- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- 1-2413-1011/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65386-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- Baudžiamojo
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
I. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, neteista,
kaltinama Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos (2 veikos) padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. T. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – savo sutuoktiniui, o būtent:
2017-12-15, apie 17.15 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju R. T. metu, tyčia dešine ranka sugriebė nukentėjusiajam R. T. už kaklo ir jį smaugė, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajam R. T. į veidą. Taip smurtaudama ji R. T. sukėlė fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais I. T. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, ji nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – savo sutuoktiniui, o būtent:
2019-01-30, apie 20 val., buto koridoriuje, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (2,13 prom.) žodinio konflikto metu stumdė sutuoktinį R. T., mėtė į jį daiktus ir trenkė jam vieną kartą metaline šluota į galvos sritį, tokiu būdu padarydama muštinę žaizdą viršugalvio ir kaktos ribos dešinėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip smurtaudama ji R. T. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Šiais savo veiksmais I. T. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. T. savo kaltę dėl jai 2017-12-15 inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai papildomos apklausos metu. 2017-12-16 apklausos metu parodė, kad savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta visiškai. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai. Su sutuoktiniu R. T. turi du bendrus sūnus: Ą. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini). 2017-12-15, apie 17.15 val., ji buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), su sūnumis, jos sutuoktinis R. T. ruošėsi į darbo Kalėdinį vakarėlį. Sūnus Ą. ir A. norėjo likti namuose, todėl ji su vaikais nusipirko pavalgyti. Pas ją į svečius buvo atvažiavusi motina D. A. Motina pasakė, kad jei jos sutuoktinis R. T. išeina į darbo vakarėlį, tada ji mažesnįjį sūnų A. gali pasiimti pas save, tačiau sūnus A. nenorėjo važiuoti pas jos motiną. Tuomet jos sutuoktinis R. T. jai pasakė, kad jis išvažiuoja į darbo vakarėlį ir palieka bute jos motiną D. Ji nesutiko, kadangi norėjo pabūti viena su vaikais arba, kad sutuoktinis liktų namuose, nes motina D. A. yra pagyvenusi ir vyksta konfliktai su ja. Sutuoktinis R. T. pradėjo ruoštis į darbo vakarėlį, jis neuždarė spintos durų, ji neuždarytas spintos duris stipriai uždarė ir nukrito viena lentyna. Tada kambaryje sutuoktinis R. T. su dešiniu kumščiu stipriai suspaudė jai nosį, išvadino „ligone, neadekvačia“ ir iškvietė policiją. Ji norėjo išeiti iš namų, sutuoktinis R. T. jai užrėmė buto duris, jis nenorėjo išleisti jos iš buto, užrakino buto duris. Jis su sutuoktine stumdėsi, atėmė iš jos buto raktus ir laukė kol atvažiuos policijos pareigūnai. R. T. pats išprovokavo ją, kad ji jį stumtų nuo savęs, nes gynėsi nuo jo. Nori pasakyti, kad sutuoktinis R. T. po šio kilusio konflikto su ja negyvens, nes ji jį išvarys iš buto (duomenys neskelbtini), kaip buto savininkė, kol vyks ikiteisminis tyrimas su sutuoktiniu R. T. nebendraus (t. 1, b. l. 57).
