Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-09-07 · Civilinė byla Nr. e2-7402-1130/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-07
Bylos Nr.
e2-7402-1130/2020
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00738-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7402-1130/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00738-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 7 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

akcinė bendrovė „NEO Finance“ (toliau – ieškovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš I. K. (toliau – atsakovė) 5348 Eur negrąžintą kredito dalį, 468,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 7 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 22 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5348 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-10-30, 2133,54 Eur tarpininkavimo mokestį, 6,31 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-02-30, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-07-07, 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5348,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-10-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovė nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019-10-25 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 5504,16 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3617,04 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 22.00 proc.), 446.93 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-10-30. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2020-07-01 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020-07-07 nutraukė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5348 Eur negrąžintą kredito dalį, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Teismas sprendžia, kad ieškovė turi teisę į 468,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-07), nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5348 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020-06-09 Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5348 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-10-30).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 2133,54 Eur tarpininkavimo mokestį. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarpininkavimo mokestis tiek pagal Lietuvos Banko oficialią nuomonę, tiek pagal Vartojimo kredito įstatymą bei ieškovės su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį yra skaičiuojamas kaip tam tikras procentinis dydis ((Vartojimo kreditos sutarties bendrųjų sąlygų – toliau Bendrosios sąlygos) 5.3.1, 5.3.2, 5.9.2, 5.9.3 punktai) tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo (atsakovės) grąžintų įmokų. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo būtent dėl to, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo laiku mokėti įmokas. Jei įmokos nėra mokamos, tai neatsiranda ieškovės teisė į tarpininkavimo mokestį (Bendrųjų sąlygų 5.9.2.-5.9.4 punktai). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė veikia kaip tarpininkas tarp paskolos davėjų ir paskolos gavėjų. Įstatymų leidėjas bei priežiūros institucija (Lietuvos Bankas), siekdami užtikrinti, kiek įmanomai saugesnį investavimą per tarpusavio skolinimo platformas, nustatė reikalavimus, kad tarpininkavimo mokestis, kurį gauna platformos operatorius (ieškovė) būtų mokamas (su tam tikromis išimtimis) tik nuo faktiškai paskolos gavėjų paskolos davėjams grąžintų lėšų. Taikant aukščiau minėtą tarpininkavimo mokesčio apmokėjimo modelį platformos operatorius (ieškovė) yra labiau suinteresuotas tinkamai vertinti paskolos gavėjo kreditingumą, dėti maksimalias pastangas atgauti paskolos davėjų investuotas lėšas. Teismas sprendžia, kad tarpininkavimo mokestis nėra priteistinas, nes ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų nuo kokios faktiškai paskolų davėjams grąžintos lėšų sumos nebuvo sumokėtas tarpininkavimo mokestis. Pabrėžtina, jei Ieškovė savo reikalavimą grįstų jos teise į tarpininkavimo mokestį (jo dalį), kurį remiantis įstatymų reikalavimais, gali gauti ne tik nuo faktiškai apmokėtos sumos, Ieškovė tokį reikalavimą turėtų aiškiai suformuluoti savo ieškinyje bei pateikti teismui duomenis pagrindžiančius jos reikalavimą ir mokesčio paskaičiavimo detalizaciją.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6,31 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-02-30, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-07-07. Kaip matyti iš Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 6,31 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-02-30, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-07-07, atmestinas.

Ieškovė prašė priteisti 22 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5348,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-10-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Tačiau, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 22 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą kredito sumą 5348 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-10-31 iki visiško grąžinimo dienos, atmestinas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir toks reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5816,97 Eur (5348 Eur + 468,97 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkino 73,11 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 130,87 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) ir 146,22 Eur dydžio išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), t. y. iš viso 277,09 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ (į. k. 303225546) iš atsakovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5348 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) negrąžintą kredito dalį, 468,97 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 97 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 7 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 22 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5348 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-10-30, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5816,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 277,09 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 9 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis