Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo O. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2020 m. gegužės 7 d. protokolinį sprendimą Nr. NTS-20/18, kuriuo buvo pritarta ieškovo gyvenamosiso vietos deklaraviumo duomenų panaikinimui. Nurodė, kad ieškovo sutuoktinė O. Š. 2015 m. rugsėjo 22 d. sudarė su atsakove Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1609 dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomos. Pagal Sutarties 4 punktą minėtame bute teisę gyventi įgijo ieškovo ir trečiojo asmens šeimos nariai. Pažymėjo, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-50254-19 ieškovui 2019 m. lapkričio 26 d. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti bute adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020 m. gegužės 21 d. telefonu, bendraudamas su savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ vadybininke, atsitiktinai sužinojo, jog O. Š. pateikė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ prašymą išdeklaruoti ieškovą iš buto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat, kad atsakovės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija 2020 m. gegužės 7 d. protokoliniu sprendimu išdeklaravo ieškovą iš minėto buto. Reaguodamas į minėtą informaciją, ieškovas 2020 m. gegužės 21 d. pateikė rašytinį prašymą dėl Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos protokolo gavimo, o 2020 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą atidėti sprendimą dėl deklaravimo panaikinimo. Remiantis Karoliniškių seniūnijos 2020 m. gegužės 27 d. atsakymu ieškovas išdeklaruotas Nuomos teisių santykių nagrinėjimo komisijos 2020 m. gegužės 7 d. protokolo Nr. NTS-20/18 pagrindu, kuriame nurodyta, jog ieškovas bute adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Pasak ieškovo, minėtame bute jis negyvena nuo kardomosios priemonės jam paskyrimo, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 26 d. Teigė, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistas savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio ir savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų aprašo 7.28.2 punktas, nes ieškovui nebuvo pranešta apie išdeklaravimo klausimo svarstymą, taip pat apie priimtą sprendimą; ieškovas nežino, kokių dokumentų pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Pažymėjo, kad ieškovo teisė gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), kyla iš 2015 m. rugsėjo 22 d. socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.39-N15/1609, kurios 6 punkte nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą socialiniame būste. Pritaikius ieškovui kardomąją priemonę, ieškovas neteko faktinės galimybės gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), o jį išdeklaravus iš minėto būsto, taip pat ir juridinės galimybės, nors kitos gyvenamosios vietos ir neturi. Pats ieškovas neturi galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos minėtu adresu, nes pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 40-521 patvirtinto Socialinio būsto skyriaus ir savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ socialinio ir savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų aprašo 7.28.1.1 punktą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų įrašymo ar taisymo gali kreiptis tik pagrindinis socialinio ir savivaldybės būsto nuomininkas ar jo įgaliotas atstovas.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2547 „Dėl socialinio būsto name (duomenys neskelbtini) išnuomojimo A. V. ir kitiems“, O. M. (šiuo metu Š.) trijų asmenų šeimai (ji, dukra T. M. ir sūnus N. M.) išnuomotas socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. sausio 22 d. tarp O. M. (Š.) ir atsakovės savivaldybės įmonės “Vilniaus miesto būstas” sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N09/0804. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A30-2717 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo“, O. Š. penkių asmenų šeimai (ji, sutuoktinis V. Š., dukra T. Š., sūnus N. Š. ir sūnus I. Š.) išnuomotas socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. rugsėjo 22 d. tarp atsakovės ir O. Š. sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N15/1609. Socialinio būsto nuomos sutartyje Nr. 1.39-N15/1609 pagrindiniu buto nuomininku nurodyta trečiasis asmuo O. Š.. Sutarties 4 punktu šalys sulygo, kad nuomininkui nuomojamo socialinio būsto paskirtis yra jame gyventi nuomininkui ir jo šeimos nariams: V. Š. (vyras), T. Š. (dukra), N. Š. (sūnus), I. Š. (sūnus). Taip pat Sutarties 4 p. pažymėta, jog nuomojamame socialiniame būste turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai, kurie yra įvardinti šiame punkte.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir O. Š. pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 5.22-1609, kuriuo O. Š. buvo perduotas išnuomotas socialinis būstas.