2018-06-06 papildomos apklausos metu I. T. parodė, kad iš dalies pasilieka prie ankstesnių parodymų, tik papildomai nori parodyti, kad 2018-06-06 įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Prisipažįsta visiškai, kad 2017-12-15, apie 17.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su vyru R. T. metu, sugriebė R. T. už kaklo, tačiau tai padarė, nes vyras nenorėjo jos išleisti iš buto, kai į namus vyko policijos pareigūnai. Buvo supykusi, nes negalėjo išeiti. Netrukus į butą atvyko policijos pareigūnai, kuriems vyras ėmė pasakoti, kas nutiko, iš to, ką jis pasakojo daug kas buvo netiesa, tai sukėlė jai pykti, todėl ji prišokusi tyčia sudavė vieną kartą ranka jam į veidą, tačiau kuria, nepamena. Tai pamatę policijos pareigūnai uždėjo jai antrankius ir ją sulaikė. Dėl vyrui sukelto fizinio skausmo gailisi, jo atsiprašė ir R. T. jai atleido. Prašo ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu nutraukti jiems susitaikius (t. 1, b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. T. savo kaltę dėl jai 2019-01-30 inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad galvos traumų neturėjo. Yra gydyta Priklausomybės ligų centre Vilniuje, Parko g. 21 dėl alkoholio vartojimo ar apsinuodijimo, tiksliai nežino. Kitur niekur nesigydė dėl jokių priklausomybių. Dėl smurto šeimoje yra lankiusi kursus moterų krizių centre, apie 6 savaites pas psichologus. R. T. yra jos sutuoktinis nuo 2001 metų. Prieš 3 metus vyras padavė prašymą į teismą- skyryboms. Jie su juo skiriasi. Skyrybų byloje teismo sprendimo dar nėra. Turi du bendrus vaikus – Ą. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo to momento, kai buvo paduotas prašymas skyryboms jiedu su R. konfliktuoja. Butas 3 kambarių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, ji paveldėjo po tėvo mirties. Nuo 2019-01-28 jų vaikai yra pas jos mamą D. A. ir įvykio metu namuose nebuvo. Pagal teismo sprendimą jų bendri vaikai turi gyventi su R. jos bute (duomenys neskelbtini), o iš jos vaikų išlaikymui priteisti alimentai. Su R. konfliktuoja nuolatos. 2019-01-30 buvo išėjusi pasivaikščioti ir nusipirko 1 litrą sidro. Jį sugėrė vaikščiodama viena po miškelį. Apie 19 val. grįžo į butą. Bute buvo R. R. namuose gėrė alų. Kiek jis buvo išgėręs, ji nežino, to nematė. Jis jai priekaištavo, kur ji buvo, ką darė. Priekaištavo, kad buvo neblaivi. Ji nenorėjo su juo bendrauti ir jo tie klausimai ją suerzino, nervino. Konflikto metu jis paėmė savo telefoną ir pradėjo ją filmuoti, sekioti, kur ji vaikšto bute. Ją tai dar labiau siutino, pykdė. Liepė, prašė jo nustoti taip elgtis, jis neklausė. Todėl į jo pusę ji paleido, metė jai einant nuo jo pakeliui pasitaikiusius daiktus. Nesiekė pataikyti jam konkrečiai į kažkokią vietą, tik norėjo, kad jis ją paliktų ramybėje. Buto koridoriuje buvo grindų šluota metaliniu strypu, ji ją metė jam, kur pataikė nematė. Kuria ranka metė šluotą ir kitus daiktus nežino, nepamena. Yra dešiniarankė, galimai dešine ranka ir metė. R. apie tai, kad ji jam pataikė į galvą su mestos šluotos kotu, nieko nesakė. Apie tai sužinojo kiek vėliau, kai atvyko policija ir greitoji. Po konflikto ji išėjo į lauką pasivaikščioti, nusiraminti. Gal po 10–15 minučių grįžo į butą, išgėrė vaistų (raminamųjų) ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Po kažkurio laiko pas juos į butą atvyko policijos pareigūnai. Juos iškvietė R. Ją sulaikė. Ji gailisi dėl R. sukelto fizinio skausmo, nes konflikto metu mėtydama į jį daiktus nesiekė jį sužeisti ar jam sukelti fizinį skausmą. Norėjo tik, kad jis ją paliktų ramybėje ir nesekiotų paskui su telefonu. 2017 metais pas juos su R. buvo smurtas artimoje aplinkoje ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tame tyrime ji prieš jį smurtavo. 2018 metų birželio mėnesį toje byloje jie su R. susitaikė ir pasirašė susitaikymo protokolą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ji kol vyks tyrimas gyvens pas mama D. A. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l . 46–47, 58).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios I. T. prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:
