- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- I-991-764/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03256-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui T. Ž., atsakovės atstovei Donatai Kračkienei, liudytojams R. U., V. R. ir V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), prašydamas iš Lietuvos valstybės jo naudai priteisti 150 000 Lt neturtinę žalą ir turtinę 23,84 Lt žalą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2013-05-15 kreipėsi į Vilniaus pataisos namų (toliau – Pataisos namai) administraciją, prašydamas izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų, keliančių jam grėsmę, nes jis atsisakė iš asmeninių lėšų šiems asmenims Pataisos namų parduotuvėje nupirkti produktų. Pataisos namų direktorius 2013-05-16 nutarimu Nr. 56-239(1) laikinai, septynioms paroms, perkėlė pareiškėją į kamerų tipo patalpas ir pradėjo tarnybinį tyrimą. Tyrimas atliktas neobjektyviai, neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o pareiškėjo nurodyti faktai pripažinti nepagrįstais. Jį atlikę pareigūnai neperžiūrėjo parduotuvės viduje ir šalia jos darytos vaizdo medžiagos, neapklausė pareiškėjo sutuoktinės D. Ž., kuri buvo terorizuojama telefonu. Laikinojo izoliavimo laikas baigėsi 2013-05-23, tačiau grėsmė pareiškėjui nebuvo išnykusi, todėl jis atsisakė eiti į paskirtą būrį. Už tai, Pataisos namų direktoriaus 2013-05-24 nutarimu Nr. 28-546(1) pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje. Pareiškėjas neturėjo galimybės minėto nutarimo apskųsti, nes būnant baudos izoliatoriuje negalima siųsti laiškų. Pareiškėjo nuomone, nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, prašė suteikti galimybę pasinaudoti psichologo pagalba, tačiau tokia galimybė jam nebuvo sudaryta ir pareiškėjas buvo paliktas kankintis. Nors nutarime nurodyta, kad nuobaudos pabaiga yra 2013-06-06 15.45 val., iš baudos izoliatoriaus pareiškėjas buvo paleistas tik apie 20.00 val., t. y. keturiomis valandomis vėliau. Išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-06-12 skundą, Pataisos namų direktorius į jo argumentus, dėl pavėluoto paleidimo iš baudos izoliatoriaus ir dėl psichologo pagalbos nesuteikimo, neatsakė. Kalėjimų departamentas 2013-07-19 rašte nurodė, kad pareiškėjas, būdamas baudos izoliatoriuje, turėjo teisę siųsti laiškus ir apskųsti jam paskirtą nuobaudą, tačiau tokia galimybė Pataisos namuose nesuteikiama. Pareiškėjas nurodė, kad jis patyrė 100 000 Lt neturtinę žalą, nes atsakovas 15 parų baudos izoliatoriuje jį laikė neteisėtai, 50 000 Lt neturtinę žalą, nes keturias valandas buvo viršytas paskirtos drausminės nuobaudos laikas. Patirtą turtinę žalą sudaro skundo surašymui naudotos rašymo priemonės, popierius ir pašto išlaidos.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad patirtos žalos pagrįsti negali, nes tai, ką jam teko patirti žodžiais nenusakoma.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19–21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad nuobauda, iš kurios pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, buvo paskirta teisėtai. Atlikto tarnybinio tyrimo metu buvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, atsižvelgta į pareiškėjo, šantažu kaltinamų asmenų ir kitų 5-ojo būrio, kuriame bausmę atlieka pareiškėjas, nuteistųjų paaiškinimus, ir nustatyta, kad pagrindo izoliuoti pareiškėją, pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d., nuo kitų nuteistųjų, nėra. Atsisakydamas bausmę atlikti jam paskirtame būryje, pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 2 d. ir 110 str. 1 d. 2 p. nuostatas, todėl buvo pagrindas skirti jam vieną iš 142 str. nustatytų nuobaudų. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad Pataisos namų veiksmuose negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei, pagal Civilinio kodekso 6.271 str., kilti, t. y. neteisėti veiksmai. Be to, pateikdamas teismui skundą pareiškėjas neįrodė jam galimai padarytos neturtinės žalos dydžio ir fakto. Nepateikti įrodymai, kad paskirta drausminė nuobauda paveikė pareiškėjo psichiką. Į Pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus, per visą bausmės atlikimo laiką, pareiškėjas kreipėsi du kartus, t. y. 2013-02-14 ir 2013-06-17. Pagal asmens sveikatos istorijoje esančius duomenis, psichikos sutrikimai jam nenustatyti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo T. Ž. reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmų.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Nustatyta, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės kildinamas iš to, kad pareiškėjui Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-24 nutarimu Nr. 28-546(1) drausminė nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje – buvo paskirta neteisėtai, nesuteikta teisė šį nutarimą apskųsti, pagal BVK 143 str. nuostatas, iš baudos izoliatoriaus pareiškėjas paleistas praėjus 4 valandoms nuo paskirtos nuobaudos pabaigos, nesuteikta psichologo pagalba.
