- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- A6.-71-827/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01423-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. R.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
V. R. (V. R.), a.k. (duomenys neskelbtini) nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) būdamas laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2022-12-12 UAB „F“ (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) bei kitiems kreditoriams, t. y. žinodamas, kad jo valdoma Bendrovė yra nuo 2021-11-08 yra nemoki, ir turėdamas pareigą kreiptis pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šio pareiškimo nepateikdamas, tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „F“. Šiais savo veiksmais V. R. pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB UAB „F“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau – ir Bendrovė), juridinių asmenų registre įregistruota 2018-01-23, veikla – sunkiasvorių variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (EVRK kodas 771200). Bendrovės vadovas nuo 2020-06-02 V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2022-12-22 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 32466,14 Eur. VMI prie FM 2022-10-19 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „F“. Vilniaus apygardos teismo 2022-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F“ iškėlė bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2022-12-07.
Pareiškime nurodoma, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Mokestinės nepriemokos susidarymas – 8168,55 Eur gyventojų pajamų mokestis susidarė nuo 2020-03-16 iki 2021-07-16, 9,41 Eur šio mokesčio delspinigiai, 22839,39 Eur pridėtinės vertės mokestis susidarė nuo 2020-05-26 iki 2021-12-29, 1199,52 Eur šio mokesčio delspinigiai, 249,27 Eur pelno mokestis susidarė 2020-06-16.
Bendrovė nuo 2020-04-08 buvo įtraukta į 75 grupę Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-
Šalies argumentai
12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 ir į 89 grupę -
Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Minėtu laikotarpiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, neskaičiuoti delspinigiai. Bendrovė su VMI prie FM 2020-10-02 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-20003 dėl 12290,70 Eur sumokėjimo išdėstymo, kuri 2022-02-09 VMI prie FM sprendimu Nr. (23.24-08) 327-9004 nutraukta mokesčių mokėtojui nesilaikant mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.
Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, Bendrovės atžvilgiu taikyti Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2021-11-08 priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 17087,44 eurų sumai; 2021-12-02 priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 8507,00 eurų sumai; 2022-01-05 priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 15180,42 eurų sumai; 2022-01-10 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (2022-02-14 perduotas vykdyti antstolei A. S.) 23678,54 eurų sumai; 2022-02-21 priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 244,94 eurų sumai; 2022-03-02 priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 125,88 eurų sumai; 2022-03-09 priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 9246,59 eurų sumai; 2022-03-09 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (2022-02-14 perduotas vykdyti antstolei A. S.) 9590,93 eurų sumai.
Viso išieškojimo metu buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Pareiškime nurodyta, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis Bendrovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. ir VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių neturi. VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai pateikti Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 metus. Bendrovės pateiktame balanse už 2021 metus matyti, kad Bendrovė turėjo turto 1324,00 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 88553,00 Eur, mokesčių mokėtojo įsipareigojimai viršijo jo turto vertę ir atitinka LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221, 2 straipsnio 7 punkto nuostatas, t.y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus duomenis – akivaizdu, kad Bendrovės vadovas V. R., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2021 metų, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei siekiant atkurti mokumą, Tokiu būdu, Bendrovės vadovas, turėdamas pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, į jį nesikreipė ir tuo pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM – teises. Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, V. R. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
V. R. žinojo įmonės turimus įsipareigojimus, kadangi jam vadovaujant 2021-11-08, 2021-12-02, 2022-01-05, 2022-02-21, 2022-03-02, 2022-03-09 buvo surašyti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), o 2022-01-10 ir 2022-03-09 priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, V. R. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki, laikytina 2021-11-08, t. y. VMI prie FM 2021-11-08 priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai V. R., ne vėliau kaip 2021-11-09, kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą. Šiuo atveju, V. R. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.
V. R., žinojęs apie įmonės finansinę padėtį bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė realiai veiklos nevykdo t. y. suprasdama, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės nemokumą, savo vadovaujamu įmonei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdama įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus. Būtent V. R. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „F“ direktoriumi suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „F“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.
Pareiškime pažymėta, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2021-11-08, kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Be to, UAB „F“ 2022-11-22 iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI prie FM pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti Bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimu prašoma skirti buvusiam bendrovės „F“ vadovui ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį -2200 eurų už laiku neinicijuotą UAB „F“ nemokumo procesą (b. l. 2-4).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „F“ buvo įsteigta vykdyti statybinės technikos remontą bei pardavimą. Bendrovės gamybinei bazei įkurti buvo išsinuomotos, o vėliau suremontuotos bei veiklai pritaikytos senos kolūkio dirbtuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini).