2017-12-15 liudytoju apklausto R. T. parodymai, kad 2017-12-15 apie 17.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konfliktas su žmona I. T., gim. (duomenys neskelbtini), įvyko, nes jis norėjo užstoti savo anytą D. A., nes jos konfliktavo dėl vaikų. Uošvienė norėjo išsivežti jų nepilnamečius vaikus: A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ą. T., gim. (duomenys neskelbtini), kad jie nematytų, kaip jų mama vartoja alkoholinius gėrimus. Jam įsikišus į jų pokalbį, I. T. labai suagresyvėjo ir pradėjo pulti jį. Vaikai konfliktą matė ir girdėjo. Žmona įsismarkavusi trenkė į sieninę spintą, kuri sulūžo, bei griebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti, todėl jis iškvietė policiją, kad ją nuramintų. Atvykus pareigūnams, jo žmona dešine ranka trenkė jam į kairės pusės veido sritį, taip pat nuėmė akinius ir juos norėjo sulaužyti, buvo agresyvi. Jis pats alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Sutuoktinės veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas - nuo smūgio žmonos dešine ranka jam į kairės pusės veido sritį delnu, skaudėjo kairės pusės veido sritį ir nuo smaugimo kaklo sritį, tačiau po valandos skausmas atlėgo, sužalojimų nepatyrė, medicininės pagalbos nereikia, į medikus nesikreips, vykti į ekspertizės įstaigą dėl sveikatos sutrikdymo masto atsisako. Vaikai išvyko su uošviene D. A. į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 2–3).
2018-06-05 papildomos apklausos metu liudytojo R. T. parodymai, kad su I. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra santuokoje nuo 2001 metų, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau maždaug apie tris metus jų santykiai visiškai pablogėjo, žmona ėmė piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, visiškai nesirūpindavo vaikais, prarasdavo darbus. Jis visais įmanomais būdais bandė jai padėti, kalbėjosi su ja, gydė nuo alkoholizmo, tačiau viskas veltui. Sutuoktinė ilgiausiai du mėnesius ištvėrė nevartojusi alkoholio, tačiau po to vėl ėmė juo piktnaudžiauti. Dėl nuolatinių konfliktų į jų namus ėmė vykti policijos pareigūnai, kuriuos kviesdavo dažniausiai jis, tačiau žmonos I. T. atžvilgiu rašyti pareiškimo vis nedrįsdavo, gailėdavo jos. 2017-12-15, apie 17 val., jis grįžo į namus, kuriuose tuo metu buvo vienas iš sūnų Ą. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir žmona I. T. Pastaroji buvo blaivi. Kiek jis suprato, iš žmonos elgesio, jam jai priminus, kad jis šiandieną vyksta į darbo Kalėdinį vakarėlį, ji taip pat planavo kažkur išeiti, buvo akivaizdu, jog ji yra nepatenkinta. Dėl jo planų sutuoktinė ėmė kelti konfliktą virtuvėje, tačiau netrukus jis persikėlė į jų kambarį, kur trankė kambario durimis, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jam bandant ją nuraminti, sutuoktinė dešine ranka sugriebė jam už gerklės, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Jis sugriebė jai už rankos ir ją nuo savęs nustūmė. Tai vyko sūnaus akivaizdoje, kuris tuo metu buvo kambaryje. Žmonai jis pasakė, kad ji ramintųsi, nes priešingu atveju dėl jos tokio netinkamo elgesio jis kvies policiją. Tuo metu į butą atėjo jo uošvienė kartu su kitu sūnumi A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi I. T. nenurimo, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Pastarieji į jų butą atvyko gan greitai. Aiškinantis įvykio aplinkybes buto koridoriuje, sutuoktinė I. T. lyg tais buvo ir nurimusi, tačiau policijos pareigūnui jai nurodžius, kad jei ji dar sykį kels konfliktus, smurtaus, ji bus sulaikyta. Tai išgirdusi I. T. supyko, puolė jį, tiksliau, prišoko prie jo, dešine ranka tyčia sudavė kartą liudytojui į veidą, tuo sukeldama jam fizinį skausmą, o kaire ranka sugriebė jam už akinių ir juos sulankstė. Tai pamatę policijos pareigūnai ją sulaikė, uždėjo jai antrankius. Jis akinius iš karto susitaisė išsilygindamas metalinius jų rėmelius, todėl dėl jų sugadinimo turtinio nuostolio nepatyrė. Nei civilinio, nei moralinio ieškinio jis žmonai nereikš, nes dėl bendro jų turto, kurį sutuoktinė konflikto metu apgadino, jis jai pretenzijų neturi, juos sutaisė savo jėgomis. Ikiteisminiame tyrime jis butų linkęs su žmona I. T. susitaikyti, labai norėtų, kad ji liautųsi piktnaudžiauti alkoholiu ir imtų rūpintis bendras vaikais (t. 1, b. l. 18).
