Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-26 · Administracinė byla Nr. eI2-3351-1047/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
eI2-3351-1047/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01448-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Beata Martišienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Administracinė byla Nr. eI2-3351-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01448-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 21R-215 AG-185/07-2020 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją priimti pareiškėjo advokato A. B. 2020 m. kovo 7 d. skundą (toliau – ir Skundas) dėl valstybinio administravimo subjekto veiksmų (nurodoma data 2010 m. kovo 7 d., tačiau tai vertinama kaip rašymo apsirikimas).

Pareiškėjas nurodo, kad Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo Skundą motyvuodama tuo, jog pareiškėjas į Komisiją kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą 2019 m. spalio 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) raštui Nr. 1SD-7201 (toliau – ir Raštas) apskųsti ir neprašo atnaujinti termino jo padavimui, nepateikė jokių dokumentų, įrodančių minėto rašto gavimo datą.

Paaiškina, kad 2019 m. vasario 27 d. atsakovė surašė Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktą Nr. 1NA-41, kurio pagrindu iš S. B. buvo paimta jos mažametė duktė B. B. ir laikinai apgyvendinta pareiškėjo tuometiniu gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su jos pilnamečiu broliu S. S..

Siekdamas gauti visus savo pasirašytus dokumentus, susijusius su mažametės B. B., perdavimu ir galimu jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas išduoti nepilnametės B. B. perdavimo akto kopiją. Ilgą laiką negavęs jokio atsakymo iš atsakovės, paskambinęs viešoje erdvėje skelbiamu Tarnybos telefonu sužinojo, jog atsakymas jam bus išsiųstas el. paštu. Jo vis negaudamas ir 2020 m. vasario 7 d. atvykęs pas atsakovę, asmeniškai tą pačią dieną gavo Tarnybos 2019 m. spalio 14 d. rašto Nr. 1SD-7201 nepatvirtintą kopiją, o kartu su ja ir minėto rašto antroje pastraipoje nurodytas 2019 m. vasario 27 d. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos akto 1NA-41 bei tos pačios dienos Vaiko laikino apgyvendinimo akto Nr.1VLN-50 kopijas, kurios buvo patvirtintos, nurodant jų išdavimo datas.

Pažymi, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 1 d. dalyvavo Tarnybos organizuotame susitikime, kurio metu buvo surašytas atitinkamas dokumentas dėl mažametės B. B. perdavimo jos tėvui J. P. B., su kuriuo ši nebuvo bendravusi nuo 2017 m. rugsėjo vidurio. Šio susitikimo metu buvo surašytas atitinkamas atsakovės dokumentas, kuris buvo pateiktas pasirašyti ir pareiškėjui, kaip asmeniui, dalyvavusiam susitikime, kurį šis asmeniškai pasirašė. Tad įgijo teisę gauti jo pasirašyto dokumento kopiją, nes nėra jokio teisinio akto (įstatymo / poįstatyminio akto), kuris reglamentuotų, jog atsakovės surašyti dokumentai neteikiami juos pasirašiusiems asmenimis.

Teigia, kad į Tarnybą 2019 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi ne elektroniniu paštu, o asmeniškai, todėl sprendžia, kad Tarnyba atsakyti į prašymą ir pateikti sprendimą turėjo ne elektroniniu paštu, bet registruotu paštu. Pabrėžia, kad siekdamas patikrinti ar elektroninis laiškas nebuvo išsiųstas iš atsakovės, patikrino savo elektroninį paštą, tačiau nei 2019 m. spalio 14 d., nei kelios dienos vėliau jokio elektroninio laiško iš Tarnybos pašte nebuvo gauta. Kelia abejonę, ar Tarnyba apskritai laišką išsiuntė pareiškėjui, o jei išsiuntė, tai galbūt jo negavimą galėjo sąlygoti ir perpildyta elektroninio pašto saugykla.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 25 d. su dviem prašymais, t. y. pirmu prašymu prašė išduoti vietinių mokėjimo nurodymus apmokėjimui už teisines paslaugas ir grynųjų pinigų priėmimo kvitus už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 8 d. ir antru prašymu – išduoti 2019 m. kovo 1 d. jo paties pasirašytą B. B. perdavimo jos tėvui akto tinkamai patvirtintą kopiją. Tarnyba 2019 m. spalio 14 d. pateikė pareiškėjui atsakymą. Pirmasis pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir kartu su atsakymu buvo išsiųstos vietinių mokėjimo nurodymų kopijos, o antrąjį prašymą buvo atsisakyta tenkinti.