Pareiškėjas teigia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti vykdyti administracijos nurodymus, bausmei atlikti eiti į jam paskirtą 5-ąjį būrį, nes šiame būryje bausmes atliekantys kiti nuteistieji jam grasina, šantažuoja ir jis negali ramiai gyventi. Pataisos namų administracija tarnybinį tyrimą dėl šių aplinkybių atliko neobjektyviai, neapklausė pareiškėjo sutuoktinės, neperžiūrėjo filmuotos medžiagos, galinčios patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Po laikinos izoliacijos grėsmė pareiškėjui nebuvo išnykusi, todėl jis atsisakė grįžti į paskirtą būrį.
Bylos duomenys tvirtina, kad T. Ž. 2013-05-15 atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus ir eiti į jam paskirtą 5-ąjį būrį (b. l. 26). Pataisos įstaigai 2013-05-15 pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad nori būti perkeltas į kitą lokalinį sektorių, nes, būdamas paskirtame sektoriuje, jis yra šantažuojamas (b. l. 27). Pareiškėjas 2013-05-16 pateikė paaiškinimą, kad nuteistieji V. R. ir V. J. jį šantažuoja, reikalauja pinigų, atima parduotuvėje įsigytus produktus, prašo pinigų iš pareiškėjo žmonos, grasina jį pažeminti. Šias aplinkybes patvirtinti gali C., G. (b. l. 28). Pataisos namų direktorius 2013-05-16 nutarimu Nr. 56-239(1) T. Ž. septynioms paroms perkėlė į kamerų tipo patalpas (b. l. 29–30). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas, kurio metu paimti paaiškinimai iš V. R. (b. l. 31), V. J. (b. l. 32), V. J. (b. l. 33), T. L. (b. l. 34), R. S. (b. l. 35), K. Ž. (b. l. 36), V. Č. (b. l. 37), G. G. (b. l. 38). Pataisos namų pareigūnai patikrino pareiškėjo nurodytą žmonos numerį su nuteistųjų V. R. ir V. J. telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjo nurodytu numeriu šie asmenys neskambino (b. l. 40). Remdamasis tarnybinio tyrimo metu surinktais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis, Pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. (R. U.) surašė 2013-05-21 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 33-93, kurioje konstatavo, kad pareiškėją izoliuoti vadovaujantis BVK 70 str. 6 d. nuostatomis netikslinga, o už teisėtų pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą jam skirtina viena iš BVK nustatytų nuobaudų (b. l. 24–25). Pasibaigus laikinos izoliacijos terminui, t. y. 2013-05-23, pareiškėjas T. Ž. ir vėl atsisakė bausmę atlikti jam paskirtame būryje (b. l. 42) ir paaiškino, kad grėsmė jam nėra išnykusi (b. l. 41). Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-24 nutarimu Nr. 28-546(1) pareiškėjui T. Ž. buvo paskirta BVK 142 str. nustatyta drausminė nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje, nes jis 2013-05-23 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y., pasibaigus izoliacijos laikui, nevykdė teisėto pataisos įstaigos administracijos reikalavimo ir atsisakė bausmę atlikti paskirtame būryje, gyvenamojoje zonoje. Tokiais savo veiksmas pareiškėjas pažeidė BVK 12 str. 1 d. ir 110 str. 1 d. 1 ir 2 p., Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-11-12 įsakymo Nr. 7-264 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ reikalavimus (b. l. 22).
