries lupime“, jog minėtą šerną su virve kėlė ir lupant laikė.“ Kartu su G. B. važiavusių ir teisme liudijusių J. P. bei S. S. parodymai iš karto po sulaikymo ir teismo posėdžio metu akivaizdžiai skiriasi ir vertintini kaip labai šališki ir nenuoseklūs. Iš jų parodymų neįmanoma buvo nustatyti, ką jie veikė 2014 metų rugsėjo 8 dienos vakare ir rugsėjo 9 dienos naktį. Be to, Vilniaus RAAD yra oficialių duomenų, kad J. P. prieš 6 metus buvo baustas už šiurkščius Medžioklės taisyklių pažeidimus, jam buvo atimta teisė medžioti ir konfiskuotas medžioklinis ginklas.

Atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad iškart po sulaikymo, G. B. teigė, jog yra užfiksuota video medžiagoje, kaip jis „medžiojo Smalvų būrelyje, sėdėjo bokštelyje ir buvo įrašytas į medžioklės lapą.“ Tačiau, praėjus penkioms valandoms, kai A. J. pareigūnams pateikė medžioklės lapą, jame nebuvo jokio įrašo apie G. B. dalyvavimą medžioklėje. To paties medžioklės lapo buvimą ir jame esantį įrašą pirmosios instancijos teismas, Institucijos teigimu, nepagrįstai pripažino kaip teisėto šerno sumedžiojimo įrodymą.

Akcentuojama, kad tiriant minėtą teisės pažeidimą buvo nustatinėjama G. B. ir A. J. faktinio buvimo vietos pagal mobilių telefonų, kurių numeriai 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo pateikti Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnams, operatorių duomenis. A. J. ir G. B., nenumatė galimybės patikrinti jų telefonų buvimo vietas, gavus duomenis iš mobilaus ryšio bendrovių. Šie duomenys yra visiškai objektyvūs, nėra jokios galimybės jų interpretuoti vienos ar kitos bylos dalyvių pusės naudai ar nenaudai. Tai teismo posėdžio metu akcentavo ir Vilniaus RAAD atstovai. Teismo posėdžio metu A. J., paprašytas paaiškinti, kaip galėjo atsitikti, kad kai jis, jo paties teigimu, buvo medžioklėje ir sumedžiojo šerną Zarasų rajone Smalvų būrelyje, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbiai buvo fiksuojami skirtingose vietose Visagino mieste, jis nieko paaiškinti negalėjo. Be to, duodamas parodymus Ukmergės rajono agentūroje, jis teigė, jog su savimi neturėjęs jokio telefono ir niekam neskambinęs. Teismo posėdžio metu A. J. jau pasakojo visai kitą versiją, ir neneigė skambinęs telefonu. Būtina atkreipti dėmesį, jog G. B. buvimo vieta pagal duomenis iš mobilaus ryšio bendrovių (pagal mob. telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014 m. rugsėjo 8 d. antroje pusėje vis dar buvo Vilniaus miesto teritorija, konkrečiau - Vilniaus miesto Didlaukio gatvė, tuo tarpu jis pats teigė, jog tuo metu buvo Zarasų rajone ir dalyvavo medžiotojų būrelio susirinkime. Tuo tarpu A. J. teiginiai, kad jis vienas sugebėjo didelį suaugusį šerną, sveriantį apie 120- 130 kg, parsitempti, nepalikdamas jokių tempimo žymių, ir pakrauti į daugiau kaip pusės metro aukščio mikroautobusą, vertintini kaip neatitinkantys realybės.

