- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- e2-3904-812/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00321-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Daina Lisaitė (pirm.)
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- A. Č.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Ričardas Lilas, Kristina Mikolaitė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.3Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.1.4Bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėjimo ypatumai
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irenai Griškevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei A. Č. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. Č. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo:
- atnaujinti terminą dėl tėvystės nuginčijimo R. Č., gim. (duomenys neskelbtini);
- nuginčyti ieškovo tėvystę R. Č., gim. (duomenys neskelbtini);
- nuginčijus nepilnametės R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę, ištaisyti jos gimimo aktų įrašus, išbraukiant duomenis apie tėvą;
- priteisti iš atsakovės visas bylos vedimo, teismo ir pašto išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove A. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Tuo metu atsakovė jau turėjo dukterį R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), su kurios biologiniu tėvu buvo išsiskyrusi. Ieškovas tikėjosi nugyventi visą gyvenimą kartu su atsakove, todėl suteikė pavardę atsakovės dukrai R. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakove santuokoje susilaukė ir bendro vaiko – dukros D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu gyvena su ieškovu, nes iš atsakovės vaikas buvo paimtas dėl galimai vartoto smurto. Santuokos pradžioje sutuoktiniai sutarė gerai. Tačiau ilgainiui santykiai su atsakove ir jos dukra R. Č. blogėjo, prasidėjo nesutarimai. Atsakovė neleido auklėti dukters, sakydama, kad ji nėra jo duktė, o vaikas tai žinojo ir neklausė ieškovo, nesiskaitė su juo ir jo negerbė. R. Č. augant atsirado vis didesnių nesutarimų ir konfliktų, apkalbų. R. Č. apkaltino ieškovą seksualinio pobūdžio nusikaltimo įvykdymu, dėl ko ieškovo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Baudžiamasis persekiojimas, nesutarimai su R. Č. lėmė ir ieškovo santuokos su atsakove iširimą, civilinė santuokos nutraukimo byla taip pat nagrinėjama teisme. Ieškovas nesutinka su jam pareikštais kaltinimais, jam pritaikyta kardomoji priemonė nebendrauti su R. Č..
3. Ieškovo ir R. Č. nesieja emocinis tėvo ir dukros ryšys, ieškovas nebendrauja su R. Č. ir neketina su ja palaikyti jokių ryšių, ji nėra jo duktė, todėl ieškovas nevykdo ir neketina vykdyti tėvo pareigų vaikui. Santykiai su dukra nutrūko prieš dvejus metus pradėjus baudžiamąjį ieškovo persekiojimą. R. Č. žino, kad ieškovas nėra jos biologinis tėvas, ji jo nemyli, nepripažįsta, su juo ryšių nepalaiko. Atsakovė santuokos metu nuteikinėjo dukterį prieš ieškovą, ieškovas atsakovei reikalingas tik vienu – išlaikymo teikimo tikslu.
4. R. Č. pažįsta biologinį savo tėvą V. S.. Sutuoktiniams su R. Č. išvykus dirbti į Jungtinę Karalystę, Hullo miestą, ten gyveno ir Č. Č. tėvas. Atsakovė vesdavo dukrą susitikti su tėvu. Sutuoktiniams grįžus gyventi į Lietuvą, R. Č. tėvas liko gyventi užsienyje, tačiau kai grįžta į Lietuvą, apsistoja pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). R. Č. su tėvu susitikdavo kas 1-2 metus, pasilikdavo pas jį kelioms dienoms, o paskutinį kartą prieš dvejus-trejus metus duktė pas tėvą buvo savaitę laiko. Biologinis tėvas padėjo atsakovei išleisti dukrą į pirmąją klasę, pirko jai reikiamus daiktus, nors pastovaus išlaikymo neteikė. Atsakovė pažįsta dukters vyro motiną, žino, kur ji gyvena. Mergaitę ir biologinį tėvą bei močiutę sieja tarpusavio giminystės ryšys. Ši aplinkybė taip pat buvo viena iš priežasčių, kodėl R. Č. nepripažino ieškovo savo tėvu ir nesileido jo auklėjama, nes tėvu laiko kitą asmenį - biologinį tėvą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas mano, kad jo tėvystė R. Č. turėtų būti nuginčyta ir ištaisyti duomenys vaiko gimimo akto įraše. Nuginčijus nepilnametės R. Č. tėvystę būtų atkurtas teisingumas ir išnyktų ieškovo kaip tėvo pareiga šiam vaikui. Ieškovas jaučiasi apgautas, atsakovė norėjo, kad tikrasis dukters tėvas paliktų ją ir dukterį ramybėje, todėl ieškovo ir atsakovės bendru sutarimu ieškovas tėvystę pripažino. Šiuo metu situacija pasikeitusi iš esmės, atnaujinti ryšio su dukra V. Č. nemato jokių galimybių nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs baudžiamasis procesas. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas mano, kad vadovaujantis ne tik ieškovo, bet ir R. Č. interesais turi būti nuginčyta ieškovo tėvystė vaikui.
