Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ričardo Gilio (kolegijos pirmininkas), Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios D. M. skundas dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. sausio 14 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat ji buvo nuteista už nusikalstamas veikas, kurias padarė laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio iki 2005 metų liepos, o nuo 2005-11-28 iki 2006-08-21 jai buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, tačiau ji daugiau kaip septynis metus nuo 2006-08-21 iki 2013-09-30 po veikų padarymo buvo laisvėje ir per tą laiką ne tik nepadarė jokių teisės pažeidimų, tačiau atvirkščiai - visą laiką dirbo, viena augino ir išlaikė nepilnametį sūnų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), rūpinosi tėvais.

Skundžiamoje nutartyje nurodomas teiginys, kad ji nurodžiusi, jog grįžusi į laisvę toliau dirbs UAB (duomenys neskelbtini) rodo, kad sąmoningai ruošiasi grįžti į tą pačią kriminogeninę erdvę, anot nuteistosios, yra nelogiškas, kadangi bendrovė kaip juridinis asmuo nebuvo teisiamas dėl kokios nors veikos padarymo, taip pat būtent dirbdama šioje bendrovėje nuo 2006-08-21 iki pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, legaliu darbu užsidirbo sau pragyvenimui ir nepadarė jokios naujos neteisėtos veikos, todėl teigti, jog tolesnis darbas šioje įmonėje rodo didesnę riziką, kad ji būdama laisvėje darys naujus nusikaltimus, nėra jokio pagrindo.

Taip pat teigia, kad tokios pirmiau paminėtos teismo išvados rodo išankstinį nusistatymą jos atžvilgiu ir teismo šališkumą. Atkreipia dėmesį, jog tas pats Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas K. Venckus nagrinėjo ir jo sesers N. skundą ir jos (pareiškėjos) skundą atmetė iš esmės analogiškai pagrindais ir motyvais. Jeigu jai būtų buvę paskelbta apie teismo sudėtį – tikrai butų realizavusi savo teisę į nušalinimą, dėl šio teisėjo galimo išankstinio suinteresuotumo ar šališkumo bei anksčiau išdėstytos savo pozicijos iš esmės tuo pačiu klausimu.

Be to pareiškėja nurodo, kad jos paleidimas iš laisvės atėmimo vietos labiausiai atitiktų ir nepilnamečio sūnaus M. teisėtus interesus, nes šiuo metu vaiką prižiūri globėja, sūnus labai ilgisi mamos, laukia jos sugrįžtančios. Be to, nėra kam tinkamai pasirūpinti sunkiai sergančia jos mama B. N., kuriai po insulto nuo 2013-06-11 neterminuotai nustatytas specialios nuolatinės priežiūros poreikis. Ji gyvena viena, tėvas V. N. 2012-05-15 žuvo autoavarijoje, o abi dukros – N. N. ir pareiškėja, D. M., atlieka laisvės atėmimo bausmes, sūnus M. S. pats yra neįgalus, o kitas sūnus G. S. gyvena Palangoje, tačiau darbo reikalais nuolat važinėja į užsienį. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, jog ji pati turi daug sveikatos problemų, yra neįgali (nustatytas tik 40 proc. darbingumas) ir jai reikalinga profesionali medikų pagalbą, kurią gali gauti tik laisvėje.