2020 m. balandžio 30 d. atsakovė gavo O. Š. prašymą išdeklaruoti iš socialinio būsto sutuoktinį - ieškovą, nurodant, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo mėn. negyvena socialiniame būste ir ji 2019 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi dėl skyrybų; taip pat prašyme nurodė, jog pastarasis naudoja fizinį bei moralinį smurtą prieš ją ir vaikus.

Atsakovė, reaguodama į O. Š. prašymą panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, 2020 m. gegužės 7 d. posėdyje dėl Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo priėmė protokolinį sprendimą Nr. NTS-20/18, kuriuo pritarė ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimui adresu (duomenys neskelbtini), kadangi 2008 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2547 O. Š. trijų asmenų šeimai (jai ir vaikams) buvo išnuomotas būstas.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnijos 2020 m. gegužės 27 d. rašto Nr. A6-1097/20(3.2.2.26-SEN) matyti, kad ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), buvo panaikinti 2020 m. gegužės 18 d., vadovaujantis savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. gegužės 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. A121-9786/20(2.1.19-MB), pateiktu šios įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio vykusio 2020 m. gegužės 7 d. protokolu Nr. NTS-20/18, kuriame yra informacija, kad V. Š. bute (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena nuo rugsėjo mėnesio. Minėtame rašte nurodyta, kad seniūnija gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo veiksmus atliko remdamasi posėdžio protokole pateikta informacija ir komisijos sprendimu. Liteko duomenimis, ieškovo gyvenamosios vietos deklaracija adresu (duomenys neskelbtini), yra panaikinta.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-50254-19, matyti, kad kardomoji priemonė ieškovo atžvilgiu pritaikyta 2019 m. lapkričio 26 d., įpareigojant ieškovą nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir nesilankyti (duomenys neskelbtini). Iš savivaldybės įmonės “Vilniaus miesto būstas” patikrinimo aktų matyti, kad paskutinį kartą ieškovas rastas adresu A. J. Povilaičio g. 14-117, Vilniuje, 2019 m. rugpjūčio 29 d., tai patvirtina patikrinimo aktas Nr. 20880. Savivaldybės įmonės “Vilniaus miesto būstas” 2020 m. sausio 17 d. patikrinimo akte Nr. 22588 nurodyta, kad pagal O. Š. paaiškinimus nustatyta, jog ieškovas bute (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio ir neveda su sutuoktine bendro ūkio; iki 2019 m. gruodžio 1 d. retkarčiais atvažiuodavo aplankyti vaikų, o nuo minėtos datos neatvyksta.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje teigė, jog jo teisė gyventi bute esančiame (duomenys neskelbtini), kyla iš 2015 m. rugsėjo 22 d. Socialinio būsto nuomos sutarties, kurios 6 punkte nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą socialiniame būste, o Sutarties 7 punkte nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas. Pasak ieškovo, jis pranešimų dėl minėtos sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš buto nuomotojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ negavo, o jam pritaikius kardomąją priemonę – neteko faktinės galimybės gyventi ginčo bute. Pasak ieškovo, atsakovės protokolinis sprendimas pritarti jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimui adresu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant SĮ „Vilniaus miesto būstas“ socialinio ir savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų aprašo nuostatas. Tuo tarpu atsakovė teigė, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis aplinkybėmis, jog socialinis būstas 2008 m gruodžio 19 d. ir 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo suteiktas O. Š., ji yra pagrindinė nuomininkė; taip pat remiantis O. Š. 2020 m. balandžio 30 d. prašyme nurodytomis aplinkybėmis ir prie jo pateiktais priedais, o būtent, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo mėn. negyveno soc. būste ir galimai naudojo smurtą artimoje aplinkoje.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Nuomos teisinių santykių komisijos 2020 m. gegužės 7 d. protokolinio sprendimo Nr. NTS-20/18 panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis teisėtumo.

CK 6.859 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, o to paties straipsnio 2 dalis numato, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. CK 6.590 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad apgyvendintas šeimos narys įgyja lygias su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą ir pareigas, jei apsigyvendamas nebuvo susitaręs kitaip. Byloje esantys duomenys liudija, jog ieškovas pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N15/1609 yra O. Š. šeimos narys ir jam buvo suteikta teisė gyventi socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytos Sutarties 6 punktas įpareigojo ieškovą minėtu adresu deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o Sutarties 7 punktas numatė, kad nuomininko šeimos nariai (įskaitant ir buvusius šeimos narius) turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas.

Byloje konstatuota, jog atsakovė, gavusi 2020-04-30 pakartotinį O. Š. prašymą dėl ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, jį patenkino 2020-05-07 posėdyje, priimdama protokolinį sprendimą, kurio pagrindu ieškovas 2020 m. gegužės 18 d. buvo išdeklaruotas iš socialinio būsto adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovo teigimu, jo deklaravimo duomenys panaikinti pažeidžiant CK 6.591 str. 1 dalį. Sprendžiant dėl šių teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, jog pagal CK 6.591 str. 1 dalį, laikinai išvykusiems nuomininko šeimos nariams teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. Byloje konstatuota, jog 2019-11-26 nutarimu ieškovas buvo įpareigotas gyventi skyriumi ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, jog ieškovas objektyviai negalėjo gyventi ginčo būste dėl nustatyto jam įpareigojimo. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog civilinio kodekso normos yra aiškinamos ir taikomos sistemiškai, ir santykyje su kitais teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad CK 6.611 str. nustatyta, jog nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Taigi iš šių įstatymo nuostatų seka, kad O. Š. įgijo teisę prašyti atsakovės panaikinti ieškovo deklaravimo duomenis dėl galimo smurto artimoje aplinkoje; be to, teismas įvertina tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovui faktiškai negyvenant ginčo būste, pastarasis būtų mokėjęs nuomos mokestį ir mokestį už komunalines paslaugas kaip tai numato CK 6.591 str. 1 dalis, pagal kurią tai yra vienintelė ir pagrindinė sąlyga palikti laikinai išvykusiems nuomininko šeimos nariams teisę į savivaldybės gyvenamąją patalpą.

CK 6.590 str. 2 d. numato, jog Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Iš šių nuostatų seka, jog ieškovo teisė gyventi ginčo socialiniame būste nėra absoliuti; ši teisė yra realizuojama priklausomai nuo pagrindinio nuomininko valios. Savivaldybės įmonės “Vilniaus miesto būstas” direktoriaus 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 1.23-19/39 patvirtintų Savivaldybės įmonės “Vilniaus miesto būstas” nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos nuostatų 4.7 punktu Savivaldybės įmonės “Vilniaus miesto būstas” nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija įgaliota svarstyti klausimus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo bei leidimo deklaruoti gyvenamąją vietą Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, tačiau minėtų nuostatų 3 punktas numato, kad komisijos įpareigojimai (pavedimai), priimti vadovaujantis šiais nuostatais, yra privalomi visiems savivaldybės įmonės “Vilniaus miesto būstas” struktūriniams padaliniams ir darbuotojams. Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, deklaravimo įstaiga yra seniūnija. To paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktas vienu iš gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pagrindų numato patalpos ar pastato savininko deklaravimo įstaigai pateiktą prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis arba gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens duomenis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog O. Š., būdama pagrindine ginčo būsto nuomininke, įgyvendino jai CK 6.611 str. ir 6.590 str. 2 d. suteiktas teises ir kreipėsi į atsakovę dėl ieškovo deklaravimo duomenų panaikinimo kaip numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Taigi, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovei priimant ginčo protokolinį sprendimą dėl deklaravimo duomenų panaikinimo procedūros, reglamentuotos Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos nuostatose ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, pažeistos nebuvo. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnijos 2020 m. gegužės 27 d. rašto Nr. A6-1097/20(3.2.2.26-SEN), ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaikinti remiantis savivaldybės įmonės “Vilniaus miesto būstas” 2020 m. gegužės 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. A121-9786/20(2.1.19-MB) pateiktu šios įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio vykusio 2020 m. gegužės 7 d. protokole Nr. NTS-20/18 nurodyta informacija. Taigi, seniūnija gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo veiksmus atliko remdamasi 2020-05-07 komisijos sprendimu.