2019-01-31 nukentėjusiojo R. T. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas su sutuoktine I. T. gim., (duomenys neskelbtini), 2019-01-30, apie 19 val., į butą grįžo neblaivi. Ji kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus. Ji pradėjo konfliktuoti. Aiškino, kad jis iš jos atėmė butą. Norėdamas visą tai užfiksuoti jis pradėjo ją filmuoti savo mobiliuoju telefonu, dėl ko ji pamatė ir tapo agresyvi. Pradėjo mėtyti daiktus, (batus į jį) , stumdyti jį, bei trenkė metaline šluota į galvos sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Po smūgio jam pradėjo kraujuoti galvos sritis, dėl to iškvietė policiją ir GMP pagalbą. Atvykusi GMP pagalba jį išvežė į Respublikinę Vilniaus ligoninę apžiūrai. Po apžiūros jį išleido gydytis ambulatoriškai. Vaikai yra pas jo uošvius. Vaiko teisė jai yra apribota. I. yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje (t. 2, b. l. 4–5).
2019-03-01 papildomos apklausos metu nukentėjusiojo R. T. parodymai, kad pasilieka prie ankstesnių duotų parodymų, tik dar norėtų viską detalizuoti. 2019-01-30 jis buvo vienas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo peršalęs, gydėsi. Vaikų namuose nebuvo, nes nenorėdamas, kad jie nuo jo susirgtų, išvežė juos pas uošvienę, kuri jais rūpinosi, kol jis sirgo. Apie 19.40 val. į namus parėjo dar tuo metu jo sutuoktinė I. T. Pastaroji buvo neblaivi. Jis tuo metu buvo virtuvėje, rūkė. I. T. atėjo į virtuvę ir ėmė iš jo reikalauti cigarečių. Jis jai duoti atsisakė, nurodė, kad ten, kur ji būna, tegul ją ir vaišina cigaretėmis. I. T. tai nepatiko, ji paėmė peleninę, trankė ją į palangė, po ko metė į kriauklę indus su stalo įrankiais. Jis paprašė jos nusiraminti, sakė jai, kad jei ji ir toliau taip elgsis, tai jis kvies policijos pareigūnus. I. T. jo neklausė, buvo agresyvi, todėl jis nuėjo į savo kambarį, pasiėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir grįžęs ėmė ją filmuoti, norėdamas užfiksuoti tokį jos agresyvų elgesį. I. T., pamačiusi, kad jis ją filmuoja, supyko ir jį puolė. Puolimo metu ji jį stumdė, tačiau fizinio skausmo jam nesukėlė, po ko kelis kartus dešine ranka sudavė per mobilaus ryšio telefoną, ko pasekoje jis jam iš rankų iškrito ir nukrito ant grindų, tačiau laimei nesudužo. Po to ji išjungė virtuvėje šviesą, čiupo šalimais buvusią šluotą ir jos galu tyčia, laikydama ją abiem rankom, kartą su jėga sudavė jam per galvą, tuo sukeldama jam fizinį skausmą. Tai įvyko apie 20 val. Daugiau jo atžvilgiu I. T. smurto nenaudojo, o atsidariusi duris išbėgo iš buto. Jis įsijungė šviesą, palietė delnu viršugalvį ir pamatė, kad delnas yra kruvinas. Dėl sužalojimo jis nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, jis buvo apžiūrėtas, po ko jam buvo paaiškinta, kad žaizdą būtina susiūti, todėl reikia vykti į ligoninę. Tuo pat metu jau bute buvo atvykę policijos pareigūnai. Jis jiems papasakojo, kas