Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta bausmė– 8 mėnesių laisvės apribojimas;

2) 2023 m. gegužės 23 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. - vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir K. B. paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, 2023-10-17 paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

2025-05-28 10.09 val. K. B. nustatytas 0,94 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 43, 44).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai (BK 141 straipsnio 2 dalis).

Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.???

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad sugriebė motinai N. B. už plaukų ir juos tempdamas pargriovė ją ant grindų, dėl ko pastaroji krisdama trenkėsi dešiniu petimi į grindis.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir baudžiamojoje byloje ištirtų bei teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios, liudytojos parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai: nukentėjusioji N. B. parodė, kad sūnus K. B. dažnai vartoja alkoholį, o kai išgeria tampa agresyvus. 2025-05-27 apie 02.30 val. kilus konfliktui dėl rūkymo jis supyko, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, sugriebė jai už plaukų, kuriuos buvo susirišusi ir tempdamas už jų ją tyčia pargriovė ant žemės, o krisdama ant dešinio šono stipriai susitrenkė petį; liudytoja I. P. parodė, kad jos sesers sūnus K. B. dažnai vartoja alkoholį, o kai išgeria pasidaro agresyvus, neprognozuojamas. 2025-05-27 apie 02.03 val. K. sugriebė motinai už surištų plaukų ir tyčia pargriovė ją ant grindų, ant dešinio šono. Ji sušuko iš skausmo ir negalėjo atsikelti; Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta N. B., apžiūrint moters dešinį petį, aplink matosi ryškios kraujosruvos; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1077/2025 (02) užfiksuota, kad N. B. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame petyje, pereinant į krūtinę, dešinio raktikaulio lūžis, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai griūnant ir dešiniu petimi atsitrenkiant į kietą pagrindą, tikėtina, užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl dešinio raktikaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad kaltinimas nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą pasitvirtino – K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. gegužės 27 d., apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė artimai giminaitei – motinai, N. B. už plaukų ir juos tempdamas pargriovė ją ant grindų, dėl ko pastaroji krisdama trenkėsi dešiniu petimi į grindis, taip smurtaudamas padarė jai poodinę kraujosruvą dešiniame petyje, pereinant į krūtinę, dešinio raktikaulio lūžį, tokiu būdu sukėlė N. B. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų (nukentėjusiosios pargriovimo ant grindų) ir kilusių pavojingų padarinių (nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip matyti iš tyčinių kaltinamojo veiksmų, jis sąmoningai suprato, kad tempdamas už plaukų ir pargriaudamas nukentėjusiąją, tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus (šeimos nario - motinos) sveikatą, numatė, kad gali ją sužaloti ir tokių padarinių siekė. Kaltinamojo tiesiogiai atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio metu buvo šeimos nariai, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis, nusikalstamą veiką už kurios padarymą teisiamas, padarė neišnykus teistumui, kaltinamasis nėra linkęs savo elgesio koreguoti. Taigi, teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, pripažintina, kad kaltinamasis K. B. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 8-30), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 40-59), nedirba (2 t., b. l. 66), registruotas (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų registre dėl sutrikimo vartojant alkoholį (2 t., b. l. 64). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistas, nusikalto neišnykus teistumui, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiosios atsiprašė, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, laisvės atėmimo bausmė skirtina mažesnė nei vidurkis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytos veikos, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas mažesniam nei vidutiniam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytas pareigas: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusioji N. B. teismo posėdyje prašė kaltinamajam skirti įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios, motyvuodama, jog kaltinamojo bijo, jos atžvilgiu pastarasis smurtauja nebe pirmą kartą. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos veikos pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesų apsaugą, bei baudžiamojo proceso tikslams pasiekti mano, jog teisinga ir tikslinga yra kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios N. B. arčiau kaip 30 metrų atstumu, uždrausti lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, taip pat tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji visą bausmės laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą smurtauja šeimos nario – motinos atžvilgiu, jam skirtina ir BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (67 straipsnio 1 dalis, 72² straipsnis, 75 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 1 975,56 Eur žalą už nukentėjusiosios gydymą (1 t., b. l. 87-91). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajai suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esantis gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 90). Kaltinamasis K. B. su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo. Byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų.

Civilinė ieškovė civiliniu ieškiniu prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo K. B. civilinei ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 125-128) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (1 t., b. l. 136-138), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. B. atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant šias pareigas:

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- gydytis priklausomybės ligas (alkoholizmą);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: per visą bausmės laikotarpį įpareigoti K. B. nesiartinti prie nukentėjusiosios N. B. arčiau kaip 30 (trisdešimt) metrų atstumu, bei uždrausti lankytis nukentėjusiosios N. B. gyvenamojoje vietoje, taip pat tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi, K. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti K. B. recidyvistu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. B. 1 975,56 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 56 ct) turtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su DVD laikmena, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.