- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- 1S-180-366/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29102-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. U. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pratęsta J. U. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartimi, J. U., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 27 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, kuri tęsiama iki šiol, paskutinį kartą pratęsta skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi J. U. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pakeisti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.
3.1. Nurodoma, kad gydytojų išvadoje nurodyta, kad siūloma pratęsti esamą gydymą, nors jokių pažeidimų, esminių ligos paūmėjimų per gydymo laikotarpį nebuvo stebėta. Ji turi sūnų su kuriuo bendrauja ir kuris sutinka ją rūpintis ir prižiūrėti, turi savo namus.
3.2. Teigiama, kad per stebimą pusmetį nepadarė jokių pažeidimų. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jau gydoma metus laiko. Supranta, kad serga ir reikalinga vartoti vaistus, kad negalima vartoti alkoholio ir elgtis agresyviai kitų atžvilgiu, yra išsilavinusi ir neturėjo nepagrįstų konfliktų. Šiuo metu savijauta gera ir žino kokios būtų pasekmės jeigu nesilaikytų gydytojų paskirto gydymo. Lankytųsi psichikos centre kur yra geri specialistai ir jeigu reikalinga pakoreguos vaistus. Mano, jog ligos gydymas laisvėje būtų efektyvesnis, nes jaustųsi ramiau artimųjų prižiūrima. Charakteris yra atviras, noriai bendrauja su pažįstamais, mėgsta užsiimti veikla.
3.3. Mano, kad tolimesnis gydymas stacionare nebetikslingas ir gydymą galima tęsti ir ambulatorinėmis sąlygomis. Teismas turėjo atsižvelgti į jos elgesį per visą gydymo laikotarpį ir stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį gydymą. Mano, kad vartojant paskirtus vaistus būtų užtikrintas gydymo tęstinumas ambulatorine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pagrįstai pratęsta J. U. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato.
7. Pirmosios instancijos teismas pratęsdamas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymo terminą padarė išvadą, kad J. U. psichinė būklė išlieka be esminių pakitimų, struktūrizuotoje aplinkoje elgesys formaliai teisingas, tačiau išlieka paranojinė įtampa, silpna impulsų kontrolė, dirglumas, neigimas savo netinkamo elgesio, priklausomybės alkoholiui. Medikamentinis gydymas koreguotas dėl išliekančios paranojinės įtampos, nepasitikėjimo, formalumo, tačiau ženklesnio pagerėjimo nepasiekta. Be to, ji išlieka nekritiška, o jos smurto rizika vertintina kaip aukšta. Pati J. U. ir jos gynėjas teismo posėdyje prašė teismo pakeisti šio asmens priverstinio gydymo sąlygas (jas palengvinti). Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančią gydytojų komisijos išvadoje nurodytą ir gydymo įstaigos atstovo teismo posėdyje išdėstytą aiškią ir motyvuotą poziciją dėl J. U. taikomo priverstinio gydymo tęsimo tomis pačiomis sąlygomis, išliekant būtinybei tęsti jos priverstinį gydymą tik struktūrizuotoje aplinkoje specialistų priežiūroje, sutiko su tokiu siūlymu. Teismas įvertino ir tai, kad J. U. stacionarinėmis sąlygomis gydoma po nesėkmingo gydymo ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Jai per paskutinį pusmetį koreguotas medikamentinis gydymas ir toliau išlieka poreikis jį koreguoti. Taip pat tai, kad ji išlieka nekritiška savo susirgimo ir padarytos veikos atžvilgiu. Todėl teismas sprendė, kad toks priverstinio gydymo laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima daryti patikimas išvadas dėl šio asmens stabilios psichikos būklės, socialinio pavojingumo sumažėjimo ir tai užkertą kelią daryti skubotus sprendimus dėl priverstinio gydymo sąlygų keitimo (lengvinimo). Teismas pastebėjo, kad byloje nėra patikimų duomenų apie reikiamų socialinių sąlygų, kuriuos galėtų užtikrinti priverstinio gydymo tęstinumą lengvesnėmis stebėjimo sąlygomis, buvimą, nes J. U. sugrįžtų į aplinką, kurioje toks priverstinis gydymas nebuvo sėkmingas.
8. Komisijos išvadoje dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2024 m. rugpjūčio 29 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4) nurodoma, kad per šį laikotarpį būsena išlieka be esminių pakitimų struktūrizuotoje aplinkoje elgesys formaliai teisingas, tačiau išlieka paranojinė įtampa, silpna impulsų kontrolė, dirglumas, neigiamas savo netinkamo elgesio, priklausomybės alkoholiui. Komisijos metu skundu neišsako. Formalaus kontakto, tvirtina, kad jai viskas gerai „nelaikau savęs alkoholike“, viską neigia, kas parašyta nutartyje tvirtina, kad seniūnė jai keršija. Mąstymas daugiau konkretus. Nuotaika abejinga. Nekritiška.
9. 2024 m. rugsėjo 18 d. atlikus smurto rizikos įvertinimą HCR-20 nustatyta, kad smurto rizika šiuo metu yra aukšta. Gali mažėti, esant didesniam kritiškumui savo būsenai, sumažėjus negatyvioms nuostatoms prieš bendruomenę bei užtikrinus tęstinį ambulatorinį gydymą.
10. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ligoninės atstovas papildomai paaiškino, kad pacientė yra tik formaliai kritiška savo sveikatos būklei, įvykių aplinkybes traktuoja nekritiškai, savanaudiškai. Dažnai frustruoja, dirgsta, to pasekmėje vartoją alkoholį. Mano, kad pacientės būklė netinkama ambulatoriniam gydymui.
11. Pastebėtina, kad skunde pateikiamos aplinkybės dėl J. U. psichikos būklės bei O. U. (sūnaus) galimybės pasirūpinti ją buvo įvertintos, todėl remdamasis minėtais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad J. U. šioje stadijoje dar reikalingas tolesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis sąlygomis.
12. Taigi, vertindamas asmens psichinę sveikatą ir jo galimybę gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl J. U. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – J. U. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.