nutiko. Netrukus į namus parėjo ir I. T. Pareigūnai ją informavo, jog ji turės vykti į komisariatą, kas I. T. nepatiko, ji atsikalbinėjo, elgėsi įžūliai. Kadangi netrukus greitoji medicinos pagalba išvežė jį į Lazdynų ligoninę, kas vyko toliau bute, nežino. Po ligoninės, kur buvo apžiūrėtas, jis grįžo pas savo mamą ir ten planavo likti nakvoti. Apie 23 val. į mamos namus atvyko policijos pareigūnė, kuri dėl įvykio jį apklausė, po ko kartu nuvyko į butą, kuriame buvo sužalotas ir ten pareigūnė pildė kitus būtinus procesinius dokumentus. Jis iš pareigūnės gavo užduotį atlikti objektų tyrimą, nuvyko pas specialistą, kuris jį apžiūrėjo. Toliau nori nurodyti, jog I. T. konflikto metu daiktų, kuriuos mėtė tiek bute, tiek į jį, neapgadino, jam priklausančio mobilaus ryšio telefono nesudaužė, dėl jo pretenzijų jai neturi jokių. Turi tik jai pretenzijų dėl jam padaryto sužalojimo galvoje. Nei civilinio, nei moralinio ieškinio jai reikšti nepageidauja, nemato prasmės, nes I. T. niekur nedirba apie keturis metus, turi priklausomybę alkoholiniams gėrimams, vis tiek neturėtų galimybės jo ieškinių atlyginti. Kaip yra minėjęs ankstesnėje apklausoje, I. T. yra daug kartų gydytą psichiatrinėje ligoninėje, Parko g., taip pat gydyta privačioje Ąžuolyno klinikoje, Ąžuolyno gatvėje, taip pat privačioje Žvėryno klinikoje, esančioje Justiniškių gatvėje. Minėtose gydymo įstaigose I. T. buvo gydoma nuo priklausomybės alkoholiui, kiek žino, jai buvo įsiūta ampulė, po ko žmona ilgiausiai tik du mėnesius ištverdavo nevartojusi alkoholio (t. 1, b. l. 24).
2019-06-05 papildomos apklausos metu nukentėjusiojo R. T. parodymai, kad ankstesnių parodymų nekeičia, norėtu papildyti, kad savo žmonai civilinio ieškinio nereiškia, nes žino kad ji nedirbanti ir dėl savo priklausomybės negali dirbti, nes įsidarbinus padirba pora dienų iki eilinio alkoholio vartojimo, po ko ją atleidžia iš darbo. Šiuo metu su žmona yra oficialiai išsiskyręs, bet ji gyvena kartu su juo viename bute, turi du bendrus vaikus vienam iš jų 14 metų, jis su I. pykstasi, bet kai ji blaivi, sutaria neblogai. Jaunesniam sūnui 8 metai, jis nori, kad mama būtų kartu, bet nenori, kad ji gertų. Jos šeima jos priimti nenori dėl jos priklausomybės alkoholiui, nes ji atsiveda į jų namus nepažįstamų asmenų (sugėrovų), bijo, kad pradės išnešinėti daiktus, nes anksčiau buvo išnešusi iš namų aukso dirbinius, vaiko dviratį ir kitos buitinės technikos. Šiuo metu gyvenant kartu su ja viename bute, jie bendrauja mažai, visi savuose kambariuose. I. neturi kur gyventi, o suprantant, kad vaikams reikia mamos, bet blaivios jis jos neišvaro. Šiame ikiteisminiame tyrime jis sutiktų su ja susitaikyti, bet su sąlyga, kad ji gydysis nuo priklausomybės. Norėtų kreiptis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo savo buvusiai žmonai I. Daugiau apie šia situacija šiuo metu nieko nurodyti negali (t. 2, b. l. 28).
