Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja I. D. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio A. R. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas, pareiškėjos ir palikėjo įgytas santuokos metu: žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). A. R. D. testamento nepaliko, kitų įpėdinių nėra, todėl I. D., būdama jo sutuoktinė, turėjo teisę jo turtą paveldėti ir jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. 2013 m. balandžio 10 d. mirus sutuoktiniui, pareiškėja liko gyventi gyvenamajame name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, prižiūrėjo ir rūpinosi turtu, naudojosi žemės sklypu. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Nurodo, kad po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kiti asmenys dėl paveldėjimo taip pat nesikreipė.Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas atsiliepime į I. D. pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (36-37 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš pateiktos santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja I. D. ir mirusysis A. R. D. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). (6 b. l.). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad A. R. D. mirė (duomenys neskelbtini). (4 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad I. D., būdama santuokoje su A. R. D., įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), todėl šis nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos ir palikėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (8-9 b. l.). Pareiškėja pateikė Gyventojų registro išrašą, kuris patvirtina, kad ji deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1982 m. sausio 26 d. (7 b. l.). Pareiškėja taip pat pateikė už adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas sumokėtas įmokas UAB „Kuršėnų vandenys“ ir AB LESTO (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius“) patvirtinančius dokumentus (16-25 b. l.).Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos sutuoktinis testamento nebuvo sudaręs, o ji sutuoktinio palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad palikėjas nesudarė testamentų, palikėjo palikimas kreipiantis į notarą nepriimtas, palikimo priimti neatsisakyta (13 b. l.). Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad palikėjas vaikų neturėjo (31 b. l.). Todėl pareiškėja įgijo teisę paveldėti palikėjo turtą. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kaip minėta, A. R. D. testamento nepaliko, jo sutuoktinė pareiškėja I. D. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusiojo sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už elektrą ir vandenį, teiktus į šį gyvenamąjį namą, naudojosi namų apyvokos bei kitais bendrais daiktais, naudojo žemės sklypą ir kitus statinius, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. R. D. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja I. D. mirusiojo sutuoktinio A. R. D. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. R. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.