Pažymi, kad pareiškėjas klaidina teismą, nes jo prašomas pateikti dokumentas – Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktas – nebuvo pareiškėjo pasirašytas. Minėtą dokumentą pasirašė tik tėvas ir Tarnybos vyriausieji specialistai. Prašomas pateikti dokumentas laikomas asmens duomenimis, o duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais. Pažymi, kad toks analogiškas 2019 m. kovo 18 d. prašymas jau buvo pateiktas Tarnybai, kurį Tarnyba 2019 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 1SD-2262/19(8.1.8) taip pat atsisakė pateikti pareiškėjui.

Pabrėžia, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymuose nebuvo nurodęs, jog norėtų gauti atsakymą registruotu paštu, todėl Tarnyba, vadovaudamasi Prašymu ir skundų nagrinėjimo ir asmens aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis pareiškėjui atsakymą išsiuntė elektroniniu paštu. Tarnyba sutinka su Komisijos Sprendimu, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo pareiškėjo Skundą buvo atsisakyta priimti dėl praleisto skundo padavimo termino ir pareiškėjui neprašius šio termino atnaujinti.

Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi 2019 m. rugsėjo 25 d. su dviem prašymais, t. y. 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymu „Dėl vaiko perdavimo akto kopijos išdavimo“ ir „Dėl vietinių mokėjimo nurodymų kopijų išdavimo“. Ant prašymo, kuriuo buvo prašoma išduoti vietinių nurodymų kopijas, buvo nurodytas pareiškėjo telefono numeris, adresas gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) Ant prašymo, kuriuo buvo prašoma pateikti vaiko perdavimo akto kopiją rekvizitai nebuvo nurodyti.

Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 25 d. pateiktus prašymus į juos atsakė Raštu, kurį kartu su teikiamais dokumentais pareiškėjui išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (atsakovės 2019 m. spalio 14 d. elektroninio laiško kopija).

Pareiškėjas 2020 m. kovo 7 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą ir išduoti pareiškėjo pasirašytą tinkamai patvirtintą vaiko perdavimo akto kopiją. Kartu su skundu pareiškėjas Komisijai pateikė ir Tarnybos Raštą (Komisijos byla, b. l. 1–3).

Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Sprendime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Sprendė, kad Raštas buvo surašytas 2019 m. spalio 14 d., pareiškėjas pateikdamas skundą Komisijai neprašo atnaujinti praleisto termino, nepateikia jokių dokumentų, įrodančių minėto rašto gavimo datą, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją priimti pareiškėjo Skundą.

Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta: 1) administracinių ginčų komisijos arba teismo, kuriam skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas, pavadinimas; 2) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 3) pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 4) viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 5) trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 6) konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; 7) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; 8) pareiškėjo reikalavimas; 9) pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka; 10) pridedamų dokumentų sąrašas; 11) skundo (prašymo, pareiškimo) surašymo vieta ir data.

Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Teismas daro išvadą, kad Komisijos atsisakymas priimti pareiškėjo skundą Komisijai nėra teisėtas ir pagrįstas. Pirma, iš pareiškėjo skundo, adresuoto Komisijai, matyti, kad jis į Komisiją kreipėsi, prašydamas įpareigoti Tarnybą pašalinti padarytą pažeidimą ir išduoti pareiškėjo pasirašytą 2019 m. kovo 1 d. mažametės perdavimo jos tėvui tinkamai patvirtintą akto kopiją. Reikalavimo panaikinti Tarnybos 2019 m. spalio 14 d. Raštą pareiškėjas nebuvo suformulavęs. Iš pareiškėjo pateikto skundo Komisijai turinio taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas nesutiko su Tarnybos Raštu. Tai tikėtina, bet aiškiai ir galutinai nebuvo suformuluota skunde Komisijai. Pareiškėjas iš esmės buvo suformulavęs prašymą dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (2006 m. spalio 19 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2011). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir aptartas teisines taisykles, suformuluotas teisės aktuose ir teismų praktikoje, Komisija turėjo nustatyti terminą skundo Komisijai trūkumams pašalinti ir išsiaiškinti, ar pareiškėjas prašydamas Komisijos įpareigoti atsakovę atlikti jo prašomus veiksmus, reiškia reikalavimą dėl administracinio akto pakeitimo / panaikinimo, kuriuo atsakovė atsisakė tokius veiksmus atlikti.