UAB „F“ buvo reklamuojama bei pristatoma, kaip bendrovė, galinti remontuoti „LIEBHERR“ bei „EXTEC“ mechanizmus, juos nuomoti bei tarpininkauti pirkime ir pardavime.
Bendrovė veiklą vykdė gana sėkmingai, tačiau 2020-05-25 iš bendrovės vadovo pareigų pasitraukė E. D., kuris perėmė tiekėjų ir užsakovų kontaktus bei tą pačią dieną (įsteigė) UAB „T“, kuri tęsė analogišką UAB „F“ veiklą. Kartu su E, D. iš UAB „F“ išėjo ir perėjo dirti į UAB „T“ kiti bendrovės darbuotojai. UAB „F“ susidūrus su aukščiau nurodytais iššūkiais buvo bandoma tęsti bendrovės veiklą, atsiskaityti su jos kreditoriais.
Taip pat rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad bankroto iškėlimo byloje nėra ir nebuvo nustatytas faktinis įmonės nemokumo momentas, todėl atsižvelgiant į tai, kad nuo įmonės įsteigimo iki 2020-05-25 įmonei faktiškai vadovavo kitas vadovas ir tai, jog mokestinė nepriemoka susidarė vadovaujant dar šiam asmeniui, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad įmonė tapo nemoki jo vadovavimo laikotarpiu ir kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado būtent jo vadovavimo laikotarpiu. Taip pat nurodė, kad iškilus sunkumams, jis, kaip įmonės vadovas dėjo pastangas, kad įmonė galėtų bent dalinai vykdyti įsipareigojimus, t. y. kreipėsi į VMI ir 2020-10-02 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-20003. Taigi esant mokestinės nepriemokos išdėstymui, akivaizdu, kad nebuvo pagrindo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tuo metu buvo dedamos pastangos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, bankroto byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas VMI nepateikė duomenų apie tai, kad jis, kaip įmonės vadovas būtų pažeidęs įstatymuose numatytą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, kuri yra sudėtinė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo dalis. Jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo sudaryti įmonei ir jos kreditoriams, juolab VMI, žalingi sandoriai; nebuvo paslėptas, perleistas ar kitaip iššvaistytas įmonės turtas. VMI teigdama, jog dėl laiku neinicijuoto įmonės bankroto pablogėjo VMI, kaip kreditoriaus padėtis, tačiau nepateikė jokių įrodymų kaip ta padėtis pablogėjo ir kaip (kiek daug) padidėjo skola VMI, nes iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo ir iš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo yra matyti, kad įmonės skola VMI laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2021-12-29 buvo 32 466,14 Eur, o bankroto bylos iškėlimo dieną, t. y. 2022-11-22 buvo 32 465,79 Eur, taigi iš esmės skola VMI nepasikeitė ir nepadidėjo. Taip pat nurodė, kad nėra nustatyta, kad dėl laiku neiškeltos bankroto bylos sumažėjo VMI galimybės išsiieškoti skolą; nėra nustatyta, kad įmonė būtų sąmoningai privesta prie bankroto ir /ar kad jis, kaip įmonės vadovas būčiau atlikęs kokius nors sąmoningus ir tyčinius veiksmus, lėmusius įmonės bankrotą ar kad būtent dėl mano kokių nors atliktų/neatliktų veiksmų būtų padaryta žala kreditorei VMI; įmonės turtas nebuvo įkeistas ir/ar kitaip dėl jo veiksmų suvaržytas.
Nurodo, kad dėjo pastangas rasti naujus investuotojus bendrovės veiklai plėsti, tačiau šiems siekiams kliudė COVID-19 situacija (darbuotojų susirgimai, izoliacijos laikotarpiai), atsarginių dalių bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Taigi jis, kaip bendrovės vadovas, dėjo maksimalias pastangas ir ieškojo būdų atsiskaityti su bendrovės kreditoriais per kurį laiką bent dalimis; iki pat paskutinės minutės vedė derybas su galimais įmonės investuotojais, kurie būtų nupirkę įmonę ir atsiskaitę su visais kreditoriais. Todėl visos šios aplinkybės, jo vertinimu, pagrindžia, jog nepadarė ANK 120 straipsnyje numatyto pažeidimo ir/arba yra svarbios sprendžiant dėl asmens padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnio, t.y. išdėstytų faktinių aplinkybių visuma administracinį nusižengimą daro mažiau pavojingą už veiką, kai tai daroma sąmoningai, be to, patvirtina tyčios nebuvimą.
