Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam V. V., jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui (nuotoliniu būdu Zoom programa),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. (V. V.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės neatlikta dalimi – 8 mėnesių ir 7 dienų laisvės apribojimo bausme, ją pakeičiant į 4 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmę, iš dalies bausmes sudedant ir V. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 360,48 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po mėnesio nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš V. V. valstybės naudai priteista 280 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. V. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. sausio 2 d. apie 2.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsisvaiginęs alkoholiu, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su D. H., su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, metu, tyčia rankomis sugriebęs D. H. už plaukų ją tempė, o jai nukritus ant grindų – spyrė ir tokiu būdu padarė D. H. kairiųjų VI – VII šonkaulių lūžius, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama kaltė bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo taikyti V. V. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti su laisvės atėmimu nenusijusią bausmę arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti prašymus nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teisminę praktiką, kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama kai yra išskirtinių aplinkybių ir, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju, tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

7. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto, numatančio baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas būtent tokios trukmės bausmę, teismas atsižvelgė į tai, jog V. V. tyčia padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltę prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat buvo atsižvelgta į tai, jog V. V. nedirba, baustas administracine tvarka, ne kartą teistas, be kita ko ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam buvo skirtos tiek laisvės apribojimo, tiek laisvės atėmimo bausmės, tačiau šios bausmės jokio poveikio V. V. nepadarė ir jis vėl nusikalto, todėl sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant V. V. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį, nei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytos bausmės vidurkis – dvejus metus.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji jam atleido, iš dalies pati kritiškai vertino savo elgesį įvykio metu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė santuokos liudijimą, iš kurio matyti, kad nuteistasis su nukentėjusiąja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis planuoja įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą. Vis tik, iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nuteistas už tai, kad vartojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą 2023 m. sausio 2 d. Iš bylos duomenų matyti, jog 2022 m. lapkričio 27 d. nukentėjusiosios D. H. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, už ką buvo nuteistas 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu. Taigi matyti, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys yra tendencingas, prieš tai padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje prieš tą pačią nukentėjusiąją. Taigi praėjus vos daugiau nei mėnesiui, V. V. nukentėjusiosios atžvilgiu padarė naują nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog nuteistasis būtų linkęs keisti savo gyvenimo įpročius. Šios aplinkybės rodo, kad dėl anksčiau padarytų nusikaltimų nuteistasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, teismo paskirtos nei su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, nei laisvės atėmimo bausmės nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nenurodo kokių priemonių gyvenimo būdui pakeisti jis ėmėsi ar imsis ateityje, išskyrus deklaratyvius teiginius, jog planuoja įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą.

9. Kaip matyti iš 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamojo įsakymo turinio, V. V. taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, tačiau, kaip minėta, padarė naują smurtinį nusikaltimą. Aplinkybė, jog nuteistasis nagrinėjamoje byloje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais V. V. skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nuteistasis padarė naują nusikaltimą. Taigi nustatytu faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju, nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl skirti švelnesnę, nei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta bausmė, pagrindo nėra.

10. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistojo mažametei dukrai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir dar anksčiau, o santuokos sudarymas su nukentėjusiąja nagrinėjamoje byloje D. H. jokiu aspektu nesudaro pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ar sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

11. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė – mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, be to, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs bausmių bendrinimo taisykles ir neteisingai paskyręs nuteistajam galutinę subendrintą bausmę. Tokie motyvai nenurodomi ir apeliaciniame skunde. Teismui bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, t. y. nuteistajam palankesniu būdu, 2022 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitus į 4 mėnesių ir 3 dienų laisvės atėmimo bausmę, iš dalies pridėta dalis šios bausmės – 4 mėnesiai yra artima BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui, todėl švelninti galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

12. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo priteisė 280 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Apeliaciniame skunde teigiama, jog proceso išlaidos priteistos nepagrįstai, nes gynėjas paskirtas privalomai, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

13. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nedirba, šiuo metu duomenų apie jo gaunamas kokias nors pajamas ar turimą turtą nėra. Be to, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, taigi jo galimybės dirbti ir gauti darbo užmokestį bus ribotos. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat nuosekliai formuojamą teisminę praktiką esant panašioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo negalėjo būti patenkintas, nes šiuo atveju teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas būtų nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti teisę į gynybą baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama asmeniui, nemokančiam proceso kalbos, o jo turtinė padėtis nėra gera.

15. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nemoka valstybinės kalbos. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme priteistos nepagrįstai, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo V. V. valstybės naudai priteistina 80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, t. y. gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau, kiekvienu atveju, kaip jau minėta šioje nutartyje, turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis.

18. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas. Gynėjas jam buvo paskirtas ne dėl nuo nuteistojo valios priklausančių priežasčių, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, be to ir nuteistojo gynėjas prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš jo ginamojo nepriteisti. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, o taip pat į tai, jog V. V. nedirba, duomenų apie jam priklausantį turtą byloje nėra, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio dalį dėl 280 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. V..

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už V. V. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.