Bausmių vykdymo kodekso 10 str. 1 d. nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 1 d. imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 str. imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (110 str. 1 d. 1 p.). Pagal BVK 142 str. 1 d., už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.
BVK 70 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
Kaip nustatyta anksčiau, drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už teisėtų Pataisos namų administracijos nurodymų nevykdymą. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, tačiau nurodo, kad jis turėjo pagrindą atsisakyti vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus, nes atliekant bausmę paskirtame būryje jam kyla grėsmė, todėl buvo pagrindas, vadovaujantis BVK 70 str. 6 d. nuostatomis, jį perkelti į kitą sektorių.
Bylos duomenys tvirtina, kad Pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. atliko tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su atsisakymu bausmę atlikti jam paskirtame būryje. Tarnybinio tyrimo metu surinkti duomenys paneigė pareiškėjo 2013-05-16 paaiškinime nurodytas aplinkybes. Tarnybinio tyrimo metu buvo paimti paaiškinimai ne tik iš nuteistųjų, kuriuos pareiškėjas nurodė kaip jį šantažuojančius, bet taip pat iš nuteistųjų, kuriuos pareiškėjas įvardijo kaip galinčius patvirtinti jam keliama grėsmę. Paaiškinimai taip pat buvo paimti iš kitų 5-ojo būrio nuteistųjų. Nė vienas iš paaiškinimus davusių asmenų, nepatvirtino aplinkybių, kad T. Ž. yra šantažuojamas kitų bausmę 5-ajame būryje atliekančių nuteistųjų, nurodė, kad jiems nėra žinomos atsisakymo atlikti bausmę šiame būryje priežastys (b. l. 31–38). Įvertinus telefoninių pokalbių apskaitos kortelių duomenis, buvo nustatyta, kad V. R. ir V. J. pareiškėjo sutuoktinės numeriu, kurį nurodė pats pareiškėjas, nėra skambinę (b. l. 40).
Pareiškėjas teigia, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, neperžiūrėta filmuota vaizdo medžiaga, neapklausta pareiškėjo sutuoktinė. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė teismui 2012-02-12 AB SEB bankas mokėjimo nurodymą, kuriuo D. Ž. į Pataisos namų sąskaitą V. R. pervedė 60,00 Lt sumą. Pareiškėjo teigimu, šis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad V. R. reikalavimu pareiškėjo sutuoktinė pervesdavo jam tam tikras pinigų sumas.
Siekdamas nustatyti visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, teismas 2013-11-18 nutartimi nusprendė liudytojais byloje kviesti nuteistuosius V. R. ir V. J., pareiškėjo sutuoktinę D. Ž., Pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininką R. U. (b. l. 71–72). Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. R. nurodė, kad: iš pareiškėjo T. Ž. nėra ėmęs jam priklaususių daiktų, Pataisos namų parduotuvėje prašęs jam nupirkti produktų; kad būtų bendravęs su pareiškėjo sutuoktine neprisimena; jai neskambino. Liudytojas V. R. taip pat paaiškino, kad į jo vardu Pataisos namuose turimą sąskaitą, prieš porą metų, pareiškėjo žmona pervedė apie 70 Lt (tikslios sumos neprisimena), nes to paprašė pats pareiškėjas, kadangi jis turėjo įsiskolinimų antstoliams ir nenorėjo, kad antstoliai areštuotų jam pervestas pinigų sumas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. J. nurodė, kad: iš pareiškėjo T. Ž. nėra ėmęs jam priklaususių daiktų, neprašęs Pataisos namų parduotuvėje nupirkti produktų; su pareiškėjo sutuoktine nebendravo; į jo sąskaitą pareiškėjo sutuoktinė pinigų nėra pervedusi. Pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas R. U. nurodė, kad nuteistųjų paaiškinimai buvo paimti tarnybiniame kabinete, visiems jiems buvo užduodami klausimai, susiję su pareiškėjo 2013-05-16 paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Nė vienas nuteistasis nenurodė, kad jiems būtų žinomos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Pataisos namų parduotuvėje darytą vaizdo medžiagą peržiūrėti nebuvo tikslinga, nes filmuojant garsas nėra įrašomas.