Paaiškinimuose taip pat nurodo, kad tuo atveju, jei Teismas laikytų, jog jis padarė ANK 120 straipsnyje numatytą nusižengimą, prašo įvertinti tai, kad yra neįgalus, turi judėjimo negalią. Nepaisant to, dirba, išlaiko nepilnametį vaiką. Taip pat turi prisiėmęs kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos privalo vykdyti. Yra socialiai integruotas, gyvena dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo mėnesio pajamos sudaro 577 Eur sumą, todėl tuo atveju, jei būtų tenkintas pareiškėjos reikalavimas skirti jam 2200 Eur baudą, tai jam būtų nepakeliama finansinė našta, kadangi tokios sumos santaupų neturi, o turimos bei kiekvieną mėnesį gaunamos pajamos yra nepakankamos sumokėti tokio dydžio baudą.
Prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Prie paaiškinimų prideda dokumentus, patvirtinančius paaiškinimuose nurodytas aplinkybes (b.l. 21-25,31-38).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybės traukiamas V. R. paaiškino, kad sutinka su kaltinimu, tačiau jo veiksmuose nebuvo tyčios. Palaikė rašytinius paaiškinimus. mano, kad jis nepadarė nusižengimo. Įmonė buvo įkurta 2018 ar 2019 metais teikti statybinės technikos remonto paslaugas. Buvo įrengtos patalpos, nupirkta reikalinga įranga, pasamdyti žmonės. Bendrovėje buvo du akcininkai, jis ir E. D.. Jis ieškojo klientų, o E. D. vadovavo remontui. jis įmonėje beveik nesilankė, nes sėdi vežimėlyje, buvo pasyvus akcininkas, o E. D. buvo direktorius, kuris vėliau įkūrė savo įmonę „T“ ir išėjo. Kai E. D. išėjo, reikėjo perimti akcijas, todėl perėmė įmonę, kad vykdyti veiklą. Bendrovės direktoriumi tapo 2020 metais. Tuo metu prasidėjo pandemija. Ieškojo partnerių. Tada išaiškėjo, kad viskas buvo išvogta, nepavyko nieko išsiaiškinti, grąžino tik kompiuterinę įrangą. Bendrovėje buvo likęs vienas darbuotojas, kuris vėliau taip pat išėjo. Buvo paduotas į teismą dėl atlyginimų išmokėjimo, taip pat reikėjo atsiskaityti už paimtus telefonus. Bandė su visais atsiskaityti, bet niekas nenorėjo su jais dirbti, nes buvęs kolega nuteikinėjo prieš juos. Sudarinėjo grafikus, atsiskaitinėjo su kreditoriaus, atsiskaičius su Sodra, atsirado M. T. pat nurodė, kad skolos buvo per visą įmonės veiklos laiką. Finansinių sunkumų atsirasdavo nuolat, būdavo skolos iki 20 tūkst. eurų, bet įmonė vykdė veiklą ir padengdavo įsiskolinimus. Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai būdavo skolų, bet jas padengdavo. Didesni sunkumai atsirado, kai prasidėjo pandemija. Išvažiavo į objektą į Šiaulių oro uostą, uždėjo apribojimus, sugedo technika, nepavyko gauti detalių, negalėjo dirbti. Kai perėmė įmonę, buvo skola Sodrai, VMI, negali dabar pasakyti kiek turėjo kreditorių, buvo skolingi tiekėjams. Kai perėmė įmonę, dirbo 4-5 žmonės, bet tai buvo E. D. draugai, išėjo kartu su juo. Vienas darbuotojas liko, perėjo dirbti į UAB „E“, norėjo šį darbuotoją išsaugoti. Turi dar vieną įmonę „E“, kuri mokėjo UAB „F“ skolas. Neiniciavo bankroto, nes norėjo, kad jo įmonė veiktų, manė, kad pavyks padengti skolas, tikėjosi, kad pavyks dirbti toliau, nematė reikalo uždaryti įmonę. Nors E. D. išėjo, bet bendrovėje liko techninė bazė, turtas. Kad turto nėra, sužinojo tik kai bandė įmonę parduoti. Buvo išnuomotos patalpos, pasirašyta ilgalaikės nuomos sutartis. Dabar patalpas pernuomuotos kitai įmonei. Jis planavo toliau dirbti, atsiskaitinėjo su kreditoriais, kol 2021 metais neuždarė banko sąskaitas, negalėjo priimti žmonių. Iki 2022 metų nemanė, kad pažeidžia įstatymus, turėjo vilčių, kad viskas bus gerai, nes yra poreikis tokiai veiklai. Bankroto byloje įmonę atstovavo jis. Gal 2020 metais paskambino iš Panevėžio VMI, priminė, kad nemokami mokesčiai, bandė tartis gražiuoju, sudaryti mokėjimų grafiką, dėjo pastangas, kad įmonė veiktų. Yra socialiai pažeidžiamas žmogus, reikia išlaikyti šeimą. Kai įmonėje sunki situacija, sau atlyginimo nemoka. Jo pajamos yra pašalpa dėl neįgalumo (apie 300 eurų) ir įmonės vadovo atlyginimas 600 eurų, kuris mokamas ne visada, mėnesio pajamos sudaro apie 800 eurų. Taip pat turi paskolą butui, butą pirko prieš 15 metų, bet iki šiol neįrengtas. Taip pat turi 14 metų dukrą, kuri lanko mokyklą. Iš pirmos santuokos turi du vaikus. Sutuoktinė dirba kartu su juo, taip pat ne visada gauna atlyginimą, paskolą moka abu po maždaug 400 eurų per mėnesį, taip pat padeda tėvai. UAB „E“ dirbo stabiliai, dengė UAB „F“ skolas.
VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (pakeitęs anksčiau galiojusį Įmonių bankroto įstatymą nuo 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 punktas nustato, kad nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jei juridinis asmuo yra nemokus. Taigi įstatymai įtvirtina pareigą juridinio asmens vadovui inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą įmonei esant nemokiai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „F“ yra VMI skolininkė. Kaip matyti iš pareiškimo, bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei Bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas ir nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Kaip matyti iš 2022-12-22 bendrovės balanso UAB „F“ turėjo šias mokestines prievoles - gyventojų pajamų mokestis - 8168,55 Eur ir 9,41 Eur šio mokesčio delspinigiai, pridėtinės vertės mokestis -22839,39 Eur ir 1199,52 Eur šio mokesčio delspinigiai, pelno mokestis- 249,27 Eur , t.y. prievolių viso 32466,14 eurų sumai (b.l. 5)
Bendrovė nuo 2020-04-08 buvo įtraukta į 75 grupę Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-
12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 ir į 89 grupę -
Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Minėtu laikotarpiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, neskaičiuoti delspinigiai. Bendrovė su VMI prie FM 2020-10-02 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-20003 dėl 12290,70 Eur sumokėjimo išdėstymo, kuri 2022-02-09 VMI prie FM sprendimu Nr. (23.24-08) 327-9004 nutraukta mokesčių mokėtojui nesilaikant mokestinės paskolos sutarties sąlygų. Vėliau siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, Bendrovės atžvilgiu buvo priimti nurodymai (2021-11-08, 2021-12-02, 2022-01-05, 2022-02-21, 2022-03-02, 2022-03-09) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), bei 2022-01-10 ir 2022-03-09 priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, tačiau priverstinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nebuvo padengtas,
Vilniaus apygardos teismo 2022-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F“ buvo iškelta nemokumo byla pagal VMI pareiškimą, įmonės administratoriumi paskirtas nemokumo administratorius M. M.. Minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad UAB „F“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog sutinka su VMI pareiškimu, nurodė, kad nors ir buvo dedamos maksimalios pastangos atsiskaityti su kreditoriais, nemokumą nulėmė objektyvios priežastys. Minėtoje teismo nutartyje nurodyta, kad iš pateiktų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 metus nustatyta, kad bendrovės turtą sudarė 1324 eurų, o mokėtini įsipareigojimai sudarė 88553 eurų, taigi įmonės įsipareigojimai gerokai viršijo turto vertę. Bendrovės vadovas teismui pateikė duomenis apie tai, kad turi neįvykdytų įsipareigojimų tiekėjams (44658 eurų), įsiskolinimus darbuotojams (5425,84 eurų0 bei įsiskolinimą VMI 31594 eurų, avansinės apyvartos įsiskolinimą direktoriui. Nutartyje pažymėta, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad bendrovė vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą, bendrovėje nėra darbuotojų, taip pat bendrovė neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, mokestinės nepriemokos biudžetui nepadengiamos nuo 2020 metų. Teismas konstatavo, kad bendrovė yra nemoki ir iškėlė bankroto bylą (b.l. 7-9).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad skolos susidarė dar iki jo vadovavimo bendrovei, t.y. kai bendrovės direktorius buvo E. D. Iš VĮ „Registrų centro“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame sąraše su istorija matyti, jog UAB „F“ vadovo pareigas nuo 2018-01-23 iki 2020-06-01 ėjo E. D., nuo 2020-06-01 iki 2022-12-12 V. R.
