Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui ir atsakovei apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis). ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis nustato, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Atsakovė tokio prašymo nepateikė, o teismas laiko, jog yra pakankamai įrodymų bylą išnagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka, todėl atidėti bylos nagrinėjimą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2023 m. kovo 24 d. sprendimo, kuriuo atsakovė atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. Tarnybos Kauno skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2023 m. vasario 13 d. sprendimo dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo Nr. 63-36-1304 apskundimo. Socialinių paslaugų skyrius 2023 m. kovo 15 d. Tarnybai pateikė 2023 m. vasario 13 d. sprendimą dėl socialinių paslaugų asmeniui skyrimo Nr. 63-36-1304, Blinstrubiškių socialinės globos namų 2023 m. vasario 13 d. raštą dėl pareiškėjo šalinimo iš globos namų su priedais, pareiškėjo prašymus apgyvendinti jį Jotainių socialinės globos namuose, Blinstrubiškių socialinės globos namų darbuotojų tarnybinius pranešimus bei 2023 m. kovo 7 d. ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutarties kopijas. Kadangi šių dokumentų turinys patvirtino, kad pareiškėjas į Jotainių socialinės globos namus buvo perkeltas esant jo paties prašymui, todėl Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo prašymu bei kitais pateiktais dokumentais, nustatė, kad egzistuoja teisės aktuose numatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai ir 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-A-2023-00103 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Skundžiamas sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1–2 punktais. Ginčui taikytina Įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktus, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012).

Administracinių teismų praktikoje aiškinant Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų, nustatančių, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus, nuostatas yra konstatuota, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012).

Pareiškėjas, kaip minėta, pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, argumentuodamas tuo, kad jis ketina kreiptis į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus 2023 m. vasario 13 d. sprendimo dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo Nr. 63-36-1304 apskundimo, kadangi, jo teigimu, Blinstrubiškių socialinės globos namai ir Socialinių paslaugų skyrius veikė prieš jo interesus ir jo valią, taip pat prašyme nurodė, kad Socialinių paslaugų skyrius apgaule išgavo pareiškėjo parašą tam, kad įgytų teisę perkelti pareiškėją iš Blinstrubiškių socialinės globos namų Raseinių rajone į Jotainių socialinės globos namus, esančius Panevėžio rajone, skirtus asmenims, turintiems psichikos sutrikimų ir proto negalią.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, socialinės paslaugos valdomos, skiriamos ir teikiamos remiantis asmens, šeimos, bendruomenės, organizacijų, ginančių žmonių socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės ir valstybės institucijų bendradarbiavimu bei tarpusavio pagalba. Blinstrubiškių socialinės globos namų nuostatuose (toliau – Nuostatai) numatyta, kad globos namai privalo užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas (18.5 punktas), užtikrinti globos namų gyventojams saugią ir kokybišką aplinką, atitinkančią jų poreikius (18.6 punktas). Blinstrubiškių socialinės globos namų darbuotojų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad pareiškėjas netinkamai elgėsi kitų globos namų gyventojų bei darbuotojų atžvilgiu, todėl siekiant įgyvendinti Nuostatuose numatytas pareigas ir užtikrinti kitų globos namų gyventojų interesą turėti saugią ir kokybišką aplinką, globos namų administracija priėmė sprendimą šalinti pareiškėją iš globos namų.

Sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, jog socialinių paslaugų centro sprendimas perkelti pareiškėją į Jotainių socialinės globos namus buvo priimtas atsižvelgiant ne tik į Blinstrubiškių socialinės globos namų sprendimą šalinti jį iš šių globos namų, bet ir į paties pareiškėjo pasirašytą prašymą perkelti jį į Jotainių socialinės globos namus. Pareiškėjas nei prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, nei gavęs ginčijamą 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Tarnybos Kauno skyriui nepateikė duomenų, jog yra neraštingas, neveiksnus ar ribotai veiksnus atitinkamoje srityje, galimai turi kitų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų suvokti savo veiksmų esmės bei pasirašomų dokumentų teisinių pasekmių, taip pat nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad jis buvo apgautas ar suklaidintas, nesuprato savo veiksmų pasekmių ar kad pareiškėjo pasirašyti prašymai apgyvendinti jį Jotainių socialinės globos namuose neatitiktų jo interesų, kad jo pasirašyta 2023 m. kovo 7 d. socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartis būtų jam nenaudinga. Pats pareiškėjas teismui pateiktame skunde pateikia argumentus, kurie su konkrečiu prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą yra nesusiję. Pažymėtina ir tai, jog jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo prašymo perspektyvumą, jis taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, įvertinusi sprendimo priėmimo metu turėtą informaciją, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo prašymas suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą laikytinas nepagristu ir atstovavimas šioje byloje būtų neperspektyvus. Taip pat pažymėtina, kad ginčijamu Tarnybos sprendimu, pareiškėjas buvo informuotas, kad jeigu jo netenkins Jotainių socialinės globos namų teikiamos paslaugos, jis, įvertinęs savo poreikius, turi teisę teikti Socialinių paslaugų centrui prašymą perkelti jį į kitus socialinės globos namus. Remiantis pareiškėjo skunde pateikiamais duomenimis, pareiškėjas šia teise pasinaudojo ir pateikė Socialinių paslaugų centrui prašymą perkelti jį į Šv. Klaros socialinės globos namus, esančius Kaune.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, nustato, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba yra dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei reiškiamus reikalavimus, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Socialinių paslaugų skyriaus 2023 m. vasario 13 d. sprendimo dėl socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo Nr. 63-36-1304 apskundimo laikytinas nepagristu ir atstovavimas šioje byloje būtų neperspektyvus. Tarnyba pagrįstai teismui skundžiamame sprendime vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punkto nuostatomis ir atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Tarnybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą, t. y. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.