Pareiškėjas kartu su skundu Komisijai pateikė Tarnybos Raštą, kuriuo Tarnyba atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą vaiko perdavimo aktą, todėl Komisija nustačiusi tokias faktines aplinkybes turėjo pareiškėjui nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, išaiškinant galimybę formuluoti reikalavimą dėl Tarnybos Rašto, nes, kaip minėta, Tarnyba Raštu atsisakė pareiškėjo prašomą dokumentą pateikti. Nagrinėjamu atveju Komisija savarankiškai sprendė, kad pareiškėjas galimai nesutinka su Tarnybos Raštu ir skundo padavimo terminą vertino susietai su Rašto priėmimo data, kas, teismo vertinimu, taip pat nėra tikslu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442 – 30/2011, 2011 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62 – 238/2011).

Antra, net vertinant, jog pareiškėjas galimai nesutiko su Tarnybos Raštu, yra būtina įvertinti ir išsiaiškinti, kada tiksliai pareiškėjui Tarnybos Raštas buvo išsiųstas / įteiktas, o tokias aplinkybes galima išsiaiškinti nustačius pareiškėjui terminą tokiems dokumentams, įrodymams ir paaiškinimams pateikti. Skunde Komisijai pareiškėjas nurodė, kad tik 2020 m. vasario 7 d. nuvykus į atsakovės būstinę jam buvo įteikti dokumentai (taip pat ir Raštas), todėl šias aplinkybes Komisija taip pat turėjo išsiaiškinti, nustatydama terminą trūkumams pašalinti. Jos svarbios sprendžiant, kada prasidėjo Tarnybos Rašto apskundimo terminas. Nagrinėjamu atveju šie pareiškėjo argumentai Komisijos Sprendime nebuvo aptarti ir vertinti. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjas skunde teismui pateikia argumentus, kad Tarnybos Rašto elektroniniu paštu nėra gavęs, o Tarnyba atsiliepime nurodo, kad Raštą su papildomais dokumentais pareiškėjui išsiuntė elektroniniu paštu. Šiems argumentams pagrįsti šalys pateikia rašytinius įrodymus, kurie taip pat yra prieštaringi, t. y. pareiškėjas teikia elektroninio pašto nuotrauką, tačiau toks įrodymas nėra tikslus, nes nėra informatyvus (laiškai galėjo būti pašalinti ir t. t.), o atsakovė pateikia elektroninio laiško kopiją, kuri tik patvirtina, kad toks laiškas buvo išsiųstas, tačiau nepatvirtina, kad pasiekė pareiškėją. Nėra paaiškinimų, kodėl pareiškėjui atsakymas buvo siųstas el. paštu ir kodėl negavus patvirtinimo apie el. laiško gavimą, buvo laikomas tinkamai įteiktu. Taigi esant paminėtoms aplinkybėms būtina nustatyti terminą skundo Komisijai trūkumams pašalinti ir išsiaiškinti, ar pareiškėjas praleido, ar nepraleido skundo dėl Tarnybos Rašto (jei toks reikalavimas būtų suformuluotas) padavimo terminą.

Teismas sprendžia, kad Komisijos Sprendimas priimtas pažeidžiant aukščiau paminėtas Įstatymo, ABTĮ nuostatas, teismų praktikos išaiškinimus, todėl negali būti laikomas pagrįstu. Komisijos sprendimas yra naikinamas, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas Komisijai spręsti iš naujo pagal pateiktus išaiškinimus.

Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Komisiją priimti pareiškėjo Skundą. Šis skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes, kaip minėta, pirmiausiai turi būti tinkamai suformuluotas skundo Komisijai dalykas ir renkami įrodymai, kurie leistų vienareikšmiškai spręsti dėl skundo Komisijai padavimo termino ne / praleidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 21R-215AG-185/07-2020 panaikinti ir pareiškėjo A. B. 2020 m. kovo 7 d. skundo priėmimo klausimą perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo.

Likusią pareiškėjo A. B. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė