- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- I-2716-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04469-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau -Lukiškių TI-K), 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. 1. 1-3).
Pareiškėjas paaiškina, kad 2014-10-03 apie 16.40 vai. j į nuvedus paskambinti, Lukiškių TI-K dirbantis pareigūnas J. C. neleido jam skambinti Tele plius kortele, nemokamu numeriu, reikalavo skambinti telefono kortele, kurioje nebuvo pakankamai kreditų mobiliojo telefono pokalbiui, įžeidinėjo jį, vėliau trukdė kalbėtis telefonu, reikalavo baigti pokalbį. Vėliau pareigūnas J. Č., nutraukė jo pokalbį. Pareiškėjo teigimu, vedant jį atgal, pareigūnas jam keletą kartų trenkė į nugarą, taip sukeldamas skausmą, pargriaudamas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. 1. 13-14) paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau - SVĮ) 23 straipsnį, suimtiesiems telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Sis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas.
Paaiškina, kad kai nuteistasis (suimtasis) pasinaudoja savo teise pasiskambinti, nuteistųjų/suimtųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnale yra daromi atitinkami įrašai, t. y. užrašoma nuteistojo (suimtojo) vardas ir pavardė, padaromas įrašas ar pokalbis „įvyko" arba kitu atveju „neįvyko", užrašomas laikas, bei nuteistasis (suimtasis) tame žurnale pasirašo. 2014-10-03 G. K. pokalbis įvyko ir truko nuo 17.40 vai. iki 17.55 vai., t. y. viso - 15 minučių, kaip priklauso. G. K., įvykus pokalbiui pasirašė nuteistųjų/suimtųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnale. Pažymi, kad tą dieną, kaip nurodė J. Č., pareiškėjas pretenzijų nereiškė, pareiškėjui buvo padaryta pastaba žodžiu dėl to, kad jis bandė rinkti telefono numerius, kurie nebuvo nurodyti jo prašyme telefoniniam pokalbiui.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, bei tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami įstatymų ir kitų teisės aktų teisėtumo, Lukiškių TI-K veiksmai buvo teisėti. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą visiškai nepagrįstas ir neatitinka jokių proporcingumo principų. Pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindę jokiais įrodymais, o jo abstraktūs teiginiai negali būti pagrindu tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271
straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į žalos atlyginimą, jo teigimu, patirtą dėl netinkamų Lukiškių TI-K pareigūno veiksmų.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose: žalą, kaltę, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Suimtųjų teisė paskambinti telefonu reglamentuota S VĮ 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu skaičius neribojamas, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Sis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam paskambinti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. S VĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas pokalbis telefonu negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis. S VĮ 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Teisingumo ministras 2009-06-01 įsakymu Nr. IR-172 patvirtinto Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles (toliau - Taisyklės), kurių XII skyrius reglamentuoja suimtųjų skambinimas telefonu. Taisyklių 73 punkte nustatyta, kad suimtieji ir Suėmimo vykdymo Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais sutuoktiniu ar sugyventiniu tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Rašytiniame sutikime turi būti nurodyti telefonų numeriai, kuriais leidžiama skambinti, sutikimas turi būti patvirtintas atitinkamai prokuratūros ar teismo herbiniu antspaudu ir registruotas jį išdavusioje institucijoje. Vienkartinis ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas paskambinti telefonu galioja tik vienam pokalbiui telefonu, daugkartinis - rašytiniame sutikime nurodytam periodui arba pokalbių telefonu skaičiui.
Taisyklių 74 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos paskambinti telefonu ir nustato taksofono kortelių įsigijimo tvarką.
Taisyklių 75 punkte nustatyta, kad jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime nurodyti keli telefonų numeriai, kuriais leidžiama suimtajam skambinti, vieno telefoninio pokalbio metu suimtasis gali skambinti keliems abonentams, tačiau bendra pokalbio telefonu trukmė negali viršyti 15 minučių. Per vieną dieną leidžiamas vienas pokalbis telefonu.