Dar viena objektyvi aplinkybė, įrodanti, kad joks šernas 2014 m. rugsėjo 8 d. Smalvų medžiotojų būrelyje sumedžiotas (teisėtai ar neteisėtai) nebuvo, yra ta, kad Maisto ir veterinarijos tarnybai nebuvo pateiktas mėginys dėl trichineliozės ir afrikinio kiaulių maro ištyrimo. Kai 2014 m. rugsėjo 6 d. Smalvų būrelyje G. B. tikrai sumedžiojo šerną, jam ištirti iš karto buvo pateiktas mėginys Zarasų Maisto ir veterinarijos tarnybai. Tai įrodo šios tarnybos pateikti duomenys, tai yra teisės aktais nustatyta prievolė ir joks medžiotojas, ar brakonierius nerizikuos savo ir kitų asmenų sveikata, nevykdydamas šio reikalavimo. Šios aplinkybės taip pat jokiais logiškais teiginiais nei atsakomybėn traukiamas G. B., nei jo liudytojas A. J. paaiškinti negalėjo. Nors teisme Vilniaus RAAD atstovai tai pabrėžė kaip labai neatsakingą ir pavojingą visuomenei veiką (neveikimą), Medžioklės taisyklių pažeidimą, priimdamas skundžiamą nutarimą Širvintų rajono apylinkės teismas į tai neatžvelgė. Be to, ištyrus iš G. B. paimtą šerno skerdieną, buvo nustatyta, kad ji užkrėsta trichinomis. Užkrėsta skerdiena buvo nedelsiant perduota Rietavo atliekų utilizavimo įmonei, ir, beje, tai buvo padaryta ne asmenų, privalėjusių tai atlikti, lėšomis.

Pabrėžiama, kad aplinkosaugos pareigūnai nagrinėjamu atveju tyrimą atliko tendencingai ir siekdami įrodyti, kad šernas buvo sumedžiotas kitokiomis aplinkybėmis ir kitoje vietoje nei nurodė A. J. ir G. B.. Konstatuojant šią išvadą, nurodoma, kad pareigūnai, atvykę į šerno sumedžiojimo vietą, nekreipė dėmesio į A. J. nurodytas jo automobilio paliktus padangų pėdsakus, esančius netoli šerno sumedžiojimo vietos ir jų nurodytose vietose nefiksavo, o fiksavo tik pėdsakus, likusius ant žolės, kurie nėra informatyvūs. Taip pat iškėlė abejones, ar A. J. galėjo tempti ir įkelti sumedžiotą šerną į savo automobilį, tačiau, G. B. vertinimu, tokios abejonės laikytinos nepagrįstomis, juo labiau, kad A. J. automobilyje buvo rastas kruvinas maišas, o ant automobilio bamperio buvo matyti šviežias kraujas. Be to, prie žvėrienos atliekų šalinimo duobės G. B. pareigūnams rodė šviežią šerno kraują, o taip pat pareigūnams pateikė sumedžioto šerno kraują bei reikiamus organus, kuriuos jis paliko dedamas šerną tyrimui dėl afrikinio kiaulių maro. Dėl nežinomų priežasčių, pasak G. B., pareigūnai to nefiksavo, o kraujo ir G. B. pateikto maišelio, kuriame buvo sumedžioto šerno inkstas, blužnis, limfmazgiai, neišėmė ir jokio tyrimo neatliko, tokiu būdu nepaneigė, kad tai buvo tą vakarą A. J. sumedžioto šerno organai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis LR ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Sutinkamai su LR ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nesilaikė, todėl skundžiamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

LR ATPK 256 str. 3 d. numatyta pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. B. bei jo iniciatyva kviesto liudytojo A. J. paaiškinimais, negretino šių asmenų parodymų su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neanalizavo G. B. pirminių paaiškinimų, bei pareigūnų, tiesiogiai bendravusių tiek su G. B., tiek su A. J. G. B. sulaikymo metu, parodymų.

Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos, G. B. savo kaltės jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme nepripažino, nurodydamas, kad jo gabentas šernas buvo sumedžiotas teisėtai kito asmens – A. J.. Remiantis Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros vyr. specialisto Ž. C., sustabdžiusio G. B. vairuojamą automobilį, kuriame ir buvo sumedžioto šerno skerdiena, 2014 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniu pranešimu, patikrinus G. B. vairuojamą automobilį ir paklausus pastarojo apie jo automobilyje buvusio šerno sumedžiojimo aplinkybes, G. B. paaiškino, kad jis, kartu su juo automobilyje buvusiais asmenimis, medžiojo Zarasų rajone „Smalvų“ medžiotojų būrelyje, kur medžioklės vadovu buvo A. J.. Paklaustas, kur yra ginklai, su kuriais buvo medžiota, pastarasis paaiškino, kad jie yra Vilniuje ir kad jis medžiojo be ginklo, o tik buvo įrašytas į medžioklės lapą ir sėdėjo medžioklei skirtame bokštelyje, nurodydamas, kad kažkas kitas nušovė šerną, o jam tik atidavė jo skerdieną. Pareigūnui Ž. C. telefonu susisiekus su G. B. nurodytu asmeniu – A. J., pastarasis paaiškino, kad jau dvi dienas, t.y. nuo šeštadienio niekas jų medžioklės plotuose nemedžiojo. Kiek vėliau pareigūnui Ž. C. paskambinęs A. J. paaiškino, kad rugsėjo 8 d. jų medžioklės plotuose medžioklė vis dėlto vyko ir joje dalyvavo G. B. bei dar keletas žmonių, tačiau sumedžiotą šerną išsivežė G. B. su draugais (b. l. 3-6). Analogiškas aplinkybes pareigūnas patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Šių duomenų kontekste analizuojant pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad byloje esančios tiek A. J., tiek G. B. mobiliųjų telefonų išklotinės patvirtina, jog A. J. ir G. B. aktyviai bendravo 2014 m. rugsėjo 9 d. laikotarpiu nuo 05.07 val. iki 08.20 val. (b. l. 81-82). Tuo tarpu, remiantis pareigūnų, sustabdžiusių G. B. vairuojamą automobilį, paaiškinimais, jie ilgą laiką laukė kol į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai patikrinti G. B. blaivumą, tuo metu jie matė, kaip G. B. aktyviai su kažkuo bendrauja telefonu, po ko pareigūnas Ž. C. ir sulaukė A. J. skambučio, patvirtinusio, kad medžioklė Zarasų rajone 2014 m. rugsėjo 8 d. visgi vyko ir joje dalyvavo G. B.. Pirmosios instancijos teismas pateiktų telefoninių skambučių išklotinių nevertino.

Svarbu paminėti ir tai, kad, remiantis Ž. C. nurodytomis aplinkybėmis, G. B. patvirtino jam pats dalyvavęs medžioklėje, nurodydamas, kad jo pavardė yra įrašyta ir medžioklės lape, kurį turi A. J.. Tačiau, kaip matyti iš vėliau teismo posėdyje pateikto medžioklės lapo, 2014 m. rugsėjo 8 d. Zarasų rajone A. J. medžiojo vienas ir šios medžioklės metu jis sumedžiojo aptariamą šerną (b. l. 96). Šių duomenų kontekste reikšingas ir pirminis G. B. paaiškinimas, kuris pirmosios instancijos teisme vėlgi nebuvo įvertintas, šiame paaiškinime užfiksuotos aplinkybės negretintos su tolimesniais G. B. parodymais, nesiaiškinta dėl paaiškinimuose esančių prieštaravimų, turinčių esminę reikšmę teisingam analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui. Remiantis G. B. pirminiu, t.y. 2014 m. rugsėjo 9 d., paaiškinimu, 2014 m. rugsėjo 8 d. jis nuvažiavo į „Smalvų“ medžioklės būrelio susirinkimą, kuris vyko Zarasų rajone, netoli Smalvų kaimo. Susirinkimas prasidėjo apie 17.00 val. Jame dalyvavo apie 7-8 medžiotojai. Susirinkimui pasibaigus, apie 19.00 val., vieni medžiotojai išvyko medžioti, kiti – išgėrinėjo, o pastarasis medžioklėje nedalyvavo, buvo savo sodyboje Užvertinės kaime, Zarasų rajone. Sutemus, sužinojo, kad yra sumedžiotas šernas. Apie tai sužinojo iš A. J., kuris minėtą šerną atvežė prie „Smalvų“ medžioklės būrelio lupyklos, kur G. B. šerną išdorojo ir atliekas sumetė į atliekų duobę (b. l. 10).

Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjant teisme, buvo būtina apklausti „Smalvų“ medžiotojų būrelio vadovą, siekiant išsiaiškinti, ar įvykio dieną vyko koks nors medžiotojų susirinkimas, ar jame dalyvavo G. B.. Šio liudytojo parodymai reikšmingi siekiant išsiaiškinti medžiotojų lapo išdavimo A. J. aplinkybes, jo grąžinimo medžioklės būreliui taisykles, ar medžioklės būrelis veda kokius nors sumedžiotų gyvūnų žurnalus, iš kurių nagrinėjamu atveju būtų galima nustatyti, ar aptariamas šernas 2014 m. rugsėjo 8 d. buvo sumedžiotas būtent A. J. ir ar medžioklė 2014 m. rugsėjo 8 d. Zarasų rajone esančiuose medžioklės plotuose visgi vyko. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje esantis medžioklės lapas, A. J. teigimu, buvo užpildytas jo paties ranka. Lapo antroje pusėje matyti, kad pirmoji medžioklė po šio dokumento išdavimo vyko 2014 m. rugsėjo 4 d. Ši data minėtame lape parašyta tinkamai, toje vietoje, kur ji ir turėtų būti nurodyta. Tuo tarpu kita medžioklės data – 2014 m. rugsėjo 8 d. - nurodyta kairiajame šone prie A. J. pavardės. Tokio įrašo padarymo aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, turi būti išsamiai išsiaiškintos, įvertinant tas bylos aplinkybes, jog medžioklės lapas pareigūnams buvo pristatytas ne iš karto (sulaikymo metu G. B. jo su savimi neturėjo), medžioklės lapas buvo pristatytas paties A. J., praėjus kuriam laikui po G. B. sulaikymo.

Vertinant G. B. pirminių paaiškinimų ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotų parodymų pagrįstumą ir objektyvumą, taip pat ir A. J. nurodytų aplinkybių teisingumą, svarbus ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris darytas sustabdžius G. B. vairuojamą automobilį, tačiau pirmosios instancijos teisme šis vaizdo įrašas nebuvo netirtas.

Nepilnai ištirtos aplinkybės ir dėl aptariamo šerno mėginių pristatymo veterinarijos tarnybai. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais duomenimis, Maisto ir veterinarijos tarnybai nebuvo pateiktas mėginys dėl trichineliozės ir afrikinio kiaulių maro ištyrimo. 2014 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Zarasų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštu Nr. 71AS2-535 (b. l. 64) informuojama, kad Zarasų rajono medžiotojų būrelis „S.“ per 2014 m. rugsėjo 1-8 d. laikotarpį pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Zarasų valstybinei maisto ir veterinarinei tarnybai 1 nušauto šerno kraujo ir vidaus organų mėginius tyrimams dėl afrikinio kiaulių maro (mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktas Nr. 71MTA-427, 2014 09 06, šernas, mot. lyties, 2 m. amž., nušautas Užvertinės miške, Turmanto sen., Zarasų r. sav., medžiotojas G. B.). Prie G. B. Vilniaus apygardos teismui pateikto atsiliepimo į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą pateikta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Zarasų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2014 m. rugsėjo 10 d. mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti akto Nr. 71MTA-434 kopija. Šioje kopijoje nurodyta medžiotojų būrelio „S.“ medžiotojo A. J. pavardė, aktas surašytas 2014 09 10, akto Nr. 71-MTA-434. Tokiu būdu aplinkybės dėl aktų numerių bei datų skirtumų turi būti ištirtos.

Pažymėtina, kad, siekdamas užtikrinti bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumą, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Šiuo atveju nepašalinus prieštaravimų tarp pirminių ir vėlesnių tiek G. B., tiek A. J. paaiškinimų, neištyrus byloje pateikto vaizdo įrašo, neapklausus „Smalvų“ medžiotojų būrelio vadovo, neišreikalavus, neištyrus ir neįvertinus papildomų dokumentų, liko neišaiškintos bei neįvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, nesurinkti visi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinantys ar paneigiantys įrodymai, tuo pažeidžiant LR ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas.

Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.