5. Atsakovė A. Č. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė A. Č. teismo posėdžio metu pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Jai sudarius santuoką su ieškovu, jis pripažino tėvystę atsakovės dukrai R. Č., todėl atsakovė nesutinka, kad ji dabar būtų nuginčyta. Atsakovė mano, kad santuokos nutraukimo procesas ir baudžiamosios bylos iškėlimas ieškovui nėra svarbios aplinkybės, dėl ko būtų galima nuginčyti tėvystę. Duktė nepalaiko artimų ryšių su biologiniu tėvu, todėl tėvu turėtų likti ieškovas. Atsakovė neturi galimybės nustatyti tikrąją vaiko tėvystę, su biologiniu vaiko tėvu nepalaiko jokių ryšių, jo buvimo vietos ir tikslių asmens duomenų nežino. Atsakovė neįrašė biologinio tėvo duomenų į vaiko gimimo akto įrašą, nes su juo, gimus vaikui, nebegyveno, santykių metu jis smurtavo prieš atsakovę, dėl to Jungtinėje Karalystėje sėdėjo kalėjime. Atsakovė nenorėjo, kad jis su dukra bendrautų, tačiau vėliau bendrauti leido. Biologinis tėvas dukrą padėjo išleisti į pirmąją klasę, vėliau su ja bendravo Messenger programėle, keletą kartų - vaizdo skambučiais. Paskutinį kartą R. Č. bendravo su tėvu ir močiute, viešėjo pas juos su nakvyne prieš kelis metus, grįžusi buvo linksma, pasakojo kur buvo, kaip leido laisvalaikį, kalbėjo apie bendravimą su tėvu ateityje, tačiau ryšys nuo to laiko nutrūko. R. Č. biologinė močiutė žino R. Č., tačiau su ja ryšio taip pat nepalaiko. Dėl to atsakovė mano, kad biologinis vaiko tėvas neketina prisiimti vykdyti tėvo pareigas.
6. Atsakovės duktė R. Č. su ieškovu šiuo metu nebendrauja, dukters ir tėvo ryšio tarp vaiko ir ieškovo nėra, duktė pati nepripažįsta ieškovo kaip savo tėvo. Iki baudžiamosios bylos iškėlimo dukters ir V. Č. santykiai nebuvo geri, duktė skųsdavosi, kad atsakovei išėjus į darbą, ieškovas ją baudžia. Atsakovė negali priversti dukters bendrauti su ieškovu, jei ji pati nenorės. Atsakovė kalbėjosi su dukra apie biologinį tėvą, tačiau duktė ir juo nelabai domisi, nes tėvas ja nesirūpina.
7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Kauno m. VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovo ir atsakovės šeima Kauno m. VTAS žinoma nuo 2020-07-30, kai UAB „Saulės šeimos medicinos centras“ pranešė, kad apsilankymo centre metu A. Č. informavo apie tai, kad dukra R. pasiskundė dėl netinkamo tėčio elgesio jos atžvilgiu. Nuo 2020-08-03 šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, nustatytas kompleksinis pagalbos poreikis, ieškovui iškelta baudžiamoji byla, kuri perduota nagrinėti teismui. Ieškovas yra praleidęs tėvystės nuginčijimo senaties terminus, todėl teismo posėdžio metu ieškovas turėtų pagrįsti objektyvias kreipimosi į teismą praleidimo priežastis. Siekiant geriausių vaiko interesų ir teisių užtikrinimo, buvo išklausyta R. Č. nuomonė, kuri paaiškino, kad dėl įvykių, kurie nagrinėjami baudžiamojoje byloje, ant V. Č. pyksta, nenori minėti jo vardo. Mergaitė žino, kad V. Č. nėra jos biologinis tėvas, žino savo biologinį tėvą, su juo buvo susitikusi, bet seniai. Skyriaus atstovė prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 2 dalis numato, jog nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų; turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams, faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, būtina vertinti ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes, teismų praktikoje taip pat nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2018-12-12 Nr. 3K-3-362-969/2018, 2019-04-01 Nr. 3K-3-115-687/2019 2021-04-28 Nr. 3K-3-111-1075/2021, 2022-03-23 Nr. e3K-3-168-781/2022).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-03-23 nutartyje Nr. e3K-3-168-781/2022 pažymėjo, kad ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Šio pobūdžio bylose EŽTT taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas pagal įstatymą, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014-02-18 sprendimo byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pareiškėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjas aiškiai žinojo, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą; šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus). Tėvystės nuginčijimo bylose, situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, taip pat nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan., vyrauja vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-23 nutartis Nr. e3K-3-168-781/2022 ir joje nurodyta praktika: EŽTT 1999-10-19 sprendimas dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007-01-08 sprendimas dėl priimtinumo byloje P. K. prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014-02-18 sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, ir kt.).
11. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo V. Č. ir atsakovės A. Č. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. Č. gimė (duomenys neskelbtini), R. Č. motina – A. Č., tėvu įrašytas V. Č.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius pateikė byloje dokumentus, susijusius su duomenų nepilnametės R. Č. gimimo įraše įrašymo pagrindais, iš kurių matyti, jog ieškovas V. Č. buvo įrašytas R. Č. tėvu pagal bendrą ieškovo ir atsakovės prašymą tėvystei pripažinti, patvirtintą (duomenys neskelbtini) Kauno m. 7-ojo notarų biuro. Byloje pateiktas 2022-05-04 Ekspertizės aktas Nr. ES 37/2022(01) patvirtina, kad ieškovas V. Č. nėra R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
12. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas V. Č., po santuokos su atsakove sudarymo sutiko prisiimti tėvo pareigas pripažindamas tėvystę vaikui ir aiškiai žinodamas, kad nėra biologinis vaiko tėvas. R. Č. tėvystės pripažinimo metu buvo trejų metų amžiaus ir nuo to laiko gyveno auginama ir auklėjama ieškovo kaip savo tėvo iki tarp šalių kilo nesutarimai ir jų šeima iširo. Aplinkybės, tapusios pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos/ veikų R. Č. atžvilgiu įvykdymo tapo žinomos tik 2020-07-30 (išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyti duomenys). Taigi, R. Č. ir ieškovą vaiko ir tėvo ryšys siejo ne mažiau kaip septynerius vaiko gyvenimo metus.
13. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad biologinis vaiko tėvas ketino pripažinti tėvystę vaikui, sukurti su vaiku ryšį ir pradėti vykdyti tėvo pareigas. Šalių nurodytos aplinkybės, kad biologinis vaiko tėvas, kurio tikslūs asmens duomenys nežinomi, kelis kartus epizodiškai bendravo su dukra, dovanojo dovanas, prisidėjo prie vaiko išleidimo į mokyklą, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą apie jo ketinimą vykdyti tėvo pareigas. Minėtas asmuo nė vienu vaiko gyvenimo laikotarpiu neaugino, neauklėjo ir neišlaikė vaiko, gyveno užsienyje. Vaiku nesidomėjo ir ryšio su juo nekūrė ir biologinio tėvo artimieji. Vaiko ir biologinio tėvo nesieja joks tarpusavio ryšys, jie nebendrauja, vaikas yra abejingas minėtam asmeniui. Tuo tarpu ieškovas vaiką augino ir auklėjo kaip savo, santuokoje su atsakove susilaukė bendro vaiko, visus šeimos narius siejo tarpusavio šeimos ryšiai. Šalių santuokoje įvykę nesutarimai, vykdomas baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu, neabejotina, kad turėjo įtakos šių ryšių tęstinumui, vaikas šiuo metu nenori bendrauti su ieškovu, pyksta ant jo bei žino, kad jis nėra biologinis tėvas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pareikšto reikalavimo tenkinimui.
14. Nustatytos bylos aplinkybės, kai ieškovas, žinodamas, kad nėra biologinis vaiko tėvas, pripažino tėvystę vaikui, jį auklėjo ir augino kaip savo žymią vaiko gyvenimo dalį, o tėvystę ginčyti nutarė tik vykstant šalių santuokos nutraukimo procesui ir pradėjus jo atžvilgiu baudžiamąjį procesą, praleidus vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystės ginčijimui ir nėra aiškios galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą, prieštarauja geriausiems vaiko interesams, vaikas neteks tėvo bei teisės į materialinį išlaikymą. Ieškovo argumentai dėl praleisto termino tėvystei ginčyti atnaujinimo yra nepakankami, priežastis termino praleidimui – nesvarbi. Vadovaujantis išdėstytu, reikalavimas atnaujinti terminą dėl tėvystės nuginčijimo R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atmestinas, ieškinys netenkintinas.
15. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 35,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 388 Eur ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2022-09-09 Nr. DOK-113343, 2022-09-15 Nr. DOK-115805), 716,60 Eur atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2022-09-12 Nr. DOK-113375), 2022-01-13 nutartimi ieškovui atidėtas 72,25 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant ieškinį iki sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje.
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022-01-03 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-3691-8 ieškovas 15 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022-02-23 sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-581-1971 atsakovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl civilinėje byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos - 85 proc. dydžio priteisiamos iš ieškovo: 30,46 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 609,11 Eur atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, 72,25 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas:
- 30,46 Eur (trisdešimt eurų 46 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662;
- 609,11 Eur (šešis šimtus devynis eurus 11 centų) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630;
- 72,25 Eur (septyniasdešimt du eurus 25 centus) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.