Iš byloje pateiktų VMI duomenų apie bendrovės „F“ mokestines prievoles matyti, kad: 249,27 Eur pelno mokestis susidarė 2020-06-16, pateikus pirminę deklaraciją už 2019-01-01- 2019-12-31 mokestinį laikotarpį, kurios terminas suėjo 2020-06-15. Gyventojų pajamų mokesčio (8168,55 Eur) įsiskolinimas susidarė nuo 2020-03-16 iki 2021-07-16, teikiant deklaracijas nuo už laikotarpius nuo 2020-02-01, t.y. dalis įsiskolinimo susidarė jau vadovaujant V. R. Didžiausią įsiskolinimo dalį sudaro Pridėtinės vertės mokestis (22839,39 Eur ), kuris susidarė laikotarpiu nuo 2020-05-26 iki 2021-12-29. Kaip matyti iš pateiktos mokesčių suvestinės, pastarojo mokesčio įsiskonimas kito, jis buvo įskaitomas, koreguojamas jo dydis, (2020-05-25 pateikus pirminę deklaraciją už laikotarpį nuo 2020-04-01 iki 2020-04-30 (E. D. vadovavimo bendrovei metu) jos dydis sudarė tik 910,86 eurų, o didžioji dalis (13435,89 eurų ir 8471,64 eurų) susidarė atitinkamai pateikus deklaracijas 2021-10-25 ir 2021-11-25, t.y. jau V. R. vadovavimo bendrovei metu. Todėl laikytini nepagrįstais V. R. teiginiai, kad minėtos mokestinės prievolės atsirado vadovaujant kitam asmeniui, ir nėra pagrindo teigti, kad įmonė tapo nemoki jo vadovavimo laikotarpiu, bei kad pareiga kreiptis dėl bankroto iškėlimo atsirado būtent jo vadovavimo laikotarpiu.
Tai, kad finansiniai sunkumai prasidėjo V. R. vadovavimo bendrovei metu patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2020-10-02 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis su VMI dėl 12990, 70 eurų išdėstymo, tačiau nesilaikant mokestinės paskolos sutarties sąlygų, minėta sutartis 2022-02-09 sprendimu buvo nutraukta.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. R. tapus įmonės vadovu, jam teko visos įmonės vadovo teisė ir pareigos. Todėl jeigu pagal įmonės konkrečią situaciją, jai pradėjus vadovauti V. R., jau tuo metu ji buvo nemoki, tuo metu esantis vadovas ir turėjo pareigą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą. Tai, kad įmonės veiklos procesai, dėl kurių ji tapo nemokia, prasidėjo vadovaujant ankstesniam vadovui, vėlesnio vadovo niekaip neatleidžia nuo šios pareigos inicijuoti bankroto procedūrą, jeigu jam pradėjus vadovauti įmonė faktiškai jau yra nemoki.
Taip pat V. R. akcentuoja, kad bankroto byloje nėra ir nebuvo nustatytas faktinis įmonės nemokumo faktas, tačiau ši aplinkybė teismo vertinimu nėra esminė, nes 2022-11-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla ir priimant nutartį, remtasi bendrovės pateiktu balansu už 2021 metus, kur nustatyta, kad šiuo laikotarpiu bendrovės turtą sudarė 1324 eurai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 88553 eurų, iš jų 32465,79 VMI (laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2021-12-29 bendrovės skola VMI skola sudarė 32466,14 eurų).
VMI priimti nurodymai (2021-11-08, 2021-12-02, 2022-01-05, 2022-02-21, 2022-03-02, 2022-03-09) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), bei 2022-01-10 ir 2022-03-09 priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto tik patvirtina, kad bendrovė jau tada (vadovaujant V. R.) turėjo finansinių sunkumų. Taigi, jau tuo metu Bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl būtent V. R. tenka atsakomybė už tai, kad žinodamas Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus (delspinigius) ne tik VMI, tačiau ir kitiems kreditoriams, turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „F“ vadovu neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalies numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 eurų iki 3 000 eurų.
Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Teismas, skirdamas V. R. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jo vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. V. R. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, pripažįsta, kad laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimą bendrovei, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinius bei teismo posėdyje duotus paaiškinimus, taip pat į V. R. asmenybę, turtinę padėtį, tai, kad jis dirbantis, neįgalus, šeimoje auga nepilnametis vaikas, be to šeima turi įsipareigojimų bankui už būstą, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus V. R. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,
nutaria:
V. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 800 eurų (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele bankas banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-71-827/2023.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.