Sprendžiant, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai ginčijamu protokoliniu sprendimu pritarė panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, svarbu pažymėti, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma priskirtina prie jos socialinių funkcijų, tai nėra jos komercinės veiklos forma. Todėl šios bylos kontekste Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios socialinio būsto nuomos santykius, netaikomos mechaniškai (pvz., šiuo atveju absoliučiai laikantis 6 mėnesių termino pagal CK 6.591 str. 1 dalį); šios bylos kontekste yra svarbus socialinio teisingumo principo įgyvendinimas. Byloje konstatuota, jog pagrindinė nuomininkė yra O. Š. ir jai buvo suteiktas socialinis būstas, o pagal CK 6.590 str. 2 d. tik esant jos sutikimui pastaroji turėjo teisę apgyvendinti sutuoktinį – ieškovą nuomojamoje patalpoje.

Iš ginčijamo 2020 m. gegužės 7 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdžio protokolu Nr. NTS-20/18 įforminto sprendimo išrašo (eilės Nr. 7) turinio nustatyta, jog ieškovo deklaravimo duomenų panaikinimas buvo grindžiamas ne tik aplinkybe, jog ieškovas socialiniame būste negyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, bet ir kitais teisiškai reikšmingais duomenimis, o būtent:

1) 2020-04-30 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ gavo pakartotinį O. Š. prašymą Nr. 6017 panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, jog ieškovas didžiąją dalį gyvenimo kartu prieš ją ir vaikus naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, niekur nedirbo, buvo teistas; teigė, kad ieškovas bute negyvena nuo 2019 m. rugsėjo mėn. Protokole nurodyta, jog 2019-12-09 ir 2020-01-20 buvo gauti O. Š. prašymai Nr. 15612 ir 1076 panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

2) 2008-12-19 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2547 O. Š. trijų asmenų šeimai (jai ir vaikams) išnuomotas socialinis būstas.

3) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. A30-2717 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo“, O. Š. penkių asmenų šeimai (ji, sutuoktinis V. Š., dukra T. Š., sūnus N. Š. ir sūnus I. Š.) išnuomotas socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog bute gyvenamąją vietą deklaruoja penki asmenys nuo 2015-09-22: pagrindinė buto nuomininkė – O. Š., jos sutuoktinis, dukra ir du sūnūs.

4) Pagal 2020-01-24 metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2019 m., O. Š. ir jos sutuoktinio neviršijo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyto penkių asmenų leistino dydžio.

5) 2011-09-03 O. Š. ir V. Š. sudarė santuoką, o 2018-11-27 O. Š. pradėjo skyrybų procesą.

6) 2019-12-19 ir 2020-03-12 Įmonės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijoje buvo nagrinėjamas O. Š. prašymas (Nr. 15612 ir 1076), tačiau protokolais Nr. NTS-19/52 ir Nr. NTS-20/11 nutarta nepritarti ieškovo deklaravimo duomenų panaikinimui.

7) 2019-08-29 Įmonės specialistai tikrino ginčo butą ir surašė buto patikrinimo aktą Nr. 20880: patikrinimo metu bendrauta su O. Š., nustatyta, kad ieškovas bute faktiškai gyvena.

8) 2020-01-17 patikrinimo aktu Nr. 22588 nustatyta, kad ginčo bute gyvena O. Š. su vaikais; O. Š. teigimu, ieškovas bute negyvena nuo 2019 m. rugsėjo mėn.

Taip pat ginčo sprendimas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo buvo priimtas vadovaujantis O. Š. pateiktais dokumentais:

1) namo gyventojų liudijimais, kad ieškovas faktiškai bute negyvena nuo 2019 m. rugsėjo mėn.