Taisyklių 76 punkte nustatyta, kad pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis surinko telefono aparatu tą abonento numerį, kuris nurodytas suimtojo prašyme leisti pokalbį telefonu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniame sutikime. Pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį.
Taisyklių 77 punkte nustatyta, kad suimtųjų pokalbiai telefonu registruojami Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnale (12 priedas). Suimtųjų prašymai leisti paskambinti telefonu su tardymo izoliatoriaus direktoriaus įrašais ir suimtojo parašu, taip pat ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniai sutikimai skambinti telefonu įsegami į specialų segtuvą.
Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad jeigu pokalbio telefonu metu asmenys pažeidžia vidaus tvarką, pareigūnas juos įspėja. Tačiau jei pažeidimas pasikartoja ar padaromas naujas, pareigūnas turi teisę nutraukti pokalbį telefonu. Pareigūnas, nutraukęs pokalbį telefonu, surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą tardymo izoliatoriaus direktoriui. Nutrauktas pokalbis telefonu laikomas įvykusiu.
Ginčo, kad suimtajam G. K., būnant Lukiškių TI-K nuo 2014-10-02 iki 2014-10-06, teisė paskambinti telefonu buvo suteikta vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo teisėjo išduotu rašytiniu leidimu, kuriame buvo nurodyti telefono numeriai, kuriais suimtasis G. K. gali skambinti (b. 1. 24) byloje nėra.
Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis J. Č. 2014-10-15 surašė tarnybinį pranešimą dėl G. K. skundo (b. 1. 15). Pareigūnas pranešė, kad 2014-10-03 buvo paskirtas atlikti tarnybines pareigas pirmame korpusiniame skyriuje. Tą dieną G. K. buvo suteikta galimybė realizuoti savo teisę paskambinti telefonu, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-11-12 įsakymu Nr. 1-168. Pareigūnas paaiškino, kad konfliktų, pretenzijų, nepasitenkinimų tarp jo ir G. K. nebuvo, o bendraujant su G. K. griežtai vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais. Nurodė, kad skambinimo metu G. K. buvo padaryta pastaba žodžiu, dėl to, kad bandė rinkti numerius, kurie nebuvo nurodyti minėto asmens prašyme telefoniniam pokalbiui ir kuriems nebuvo leidimo.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresnysis J. Č. patvirtino 2014-10-15 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad konflikto su nuteistuoju nebuvo, o nuteistąjį sudrausmino, nes jis norėjo skambinti telefono numeriu, nenurodytu rašytiniame sutikime. Liudytojas teigia pareiškėjo neįžeidinėjęs, jo atžvilgiu nesmurtavęs.
Pareigūno parodymai duoti teismo posėdyje, neprieštarauja aplinkybėms išdėstytoms tarnybiniame pranešime, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Nuteistųjų/suimtųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnalo duomenys patvirtina, kad 2014-10-03 G. K. pokalbis įvyko. Pareiškėjas G. K., įvykus pokalbiui, tai patvirtino savo parašu nuteistųjų/suimtųjų telefoninių pokalbių apskaitos žurnale (b. 1. 16-17).
Esant nustatytoms aplinkybėms, negali būti pripažinta, kad Lukiškių TI-K administracija neteisėtai apribojo pareiškėjo galimybę pasinaudoti teise paskambinti. VSĮ ir Taisyklių nuostatos, kuriose aptarta suimtųjų teisė į telefoninius pokalbius, nebuvo pažeistos. Teismas daro išvadą, kad pareigūnas, matydamas, kad G. K. bando rinkti numerį, su kurio abonentu jis neturi teisės kalbėti, pagrįstai pareiškė pastabas. Byloje nėra įrodymų, kad pareigūnas J. Č. pareiškėją būtų įžeidinėjęs, jo atžvilgiu smurtavęs. Pareiškėjas šiais klausimais į įkalinimo įstaigos administraciją nesikreipė. Tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip prasimanymas.
Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Jų nesant, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.