Ir nors laisvės atėmimo vietoje ji yra palyginti neilgai, tačiau įstatymas nereikalauja, kad nuteistasis, lygtinai paleidžiant jį iš pataisos įstaigos, jau būtų pasitaisęs, pakanka, kad padaryti išvadą, jog toliau galima jį taisyti prižiūrimą, bet neizoliuotą nuo visuomenės. Teismo nurodytas argumentas dėl padarytų veikų kiekio ir pavojingumo yra jau įvertintas paskiriant bausmę, kuri net ir subendrinta yra gerokai mažesnė nei bausmės vidurkis, numatytas už šių nusikaltimų padarymą.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, nagrinėdamas skundą buvo šališkas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri turi būti naikintina ir skundas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimtas naujas procesinis sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Komisijos nutarimą bei pateiktą medžiagą, konstatuoja, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos sprendimo netaikyti lygtinį paleidimą D. M. priežastys yra motyvuotos ir su jomis apygardos teismas sutinka. Keisti ar naikinti nutartį nėra pagrindo.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad D. M. nuteista Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-27 nuosprendžiu, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jai paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką buvo įskaitytas laikinamajame sulaikyme bei suėmime nuo 2005-11-28 iki 2006-08-21 išbūtas laikas. Bausmės pradžia 2013-09-30, pabaiga – 2016-01-06. 2014-01-06 (Komisijos posėdžio metu) nuteistoji buvo faktiškai atlikusi 1 metus 3 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybė yra numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas Komisijai ir teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tokios išvados nei Komisija nei pirmosios instancijos teismas nepadarė ir apeliacinės instancijos teismas su šia išvada bei nutartyje išdėstytu jos pagrindimu sutinka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistoji D. M. bausmės atlikimo metu išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos bei integracijos į visuomenę programose, mokosi Panevėžio profesinio rengimo centro filiale ir siekia įgyti siuvėjos specialybę, Pataisos namuose neįdarbinta, nes šiuo metu yra ribotai darbinga (40 procentų), palaiko socialinius ryšius su mama, sūnumi bei sūnaus globėja, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebuvo bausta, tačiau nebuvo ir skatinta už teigiamą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. SR1-6 nurodoma, kad D. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika, remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, yra žema – įvertinta 14 balų. Taip pat teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti ją iš pataisos įstaigos atlikus 1/3 teismo paskirtos bausmės laiko. Taigi, nuteistoji formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, tačiau sprendžiant dėl galimumo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų vertintinos ir kitos svarbios aplinkybės, tai yra atsižvelgiama ne tik nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet į visų ją charakterizuojančių aplinkybių visumą – asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, taip pat turi būti įgyvendinama BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis, be visų šių aplinkybių taip pat turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstą visuomenės interesą, kad nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, užtikrinančia pagrindines bausmės funkcijas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus trukusius labai ilga tarpą – daugiau nei 5 metus (skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad ji padarė 13 apysunkių ir 15 sunkių nusikaltimų, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu šios veikos buvo pripažintos tęstinėmis). Nuosprendžiu, pagal kurį D. M. atlieka bausmę nustatyta, kad nusikalstamas veikas ji padarė veikdama organizuotoje grupėje, o nuo jos padarytų nusikaltimų nukentėjo pakankamai daug asmenų, jų tarpe ir nepilnamečiai asmenys. Taip pat D. M. Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-27 nuosprendžiu, buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o šiuo metu neatliktoji šios bausmės dalis yra gerokai didesnė už bausmės dalį, kurią ji jau atliko pataisos namuose – pataisos namuose Komisijos posėdžio metu nuteistoji realiai buvo išbuvusi tik apie 4 mėnesius, o kita bausmės dalis buvo užskaityta įskaičius jos sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisijos nariai, svarstydami galimybę dėl D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, balsavo prieš. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, D. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybei, nei jos padarytų nusikaltimų sunkumui ir pavojingumui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir, nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių, tačiau tvirtinti, kad lygtinai paleidus D. M. jai taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Nuteistosios nurodomos aplinkybės, kad jos paleidimas iš laisvės atėmimo vietos labiausiai atitiktų jos nepilnamečio sūnaus teisėtus interesus, nes šiuo metu vaiką prižiūri globėja, sūnus labai ilgisi mamos, laukia jos sugrįžtančios, taip pat nėra kam tinkamai pasirūpinti sunkiai sergančia jos mama B. N. yra atmetamos, kadangi nuteistosios sūnus gimė (duomenys neskelbtini), tai yra jai jau darant nusikalstamas veikas, tačiau tuo metu ši aplinkybė jos nesulaikė nuo nusikalstamų veikų ir leidžia teigti, kad nuteistajai buvo svarbesni asmeniniai interesai – siekis užsidirbti, nei sūnaus ar kitų artimųjų gerovė bei galimos neigiamos pasekmės. Pabrėžtina ir tai, kad pažeidęs įstatymo normas asmuo sulaukia socialinio atsako į pažeidimą ir natūralu, jog, atsižvelgiant į bausmės paskirtį, skirta bausmė, kaip valstybės prievartos priemonė, asmeniui sukelia (ir privalo sukelti) tam tikrų nepatogumų, kurie jį turėtų paveikti ateityje laikytis įstatymų ir savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Visos šios aplinkybės tik patvirtina Komisijos 2014-01-14 nutarime bei skundžiamoje apylinkės teismo2014-02-21 nutartyje padarytą išvadą, jog kol kas nėra pagrindo manyti, kad D. M. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aplinkybių dėl kurių skundas turėtų būti perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kaip prašo pareiškėja, byloje nenustatyta, o pareiškėjos nurodomi teiginiai apie galimą jos skundą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą, nėra paremti jokiais objektyviais bylos duomenimis – aplinkybė, kad tas pats teisėjas nagrinėjo ir pareiškėjos sesers skundą, neleidžia tvirtinti apie išankstinį nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu, – ir yra atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos priežastys, dėl kurių nuteistajai negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl keisti ar naikinti šią nutartį nuteistosios D. M. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistosios D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.