Teismas liudytoja kvietė pareiškėjo T. Ž. sutuoktinę D. Ž., tačiau pastaroji į teismo posėdį atvykti atsisakė ir prašė vadovautis jos 2013-01-13 prašyme išdėstytais argumentais (b. l. 156–157). Teismas pažymi, kad negali įvertinti D. Ž. prašyme išdėstytų aplinkybių ir jomis pagrįsti daromų išvadų, kadangi ji, kaip to reikalauja teisės aktai, nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Įvertinęs Pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininko atlikto tarnybinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktus liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, kad byloje nenustatyti objektyvūs duomenys, patvirtinantys T. Ž. nurodytas aplinkybes apie iš nuteistųjų V. R. ir V. J. patirtą šantažą, grasinimus, pinigų reikalavimą ir kt. Pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, t. y. ne tik nuteistųjų V. R. ir V. J. parodymams, bet ir atlikto tarnybinio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis leidžia ir tai, kad, kaip teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino pareiškėjas, žmona neinformavo apie tai, kad kiti asmenys skambina jo vardu ir prašo pervesti pinigų. V. R. nurodė, kad į jo sąskaitą pareiškėjo žmona vieną kartą pervedė tam tikrą pinigų sumą, nes to prašė pats pareiškėjas, kadangi tuos pinigus pervedus į jo sąskaitą, antstoliai būtų juos nuskaitę. Pareiškėjas turėjo galimybę užduoti klausimus V. R. ir paneigti jo nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė. Jokių objektyvių, įrodomąją galią turinčių duomenų, kad 60,00 Lt suma į V. R. sąskaitą buvo pervesta jam to reikalaujant teismui nepateikta. Kaip minėta anksčiau, D. Ž. paaiškinimais teismas negali vadovautis, nes ji nebuvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, teismas negalėjo jos apklausti kaip tai nustatyta teisės aktuose. Be to, tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad V. R. būtų skambinęs pareiškėjo sutuoktinei. Nenustatyta, kad jis naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktas mokėjimo nurodymas nepatvirtina, kad jame nurodyta pinigų suma į V. R. sąskaitą negalėjo būti pervesta kitu pagrindu nei nurodo pareiškėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigų pervedimas pagal pareiškėjo pateiktą mokėjimo nurodymą buvo atliktas 2012-02-13, į Pataisos namų administraciją dėl perkėlimo į kitą būrį jis kreipėsi tik 2013-05-15. Aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas delsė gintis nuo galimų neteisėtų prieš jį naudojamų veiksmų, nėra nurodytos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo 2013-05-16 paaiškinime nurodyti nuteistieji Č. ir G., galintys patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, nurodė, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje, jiems nėra žinomos (b. l. 37, 38).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nustatytos faktinės aplinkybės ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad jis turėjo pagrindą atsisakyti vykdyti teisėtus Pataisos namų administracijos nurodymus ir, pasibaigus laikinos izoliacijos terminui, grįžti į jam paskirtą būrį. Teismas nenustatė, kad Pataisos namų Vidaus tyrimų skyriuje atlikto tarnybinio tyrimo išvados yra nepagrįstos, todėl konstatuoja, kad pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti teisėtus Pataisos namų administracijos nurodymus, pažeidė BVK 12 str. 1 d. ir 110 str. 1 d. 1 ir 2 p., Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011-11-12 įsakymo Nr. 7-264 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ reikalavimus, todėl Pataisos namų direktoriaus 2013-05-24 įsakymu Nr. 28-546(1) drausminė nuobauda jam paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas grindžia ir tuo, kad, uždarius jį į baudos izoliatorių, jis neturėjo galimybės apskųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą.
BVK 143 str. 8 d. nustatyta, kad jam paskirtą nuobaudą nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai nuobauda yra paskirta pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, aukštesniu pagal pareigas pareigūnų laikomas Kalėjimų departamento direktorius.