2) 2019-10-16 antstolių rūmų pažyma apie vykdomas bylas dėl skolų išieškojimo iš ieškovo;

3) 2019-12-02 Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus išrašu apie vykdomą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50254-19, kuriame O. Š. pripažinta nukentėjusiąja dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Ieškovui paskirta kardomoji priemonė, jis negali lankytis ginčo bute ir bendrauti su O. Š.;

4) 2020-03-12 teismo nutartimi (civ. byla Nr. e2-1461-930/2020) dėl O. Š. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovui.

5) 2019-03-16 Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie ieškovo nusikalstamas veikas;

6) 2020-03-13 Vilniaus darželio – mokyklos „Lokiukas“ ir 2020-03-25 Naujosios Vilnios stačiatikių apaštalų Petro ir Povilo parapijos pažymos apie teigiamą O. Š. charakteristiką;

7) 2020-02-20 Vilniaus m. savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnijos pažyma apie O. Š., kurioje nurodyta, kad seniūnija pretenzijų pastarajai neturi.

8) 2020-03-09 VšĮ Karoliniškių poliklinikos išrašas apie O. Š., kurioje nurodyta, jog ji ir vaikai jaučia stiprų nerimą, baimę, nesaugumo jausmą – lankosi pas psichologus.

Taigi, išanalizavus ir įvertinus ginčo sprendime nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė patenkino O. Š. prašymą dėl ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, įvertinusi, jog O. Š. kreipėsi trečiąjį kartą, tvirtindama ne tik aplinkybę, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo mėn. negyvena ginčo bute, bet ir nurodydama, jog ieškovas naudoja smurtą artimoje aplinkoje. Šiuos O. Š. teiginius patvirtina 2019-11-26 nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-50254-19, kuriame O. Š. pripažinta nukentėjusiąja dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, o ieškovui paskirta kardomoji priemonė, taip pat pastarasis įpareigotas nesilankyti ginčo bute ir nebendrauti su O. Š.; taip pat 2020-03-09 VšĮ Karoliniškių poliklinikos išrašas apie O. Š., kurioje nurodyta, jog ji ir vaikai jaučia stiprų nerimą, baimę, nesaugumo jausmą – lankosi pas psichologus, taipogi liudija apie nesaugią artimą aplinką ir iš to kilusias pasekmes; taip pat 2021-10-05 Koordinacinio centro „Gilė“ raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad nuo 2021-05-25 O. Š. yra sudarytas veiksmų ir pagalbos priemonių planas, pagal kurį teikiama specializuota kompleksinė pagalba smurtą patyrusiam asmeniui. Be to, iš ginčo protokolinio sprendimo turinio matyti, jog atsakovė įvertino ir aplinkybę, jog ieškovas nuo 2019-11-26 negalėjo lankytis ginčo bute dėl pritaikytos kardomosios priemonės. Iš ginčijamo sprendimo išrašo matyti, kad atsakovė nutarė pritarti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimui apsvarsčiusi ir įvertinusi visas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius duomenis, ir tai atsispindi protokolo išrašo grafoje „svarstyta“. Taigi, darytina išvada, jog ginčijamas protokolinis sprendimas buvo priimtas 2020 m. gegužės 7 d. posėdyje dėl Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo Nr. NTS-20/18 įvertinus ne tik faktą, kad ieškovas faktiškai negyveno ginčo bute nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu ieškovo pateikti įrodymai tokie kaip: 2019-10-21 ir 2019-11-25 pranešimai apie įtarimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kurie pareikšti O. Š., 2020-07-28 pažyma apie ieškovo neteistumą, - savaime nepaneigia teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu panaikinti ieškovo deklaravimo duomenys.

Iš 2020-05-27 vaiko teisių apsaugos skyriaus informacinio rašto apie gautą galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, jog ieškovas pranešė apie galimą jo sūnaus I. Š. teisių pažeidimą, tačiau išanalizavus jo turinį nustatyta, jog ieškovas išreiškė įtarimus dėl sugyventinio gyvenimo ginčo bute ir savo susirūpinimą vaikų saugumu. Teismo vertinimu, šis raštas nėra pakankamas faktui konstatuoti, jog O. Š. elgesys kelia grėsmę vaikų saugumui, juolab, kad šis ieškovo pranešimas nėra patvirtintas jokiais kitais faktiniais duomenimis (CPK 178 str.).

Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad nacionaliniai teismai nagrinėja civilines bylas iš Europos konvencijos perspektyvos. EŽTT savo praktikoje akcentavo valstybės pozityvią pareigą pagal Konvencijos 1 str., kuris aiškinamas santykyje su Konvencijos 3 straipsniu (draudžiančiu žeminantį ar nežmonišką elgesį), apginti asmenis nuo netinkamo elgesio įskaitant, kai netinkamai elgiasi ir privatūs asmenys (Munteanu v. Moldova, no. 34168/11, § 61, 26 August 2020). Ši pozityvi pareiga nustato, jog valstybė privalo imtis adekvačių bei protingų priemonių, leidžiančių apginti asmenį nuo netinkamo elgesio.

Taip pat EŽTT pabrėžė, jog valstybės institucijoms kyla atsakomybė imtis apsaugos priemonių tikslu užkirsti kelią rimtiems pažeidimams prieš asmens neliečiamumą, kuriuos įvykdo partneris ar šeimos narys. Esant tam tikroms aplinkybėms valstybės institucijų įsikišimas yra būtinas į asmens privatų ir šeimos gyvenimą, siekiant apginti asmens sveikatą, nukentėjusiojo teises ir užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms. Reali rizika turi būti įvertinta smurto artimoje aplinkoje kontekste (Munteanu v. Moldova, no. 34168/11, § 70). EŽTT šiame sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad daugeliu atvejų net ir tuomet, kai valdžios institucijos neliko visiškai pasyvios, jos vis tiek neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Konvencijos 3 straipsnį, nes jų taikytos priemonės nesustabdė smurtautojo nuo tolesnio smurto prieš auką.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra akcentavęs, jog Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio 2 dalis pripažįsta valstybės teisę kontroliuoti naudojimąsi nuosavybe, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama vykdant įstatymą. Pažymėtina, kad savivaldybės vykdo ne tik savarankiškas, bet ir valstybines funkcijas (Vietos savivaldos įst. 5 str.): nagrinėjamu atveju Vilniaus m. savivaldybė, įgyvendindama valstybės politiką, šiuo atveju – aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis per sau pavaldžias įstaigas ar įmones, šiuo atveju - atsakovę savivaldybės įmonę ,,Vilniaus miesto būstas“, - privalo vykdyti valstybės pozityviąją pareigą, reaguojant į pranešimus apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje pabrėžė, jog valdžios institucijos privalo nedelsiant reaguoti į pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje; valdžios institucijos tokio pobūdžio bylose turi parodyti ypatingą atidumą (Kurt v. Austria, no. 62903/15, [GC], § 165-166, 15 June 2021).

Taip pat EŽTT akcentavo, kad valstybei kyla pozityvi pareiga apginti asmenį nuo smurto, kurį naudoja privatūs asmenys, pagal Konvencijos 2 ir 3 straipsnius bei 8 str. byloje Volodina prieš Rusiją (No. 2, no. 40419/19, 14 September 2021). Šioje byloje EŽTT konstatavo 8 straipsnio, kuris užtikrina asmens teisę į privatų gyvenimą, pažeidimą, nes valstybės institucijos nevykdė savo pozityvios pareigos – apginti nukentėjusį asmenį nuo pasikartojančio smurto artimoje aplinkoje. Šiame sprendime Teismas pažymėjo, jog asmens neliečiamumas turi būti ginamas valstybės pagal Konvencijos 8 str., o vaikams ir kitiems pažeidžiamiems asmenims turi būti ypatingai užtikrinta teisė į efektyvią apsaugą. Ypatingas smurto artimoje aplinkoje aukų pažeidžiamumas ir būtinybė aktyviai dalyvauti valstybei buvo pabrėžtos tiek tarptautiniuose dokumentuose, tiek EŽTT nuoseklioje praktikoje (Volodina v. Russia No. 2, no. 40419/19, § 47, 14 September 2021; Bevacqua and S. v. Bulgaria, no. 71127/01, § 65, 12 June 2008; Hajduov? v. Slovakia, no. 2660/03, § 41, 30 November 2010).