2017-12-15 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir jame nurodytos aplinkybės (t. 1, b. l. 12).
Matavimo alkotesteriu Alkotest 6810 kvitas, kuriame nurodoma, kad I. T. 2019-01-30 apie 21.18 val. buvo nustatytas 2,13 prom. girtumas (t. 2, b. l. 39).
2018-01-16 Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad pranešėjas R. T. pranešė, jog jo žmona konfliktuoja, laužo daiktus. Yra du mažamečiai (t. 1, b. l. 28).
2018-02-13 specialisto išvada Nr. 89TPK-80/2018, kurioje fiksuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad I. T. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 32).
2019-04-30 pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad pranešėjas R. T. pranešė, jog jo žmona su šluota trenkė per galvą (t. 1, b. l. 36–37).
2019-07-02 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 89TPK-225/2019, kurioje fiksuota, kad I. T. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 2, b. l. 77).
2019-02-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G361/2019(01), kurioje fiksuota, kad R. T. nustatyta muštinė žaizda kaktos ir viršugalvio ribos dešinėje. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatyta muštinė žaizda kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 21–22).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. T. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi išskyrus gydymąsi nuo alkoholizmo ir nurodė, kad minėtu adresu turės užeiti pasiimti savo daiktų (t. 2, b. l. 55–57).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios I. T. kaltė, padarius jai inkriminuotus nusikaltimus, numatytą BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – 2017-12-15 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje; nukentėjusiojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2018-01-16 Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas; pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai – visiškai patvirtina, kad I. T. 2017-12-15, apie 17.15 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju R. T. metu, tyčia dešine ranka sugriebė nukentėjusiajam R. T. už kaklo ir jį smaugė, po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, vieną kartą dešine ranka sudavė nukentėjusiajam R. T. į veidą. Tokiais smurtiniai veiksmais kaltinamoji sukėlė nukentėjusiajam R. T. fizinį skausmą
Be to, byloje esantys įrodymai – 2019-01-30 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje; matavimo alkotesteriu Alkotest 6810 kvitas, nukentėjusiojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2019-02-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G361/2019(01); 2019-04-30 Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas; pačios kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai – patvirtina, kad I. T. 2019-01-30, apie 20 val., bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (2,13 prom.) žodinio konflikto metu stumdė sutuoktinį R. T., mėtė į jį daiktus, trenkė jam vieną kartą metaline šluota į galvos sritį, tokiu būdu padarydama muštinę žaizdą viršugalvio ir kaktos ribos dešinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji I. T. ir nukentėjusysis R. T. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo sutuoktiniais, kartu gyveno, todėl laikytini šeimos nariais (BK 248 str. 2 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad abiem aptartais atvejais I. T. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jinai baustina už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Skirdamas kaltinamajai I. T. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą – padaryti nesunkūs, tyčiniai, baigti, smurtinio pobūdžio nusikaltimai prieš artimą asmenį; padarymo aplinkybes – nusikalstamos veikos padarytos spontaniškai, kilus pačios kaltinamosios išprovokuotiems buitiniams konfliktams su nukentėjusiuoju.