Nustatyta, kad T. Ž. drausminė nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje – buvo paskirta Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-24 nutarimu Nr. 28-546(1). Su nutarimu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2013-05-24, todėl paskirtą drausminę nuobaudą Kalėjimų departamento direktoriui turėjo apskųsti iki 2013-05-29. Pareiškėjas teigia, kad nuobauda buvo pradėta vykdyti nedelsiant, todėl jis neturėjo galimybės pasinaudoti teise per penkias dienas ją apskųsti, nes būnant baudos izoliatoriuje negali siųsti laiškų, turėti su savimi rašymo priemonių, vokų ir pašto ženklų.
Bausmių vykdymo kodekso 146 str. 1 d. nustatyta, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, uždaromiems į baudos arba drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę (moterims – būtinus higienos reikmenis). Teismo vertinimu, nurodytos nuostatos tvirtina, kad nors, pagal BVK 146 str. 1 d. nuostatas, nuteistieji, esantys baudos izoliatoriuje, neturi teisės siųsti laiškų, BVK 143 str. 8 d. nustatyta teisė apskųsti nutarimą, kuriuo paskirta drausmės nuobauda, nėra apribota. Nuteistieji turi teisę su savimi turėti nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė pripažino, kad tokia nuteistųjų teisė jiems yra garantuojama. Tai savo 2013-07-29 rašte Nr. 2S-3317 patvirtino ir Kalėjimų departamento prie TM direktorius.
Pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos patirtą žalą vertina 100 000 Lt suma. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundo reikalavimas priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei, pagal CK 6.271 str., kilti, t. y. neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas teigia, kad neturtinę žalą jis patyrė ir dėl to, kad, atliekant paskirtą drausminę nuobaudą, nebuvo suteikta galimybė gauti psichologo konsultaciją, nors to pareiškėjas reikalavo. Teismui pateikti duomenys tvirtina, kad T. Ž. 2013 metais Pataisos namų Psichologinėje tarnyboje buvo konsultuotas du kartus, t. y. 2013-02-19, pagal 2013-02-14 prašymą, ir 2013-06-17, pagal 2013-06-17 prašymą (b. l. 183–184, 185, 186, 187). Duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs kitus prašymus dėl psichologo konsultacijos ir ji jam nebūtų suteikta, byloje nėra. Atsakovė nurodė, kad Pataisos namų administracija atsižvelgė į pareiškėjo prašymus ir suteikė galimybę gauti psichologo konsultaciją, tuomet, kai jis jos reikalavo. Aplinkybės, kad būnant baudos izoliatoriuje pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės kreiptis į psichologą, grindžiamos išimtinai subjektyviais pareiškėjo paaiškinimais, kuriais teismas negali pagrįsti daromų išvadų.
Reikalavimą priteisti jam 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas grindžia tuo, kad pasibaigus drausminės nuobaudos laikui, t. y. po 15.46 val., pareiškėjas dar maždaug keturias valandas buvo laikomas baudos izoliatoriuje. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013-05-24 nutarime Nr. 28-546(1) nurodyta, kad pareiškėjas T. Ž. iš baudos izoliatoriaus buvo paleistas 2013-06-06 15.46 val. (b. l. 24–25). Šias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovės atstovė. Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo abejoti savo pareigas atliekančių Pataisos namų pareigūnų užfiksuotas duomenimis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertina, kaip pasirinktą elgesio variantą, siekiant prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai grindžiami tik jo subjektyviais paaiškinimais.
Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.). Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas T. Ž., reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįrodė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti, t. y. Pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų, todėl teismui pateikė nepagrįstą skundą, kuris negali būti tenkinamas ir yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat prašė jo naudai priteisti ir 23,84 Lt turtinės žalos atlyginimą ir nurodė, kad šią sumą sudaro skundo surašymui naudotos rašymo priemonės, popierius ir pašto išlaidos. Vadinasi, iš esmės pareiškėjas pareiškė ne materialaus pobūdžio reikalavimą priteisti jam turtinę žalą, o procesinio pobūdžio reikalavimą atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 str. nuostatas, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi ta šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad sprendimas nėra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės ir į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl skundo teismui surašymo, atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.