Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo M. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2013 m. sausio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. E., A. D., T. B. ir K. G. 2009 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atėmė laisvę D. P..

M. M. 2012 m. spalio 19 d. neatvykus į teismo posėdį be svarbios ir pateisinamos priežasties, Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartimi ankstesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą trijų mėnesių laikotarpiui. M. M. suimtas 2012 m. spalio 23 d., atvykęs į kitą teismo posėdį.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. skundas tenkinamas.

BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Skundžiamoje teismo nutartyje suėmimas M. M. pratęstas, santykinai nurodžius tik vieną sąlygą, numatytą BPK 122 straipsnio 8 dalyje (kaltinamas nusikalstama veika, už kurią įstatyme numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų).

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą M. M., skundžiamoje nutartyje tokių duomenų nenurodyta.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog skundžiama nutartis savo turiniu neatitinka jai keliamų reikalavimų.

Kita vertus, skiriant suėmimą (ir pratęsiant suėmimo terminą) nutartyje būtina nurodyti vieną ar kelis suėmimo pagrindus ir juos motyvuoti.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis M. M. daro ir toliau gali daryti naujas šio straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, jog byloje nenustatyta esant šį pagrindą.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, jog būdamas laisvėje asmuo, įtariamas (kaltinamas) grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. M. kaltinamas padaręs BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. BK 146 straipsnio 2 dalies sankcija numato arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Taigi šis nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), tačiau nepatenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą apysunkių nusikaltimų sąrašą. Dėl to BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas M. M. negalėjo būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas.

Nors aukštesnysis teismas nagrinėja suimtojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ir nerevizuoja 2012 m. spalio 19 d. nutarties, kuria švelnesnė kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą, tačiau būtina pasisakyti ir dėl tos nutarties, nes skundžiama nutartimi pratęstas suėmimo terminas, paskirtas ankstesne nutartimi.

Apygardos teismo išvados, jog kaltinamasis M. M. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, yra teisingos.

Iš Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties turinio matyti, kad 2012 m. kovo 28 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti M. M. pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis pažeidė paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, t. y. 2012 m. spalio 19 d. neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties, dėl to vilkinamas didelės apimties bylos nagrinėjimas (beje, kitas teismo posėdis buvo numatytas 2012 m. spalio 23 d. ir jis įvyko).

BPK 247 straipsnyje tokiu atveju numatyta baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo teisė pakeisti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę į griežtesnę. Tačiau švelnesnę kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą galima tik tada, jei tam yra sąlygos ir bent vienas pagrindas, numatyti BPK 122 straipsnyje. Griežtinant kardomąją priemonę į suėmimą, teismui išlieka pareiga nutartyje nurodyti ir motyvuoti suėmimo sąlygas bei pagrindą. To nepadarius ir skundžiama nutartimi vėliau pratęsus suėmimo terminą, pažeistas bendrasis teisės principas ,,ex injuria jus non oritur“, t. y. ,,iš neteisės teisė nekyla“.

Pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam M. M., skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog jis rašytiniu pasižadėjimu neišvykti buvo įpareigotas neišvykti iš Lietuvos ir nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos be prokuroro ar teismo leidimo, tačiau šio įpareigojimo nesilaikė, buvo išvykęs į Daniją. 2012 m. liepos 12 d. Palangos miesto policijos komisariate M. M. pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Už Danijoje padarytą nusikalstamą veiką jis 2012 m. rugsėjo 10 d. Lingbio miesto teismo sprendimu buvo nubaustas laisvės atėmimu 40 dienų.

Aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, jog skundžiamos nutarties motyvų nepakanka tam, kad nutartį pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą būtų galima pripažinti teisėta ir pagrįsta, nes suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus bei sąlygas griežtai reglamentuoja įstatymas.

Jau minėta, jog nusikalstama veika, kurią padaręs kaltinamas M. M., nepriskiriama prie BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Taip pat ir nusikalstama veika, kurią padaręs jis įtariamas Palangoje, bei veikos, už kurias buvo nuteistas trumpalaike laisvės atėmimo bausme Danijos Karalystėje, nepatenka į minėtame straipsnyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, M. M. nėra kaltinamas ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytu grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą. Nėra jokių duomenų, kad būdamas laisvėje jis darys naujus labai sunkius, sunkius ar įstatyme išvardintus apysunkius nusikaltimus.

Nesant BPK numatyto pagrindo skirti bei pratęsti M. M. kardomąją priemonę – suėmimą, teismas turėjo galimybę reaguoti į kaltinamojo neatvykimą į teisiamąjį posėdį kitomis įstatymo numatytomis priemonėmis, juo labiau kad 2012 m. spalio 19 d. jam neatvykus teismas net nesvarstė galimybės skirti baudą ar jį atvesdinti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, jog nėra teisinio pagrindo M. M. tęsti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, bylą nagrinėjančiam teismui paskyrus kitą kardomąją priemonę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį, kuria kaltinamajam M. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2013 m. sausio 23 d.

Kaltinamąjį M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš suėmimo paleisti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.