Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-23 · Administracinė byla Nr. I-7151-414/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-23
Bylos Nr.
I-7151-414/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7151-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01798-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 23 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjui A. L.,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovams M. K. ir D. A.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Niklita“ atstovei V. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 550,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde, procesiniame dokumente „Papildymas“ (b. l. 3, 59) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. Alytaus pataisos namuose pietinio maitinimo metu virtuvės vedėja, žinodama, kad yra sugedusios dešrelės, maisto dalintojams liepė jas išdavinėti visiems nuteistiesiems. Dešrelių buvo neįmanoma valgyti, pietų metu patiektą košę ir sriubą suvalgė. Jokių veiksmų, kad dešrelės nebūtų dalinamos nuteistiesiems nesiėmė ir pareigūnas G. G., nors nuo dešrelių sklido specifinis kvapas. Pripažindama savo kaltę virtuvės vedėja vakarinio maitinimo metu turėjo grąžinti 120 g., tačiau išdavė tik 100 g. dešros gabalėlį. Pareiškėjas patiekalą svėrė svarstyklėmis, apytiksliai trūko 17 g. Išreiškė nuomonę, kad, jeigu skundas būtų nepagrįstas, tai UAB „Niklita“ ir UAB „Riamona“ nebūtų keitę blogos produkcijos kita. Dėl šių veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, alkio jausmą, stresą, serga nepagydomomis ligomis, todėl pablogėjo sveikata. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 550,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 12-15) nurodė ir jo atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio maisto patikrinimo. Pareiškėjui, kaip ir visiems nuteistiesiems, 2018 m. rugpjūčio 21 d. pietums buvo patiektas maistas, kuris aprašytas bei teigiamai įvertintas gydytojo A. B. bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo G. G.. Triukšmas dėl dešrelių kvapo iš nuteistųjų pusės buvo kilęs. Konfliktui numalšinti buvo sustabdytas dešrelių tiekimas. Vakarienės metu dešrelės buvo kompensuotos dešros gabalėliu, kaip kompromisas dėl situacijos nuraminimo, siekiant išvengti didesnių konfliktų. Kitos rūšies maistas nebūtinai turi atitikti svorį, nes kompensuojama pagal maisto vertingumą. Maistas buvo kompensuotas dėl dienos kalorijų normos atitikimo. Alytaus PN yra pasirašę Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią paslaugos teikėjas įsipareigoja teikti paslaugą, kurios kokybė ir kiti kriterijai pilnai atitinka maitinimo paslaugos techninę specifikaciją (sutarties 1 priedas). Periodiškai yra atliekami tiekiamo maisto tyrimai, neatitikimai nenustatomi. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinę tarnybą nesikreipė, yra ne kartą baustas, nuobaudos skirtos ir už narkotikų vartojimą. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko. Jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dešrelės buvo atvežtos iš vakaro. Prieš išduodant nuteistiesiems maistas buvo patikrintas atsakingų asmenų ir duotas leidimas tiekti maitinimui. Išreiškė nuomonę, kad nuteistiesiems kartais užtenka vienos replikos, kad įvyktų chaosas ir sumaištis. Dešreles į pataisos namus pristato tiekėjas, dešrelės nuteistiesiems per mėnesį duodamos penkis kartus, tiekėjas nebuvo pasikeitęs. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. pietų metu patiekus sugedusias dešreles, kurių pareiškėjas nevalgė.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2018 m. lapkričio 6 d.; toliau – ir Taisyklės) 5 punktą, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN yra sudariusi Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) su UAB „Niklita“ (toliau – ir paslaugos teikėjas; b. l. 30-50), pagal kurią paslaugos teikėjas, be kita ko, įsipareigojo: teikti kokybišką paslaugą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką; įstaigos administracijai leidus, išdalinti pagamintą maistą nuteistiesiems (suimtiesiems); leisti Alytaus PN atstovams vykdyti paslaugos teikimo kokybės kontrolę gamybos eigoje, tikrinti pagalbines medžiagas bei žaliavas, jų pirminius įsigijimo dokumentus (Sutarties 51.1.1 p., 5.1.2 p., 5.1.14 p.).

Pareiškėjo teigimu 2018 m. rugpjūčio 21 d. pietums buvo dalijamos sugedę dešrelės, kurių jis nevalgė ir jam buvo kompensuota prie vakarienės pridedant papildomai 100 g. dešros gabalėlį. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymuose (b. l. 27, 28), teiktuose Alytaus PN direktoriui, prašė išsaugoti pietinio maitinimo metu valgykloje filmuotą medžiagą dėl sugedusių dešrelių ir dėl kompensuoto pietinio maisto raciono kiekio, nes jam priklausė 120 g., o kompensuota buvo tik 100 g. Atsakovas pareiškėjo skundą persiuntė UAB „Niklita“, kuri dėl iškilusios problemos kreipėsi į maisto produktų tiekėją UAB „Riamona“. UAB „Riamona“ paaiškinime, adresuotame UAB „Niklita“ (b. l. 63) nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. gavo pranešimą apie įkalinimo įstaigose kilusį nepasitenkinimą dėl galimai blogos „Pusrytinių“ dešrelių kokybės (skundai dėl blogo dešrelių kvapo). Pažeidimų gamybos procesuose nebuvo aptikta, tačiau reaguodami į pranešimą, dalį nepanaudotos produkcijos pakeitė kita.