I. T. savo kaltę prisipažino, nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
2019-01-30 nusikalstamą veiką ji padarė būdama neblaivi, teismo vertinimu, jos girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ši aplinkybė 2019-01-30 veikos atveju sunkina jos atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją I. T. – bausta administracine tvarka, taip pat už pažeidimus, kurie padaryti esant neblaiviame stovyje (t. 1, b. l. 63–67); teisiama pirmą kartą (b. l. 68–70); nedirbanti; gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, buvo paskirtas psichiatrinis gydymas nuo 2016-02-16 iki 2016-02-26, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė (t. 1, b. l. 35) ir nuo 2018-09-27 iki 2018-10-10, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, ūmi intoksikacija (t. 2, b. l. 74). Taip pat jai buvo paskirtas priklausomybės ligų gydymas, gydyta nuo 2016-03-29 iki 2016-04-01, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 76).
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai I. T. tokio dydžio laisvės apribojimo bausmes: už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo (2017-12-15) padarymą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo (2019-01-30) padarymą – 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
I. T. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., t. y. iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, ir paskiriant subendrintą 1 metų 5 penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Atsižvelgus į tai, kad I. T. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajai paskirtos laisvės apribojimo bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės nustatant tokius BK 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1, 3 p. numatytus draudimus ir įpareigojimus: 1) nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje; 2) visą laisvės apribojimo laikotarpį neturėti su savimi, neįsigyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų; 3) per 1 (vieną) mėnesį nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą arba būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-09 sprendimu buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp nukentėjusiojo R. T. ir kaltinamosios I. T., santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su R. T., o vaikų išlaikymui priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini); taip pat teismas nusprendė, kad I. T. su vaikai bendrauja neribotai, bendru šalių sutarimu (Liteko duomenų bazė).
Išrašas iš administracinių registro bei gydymo įstaigų pažymos patvirtina, kad I. T. ne kartą buvo gydytą nuo priklausomybės alkoholiui, ne kartą bausta administracine tvarka už pažeidimus, kurie padaryti esant neblaiviame stovyje.
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad I. T. neteisėtas elgesys yra sietinas su jos priklausomybe alkoholiui. Kita vertus, kaltinamoji, vykdydama teismo paskirta įpareigojimą nevartoti alkoholio, taip pat tinkamai kontroliuodama savo elgesį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-09 sprendime nustatyta tvarka, t. y. suderinusi su nukentėjusiuoju R. T., galėtų vaikus lankyti ir jų gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Todėl I. T. pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomas skirti BK 48 str. 5 d. numatytas apribojimas – draudimas lankytis minėtame bute bei nesiartinti arčiau kaip 100 m. iki jo – netaikytinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str., I. T. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-12-15 18.58 val. iki 2017-12-16 13.05 val. (1 para) (t. 1, b. l. 61), ir nuo 2019-01-30 22.29 val., iki 2019-01-31 12.15 val. (1 para) (t. 2, b. l. 50). Šis sulaikymo laikas (viso 2 paros), vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pap. ir 66 str. nuostatomis įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
I. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 52-53) – paliktina galioti iki teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).
Įvertinus tai, kad I. T. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdyta prieš savo šeimos narį, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 72² str. numatyta ir kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,
nusprendžia:
I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius:
1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (2017-12-15 R. T. fizinio skausmo sukėlimas) ir skirti jai už tai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
2) Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą (2019-01-30 R. T. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) ir skirti jai už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
I. T. paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., I. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant tokius Baudžiamojo kodekso Baudžiamojo kodekso 48 str. 5 d. 3 p., 6 d. 1, 3 p. numatytus apribojimus bei draudimus:
1) nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje;
2) visą laisvės apribojimo laikotarpį neturėti su savimi, neįsigyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų;
3) per 1 (vieną) mėnesį nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą arba būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje.
Į bausmės laiką įskaityti I. T. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-12-15 18.58 val., iki 2017-12-16 13.05 val. (1 para) ir nuo 2019-01-30 22.29 val., iki 2019-01-31 12.15 val. (1 para), 1 laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Paskirti I. T. Baudžiamojo kodekso BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti ją per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
I. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Išaiškinti I. T., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.