Taigi, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, atsakovė, reaguodama į O. Š. pakartotinius prašymus, tinkamai įgyvendino valstybės jai priskirtą pozityvią pareigą reaguoti nedelsiant ir apsaugoti O. Š. ir jos vaikus nuo smurto rizikos ateityje, todėl atsakovė priėmė 2020-05-07 sprendimą pritarti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimui socialiniame būste.

Pažymėtina, kad minėtoje byloje Volodina prieš Rusiją, § 58, EŽTT pabrėžė, jog valstybės institucijos yra atsakingos už tinkamas apsaugos priemones smurto artimoje aplinkoje aukoms ir privalo veiksmingai reaguoti atgrasant nuo pažeidimų. Teismo vertinimu, atsakovė pritardama ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimui, tinkamai įgyvendino valstybei kylančią pozityvią pareigą apginti O. Š. ir jos vaikus nuo galimo smurto, kuri numatyta Konvencijos 2, 3 ir 8 straipsniuose. Atsakovė išnagrinėjo O. Š. situaciją individualiai 2020-05-07 posėdyje ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai (CPK 178 str.); taigi ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas.

Sutiktina, jog kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta ar pritaikyta priemonė yra proporcinga. Nagrinėjamoje byloje buvo panaikinti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys; akivaizdu, jog tai susiję su ieškovo teise į privatų gyvenimą – teisę turėti namus, garantuojamą Konvencijos 8 str.; tačiau asmens, kurio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto naudojimo artimoje aplinkoje, teisės negali nusverti jo šeimos narių teisių į fizinį ir psichologinį neliečiamumą. Šios bylos kontekste teismas įvertina ir atsakovės paaiškinimus, duotus teismo posėdyje apie tai, jog panaikinus ieškovo deklaravimo duomenis ginčo būste, pastarasis nesikreipė į atsakovę dėl socialinio būsto, neprašė suteikti bendrabučio ir nesinaudojo kitomis numatytomis socialinėmis garantijomis.

Be to, sprendžiant dėl ieškovo teiginių, jog atsakovė, panaikindama jo deklaravimo duomenis, pažeidė CK 6.591 str. nuostatą dėl 6 mėnesių termino, taip pat Socialinio būsto nuomos sutarties 6 ir 7 punktus, kitus teisės aktų reikalavimus, teismas pabrėžia, jog nacionalinės teisės ir Sutarties nuostatos yra vertinamos santykyje su Europos Konvencijos nuostatomis. EŽTT byloje Liebscher v. Austria, no. 5434/17, § 68, 6 July 2021 nustatė Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą dėl to, kad nacionaliniai teismai, remdamiesi imperatyviomis įstatymo normomis, neaiškino jų santykyje su Konvencijos nuostatomis.

Taigi, išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad 2020 m. gegužės 7 d. ginčijamas protokolinis sprendimas Nr. NTS-20/18, buvo priimtas įvertinus ne tik faktą, kad ieškovas faktiškai negyveno ginčo bute nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes - galimą smurtą artimoje aplinkoje ir O. Š. pakartotinį (trečią kartą) kreipimąsi dėl ieškovo deklaravimo duomenų panaikinimo. Taigi, ta aplinkybė, kad ieškovas negyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, nebuvo esminė nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovo deklaravimo duomenų panaikinimo teisėtumo. Įvertintina ir tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovo teisė gyventi socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 22 d. Socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.39-N15/1609 pagrindu buvo panaikinta.

Teismo vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų visuma sudarė faktinį ir teisinį pagrindą pritarti ieškovo išdeklaravimui. Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovė, vykdydama savivaldybės jai pavestas funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto nuostatas), tinkamai įgyvendino jai priskirtiną funkciją – kontroliuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir EŽTT praktiką, teismas sprendžia, jog naikinti protokolinį sprendimą pritarti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimui, - nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Kadangi ieškinys atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.). Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 10,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo O. Š., atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. Š., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,19 Eur (dešimt eurų ir 19 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.