Minėti bylos dokumentai patvirtina, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. pietų metu buvo kilęs nuteistųjų nepasitenkinimas tiekiamų dešrelių kokybe ir kad reaguojant į tokį nepasitenkinimą, dešrelės buvo pakeistos. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir atsakovo atstovas.

Atsakovas tinkamą dešrelių kokybę grindžia įrašais Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, nurodo, jog nekokybiškų dešrelių tiekimo sustabdymas ir kompensavimas kitu maistu buvo būtinas konfliktui numalšinti bei situacijai nuraminti.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2018 m. spalio 19 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 261 punkte nurodoma, kad išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama.

Iš į bylą pateikto Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalo kopijos (b. l. 22-24) matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuteistiesiems direktoriaus budintysis padėjėjas G. G. leido tiekti pietus nuteistiesiems, kurie buvo patikrinti gydytojo A. B.. Tačiau konkrečių įrašų apie juslines pietums tiekiamo maisto savybes nėra. Apsiribota abstrakčiu įrašu „Maistas pagal meniu“. Taigi, nesant konkretaus bei aiškaus įrašo apie juslinį maisto patikrinimą Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, direktoriaus budintysis padėjėjas G. G. leido tiekti pietus nuteistiesiems. Teismo vertinimu tokiu būdu buvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 261 punktas. Kita vertus, kilus nuteistųjų nepasitenkinimui dėl dešrelių kokybės, atsakovas galėjo ir privalėjo pareikalauti iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Niklita“ pateikti pirminius dešrelių įsigijimo dokumentus (Sutarties 5.1.14 p.), tikslu nustatyti galiojimo terminus, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokius veiksmus atsakovas būtų atlikęs. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas turėdamas informaciją apie nuteistiesiems pietums tiekiamą galimai nekokybišką patiekalą, būdamas atsakingas už maitinimo organizavimą (Taisyklių 5 p.) neveikė taip kaip galėjo ir privalėjo veikti.

Pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą kildina iš kompensuojant nekokybiškas pietums tiektas dešreles atsakovas kompensavo per mažu (per mažo svorio) dešros kiekiu.

Pagal Taisyklių 9 punktą, išimtiniais atvejais valgiaraštis gali būti keičiamas nepažeidžiant maisto produktų normos energinės vertės ir vadovaujantis Maisto produktų, skirtų maitinti suimtuosius ir nuteistuosius, keitimo kitais produktais normomis. Pakeitimai galimi tik iš tos pačios maisto produktų grupės ir maisto produktų atsargų.

Pareiškėjas teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad keičiant pietums tiektas dešreles į dešrą būtų nesilaikoma maistinės bei energinės vertės reikalavimų, ar reikalavimų dėl kokybės, apsiribodamas kompensuoto produkto kiekybine išraiška. Pareiškėjo argumentus dėl mažesnio maisto produkto kiekio išdavimo, nepagrindžiant maistine energetine verte, teismas vertintina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus.

Akcentuotina, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nepaneigia pareiškėjo teiginių dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. Alytaus PN nuteistiesiems pietų metu tiektų nekokybiškų dešrelių, pietums skirtas maistas išduotas nesant Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo aiškaus ir konkretaus įrašo apie juslinį maisto patikrinimą Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale (Vidaus tvarkos taisyklių 261 punkto pažeidimas), todėl yra pagrindas atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, alkio jausmą, stresą, serga nepagydomomis ligomis, todėl pablogėjo sveikata. Į bylą pateikta Alytaus PN Psichologinės tarnybos pažyma (b. l. 25) ir Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b. l. 51-52) patvirtina, kad A. L. 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi vieną kartą į psichiatrą dėl nervų ir nemigos, tačiau gydytojo skiriamo gydymo atsisakė. Į Psichologinę tarnybą, ginčui aktualiu laikotarpiu, nesikreipė. Pastebėtina, kad Medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 51-52) nurodoma, kad pareiškėjui jau anksčiau yra nustatyti emociškai nestabilios asmenybės sutrikimai, priklausomybė įvairiems narkotikams. Todėl teismas daro išvadą, kad jo nurodyti patirti išgyvenimai ir nepatogumai nėra sąlygoti išskirtinai tik vienkartiniu nekokybiškų dešrelių pietums tiekimu. Laisvės atėmimo įstaigose laikomų asmenų neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra susiję su privatumo, judėjimo laisvės apribojimu ir yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Vienkartinis atsisakymas valgyti pietums patiektas dešreles (suvalgius patiektą sriubą ir košę), bei atsakovui kompensavus nekokybiškas dešreles, prie vakarienės pridedant atitinkamą kiekį dešros, itin reikšmingų pasekmių pareiškėjo sveikatai, fizinei ar psichinei savijautai nesukėlė, todėl galimos pasekmės laikytinos mažareikšmėmis (ABTĮ 56 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 550,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT; žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą, pareiškimo Nr. 7508/02), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl vienkartinio netinkamo pietų maitinimo pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su jais elgtis ar dirbtinai bloginti jo kalinimo sąlygas, byloje nesant duomenų, jog pareiškėjo sveikatos būklė dėl netinkamos kokybės dešrelių, kurių pareiškėjas nevalgė, būtų itin pablogėjusi, teismas daro išvadą, kad atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigoja veikti, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad 20118 m. rugpjūčio 21 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti tinkamą pietų maitinimą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. L. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 550,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis