Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo AB banko SNORAS ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB bankas SNORAS prašo priteisti iš atsakovo V. G. 2903,64 Lt skolą, 519,32 Lt delspinigius, 6% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui nemokant įmokų pagal 2007-12-22 sudarytą Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Ieškovas prašo, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b.l. 16), bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus Sutartį (b.l. 5, 6, 7) nustatyta, kad ieškovas AB bankas SNORAS pagal ją suteikė atsakovui 5000,00 Lt kredito limitą vartojimo reikmėms, o atsakovas turėjo grąžinti panaudotas kreditines lėšas iki 2012-12-31 kartu su priskaičiuotomis palūkanomis, kiekvieno mėnesio dvidešimtą dieną sumokėdamas po 250,00 Lt (viso dvidešimt keturios įmokos), bet atsakovas didelės įmokų dalies nesumokėjo ir, kaip nurodo ieškovas, liko skolingas ieškovui 2903,64 Lt. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą su paraginimais ir pretenzija dėl įsiskolinimo, įspėdamas, kad nedelsiant neatsiskaičius Sutartis bus nutrukta (b.l. 8-10). Duomenų apie kredito grąžinimą byloje nėra.

2. Dėl pagrindinės skolos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Sutartį. CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia kredito davėjui teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią negrąžintą kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jei sutartyje yra numatytas kredito grąžinimas dalimis, o eilinė kredito dalis laiku negrąžinama. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2903,64 Lt skolą, įskaitant negražintą kreditą ir nesumokėtas palūkanas yra tenkintinas.

3. Dėl delspinigių. Reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dydis yra 2903,64 Lt. Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 519,32 Lt delspinigius. Iš pridedamų bendrųjų Sutarties sąlygų 9.10 punkto matyti, kad šia Sutartimi yra nustatyti 0,1% (vienos dešimtosios procento) dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad metinis delspinigių dydis yra 36,5% (trisdešimt šeši su puse procento) (365 d. x 0,1 proc./d.).

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje L.A. D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr. 3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K.P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Sutartyje nustatyti 36,5 procentų per metus dydžio delspinigiai daugiau nei septynis kartus viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį, beveik tris kartus viršija ir taip nemažas sutartines palūkanas (36,5%/12,5%). Lyginant delspinigių ir pagrindinės skolos dydį (519,32 Lt/2903,64 Lt), įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, turint omenyje, kad prievolė iš dalies (apie 2/3) įvykdyta, reikalaujami delspinigiai yra per dideli, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai.

CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Iš esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Remiantis tuo, kas aukščiau pasakyta, ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, ieškovui priteistina delspinigių suma mažintina du kartus, t.y. iki 259,66 Lt.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties šalių galimybė susitarti dėl palūkanų dydžio, o CK 6.37 straipsnio 3 dalyje leidžiama susitarti ir dėl didesnių palūkanų, nei numatyta įstatyme. Ieškovas ir atsakovas Sutarties 9.11 punkte susitarė dėl 6% (šešių procentų) metinių procesinių palūkanų. Toks palūkanų dydis nors ir didesnis už įstatyminį, bet yra protingas, nes pernelyg neblogina atsakovo turtinės padėties, todėl vadovaujantis aptartomis CK ir Sutarties nuostatomis iš atsakovo priteistinos 6% (šešių procentų) metinės palūkanos ir už pagrindinę skolą ir priteistus delspinigius.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovui priteistina proporcinga (92,41%) patenkintiems reikalavimams 103,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-10-01 mokėjimo nurodymu Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l. 4) dalis – iš viso 95,18 Lt. Kadangi teismo patirtos 9,00 Lt pašto išlaidos laikytinos nedidelėmis, jos valstybei priteistinos tik iš atsakovo (b.l. 1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 2 d. ir 286 str. bei CK 6.37 str. 2 d. ir 3 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d., 6.881 str. 2 d. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2903,64 Lt (dviejų tūkstančių devynių šimtų trijų litų 64 ct) skolą, 259,66 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių litų 66 ct) delspinigius, 6% (šešių procentų) metines palūkanas už priteistą 3163,30 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt trijų litų 30 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,18 Lt (devyniasdešimt penkis litus 18 ct) žyminio mokesčio ieškovui AB bankui SNORAS, juridinio asmens kodas 112025973, A. G. g. 40A, LT-01112 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), AB bankas SNORAS, banko kodas 00758.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 9,00 Lt (devynių litų 00 ct) pašto išlaidas valstybei.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautų delspinigių dalies.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.