- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- 1-60-876/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- T. H.
- Kategorijos
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam A. Š., nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui T. H., jo atstovui pagal įstatymą A. B., Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas 1993 m., teistumas išnykęs, 2007 m. rugpjūčio 27 d. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2016 m. sausio 13 d. apie 14 vai., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio namo įėjimo į laiptinę durų, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, tyčia, be jokios priežasties, vieną kartą pastūmė ir sudavė kumščiu vieną smūgį nepilnamečiui T. H., gim. 1999-12-11, į nosį, dėl ko T. H. pradėjo iš nosies bėgti kraujas, padarydamas jam nosies sumušimą, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusysis su draugais iš vakaro šventė ir šūkavo iki 4 val. ryto. Norėjo policiją kviesti, bet vėliau užmigo. Kitą rytą ėjo į parduotuvę, o grįžtant sutiko tarpduryje atsirėmusį T. H.. Ten buvo ir K. M.. Įeinant Užlipo į viršų, namuose pabuvo keletą minučių, paskui pasiėmė mergaitę ir nuėjo į kitą parduotuvę. Jam paskambino sugyventinė, pranešė, kad jo policija ieško. Pagalvojo, kad netyčia su durimis galėjo trinktelėti nukentėjusiajam. Paskui namie būnant per virtuvės langą matė, kad jaunuoliai rūkė ir juokėsi, todėl paėmė vandens ir apipylė juos. Nurodė, kad smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Kodėl liudytojai nurodo kitokias aplinkybės, jis nežino. Tuo metu alaus nesinešė, buvo blaivus. Nurodė, kad jis T. daug metų pažįsta, šalia jo gyvena. Nurodė, kad T. buvo apsirengęs sportiniu kostiumu. Jie šventė. Jokio kontakto ir ginčo su vaikais nebuvo. Grįžęs iš parduotuvės girdėjo pro langą, kad vaikai juokėsi, matė, kad rodo į viršų, provokavo, todėl šliūkštelėjo vandens ant jų. Mano, kad dėl padaryti sužalojimai galėjo atsirasti kai durys trinktelėjo. Nurodė, kad su kaimynais santykiai prasti. Vaikai laiptinėje rūko ir dar turi atsiprašyti jei nori praeiti, be to jo dukras užkabinėja. Taip pat nurodė, kad konfliktai kyla ne tik su kaimynais, bet ir tarpusavyje. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusysis T. H. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie tą dieną su K. M. išėjo palaukti dviejų draugių, kol pareis iš mokyklos. K. M. išėjo toliau nuo laiptinės parūkyti, o jis stovėjo prie durų ant betono. Atėjo P. M. su K. M. ir jos atsistojo laiptinėje. Praėjus 3 min. atėjo kaimynas A. Š., iš paskos jam ėjo jo dukra G. Š.. Kaimynas rankoje turėjo alaus butelį, kitą turėjo kišenėje. Iš kvapo jautėsi, kad jis buvo išgėręs. Iš pradžių mergaites užkabino, sakė: „Ką čia veikiat, gal jums čia viešnamis“. Tada atsisuko į jį, pastūmė ir tada kumščiu trenkė į nosį. Jam pradėjo bėgti kraujas. Dar lipdamas laiptais sakė, kad „jūs ilgai negyvensit“. Šį pasakymą suprato, kaip grasinimą nužudyti. Trys žmonės buvo šalia ir matė įvykį. Kaltinamojo duktė ėjo už nugaros, apie trijų metrų atstumu. Nurodė, kad kaltinamasis su durimis netrinktelėjo, durys tuo metu net nebuvo uždarytos. Iš pradžių jis sniego ant nosies užsidėjo, paskui nuėjo į kambarį ir paprašė draugo, kad nueitų pakviesti jo mamą. Mama iškvietė policiją. Mama matė, kad kraujas bėgo, matė dar draugai ir brolis, kuriam yra 14 metų. Policijos laukė kambaryje. Atvažiavus policija liepė važiuoti į ligoninę. Ligoninėje pasakė, kad lūžių nėra, bet sužalota nosis. Šiuo metu dėl sužalojimų pasekmių nėra. Kaltinamasis A. Š. jo neatsiprašė. Su juo apie įvykį nekalbėjo. Nurodė, kad tokie konfliktai anksčiau buvo su kitais kaimynais. Vakare jie ėjo palydėti P. M. ir K. M., o kaimynas pradėjo per langą laistyti vandenį. Civilinį ieškinį palaiko. Nurodė, kad jam padarė gėdą prieš draugus. Kai sudavė, jam skaudėjo gal kelias valandas.
Nukentėjusiojo atstovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie su kaimynu nekonfliktuoja. Jis apie įvykį sužinojo grįžęs iš darbo. Nukentėjusiojo sužalojimų nematė, nes išvažiavo namo, kai jie buvo ligoninėje. Žino tik tiek, kad bėgo kraujas iš nosies. Parodė, kad nukentėjusiajam buvo padarytas fizinis skausmas, morališkai prieš draugus buvo nepatogu. Mano, kad T. H., nemeluoja.
Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji tą dieną buvo pas kaimynus nuėjusi. Atbėgo K. M. ir pasakė, kad greitai eitų namo, nes problema įvyko. Parbėgo namo, o vaikas sėdėjo virtuvėje su kruvina nosimi. Pasakė, kad kaimynas A. Š. jam davė į nosį, nes vaikai lauke prie durų stovėjo. Tuomet iškvietė policijos pareigūnus, kurie nurodė vykti į priėmimą išsiimti pažymą, o vėliau parašė pareiškimą. Kai pareigūnai atvažiavo, tai jau buvo kraujas nustojęs bėgti. Ligoninėje pasakė, kad stiprus nosies sutrenkimas. Kai paklausė vaikų dėl ko tai įvyko, šie sakė, kad visiškai nieko kaimynui nesakė, jie tik stovėjo prie laukinių durų. K. M. rūkė, o A. Š. juos įžeidinėjo. Nurodė, kad ji tą dieną kaltinamojo nematė. Kaimynas tą dieną net policijos pareigūnų neįsileido į namus. Nurodė, kad yra kaimynai su kaltinamuoju, tačiau santykių su juo nepalaiko, nes jis yra neprognozuojamas. Vaikai sakė, kad kai jie parėjo, juos A. Š. apipylė vandeniu. Po to įvykio A. Š. pradėjo rašyti šantažuojančias žinutes, kad savo vaikų nežiūri, kad išvažiuoja, kad jie vagys, kad jis juos patvarkys ir pan. Nurodė, kad po šio įvykio su A. Š. nebendravo. Civilinį ieškinį palaiko. Nurodė, kad jokios žalos kaltinamasis neatlygino.
Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo pas T. H. ir jie nuėjo į lauką pasitikti P. M. ir K. M.. Jis prisidegė cigaretę, atėjo merginos ir kaltinamasis A. Š.. Kaltinamasis atėjo iš lauko ir ėjo link durų. Kažką pasakė dėl rūkymo. Dar pradėjo T. H. aiškinti ir jam trenkė į veidą už nieką. Smūgis iš rankos buvo suduotas. Nurodė, kad kaltinamasis buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir jis nešėsi butelį. T. stovėjo tarpduryje. Jie vienas prieš kitą stovėjo. Jam pataikė į nosį ir pradėjo kraujas bėgti. Tada kaltinamasis nuėjo į viršų link namų kažką sakydamas, o jis nuėjo pakviesti T. H. mamą.
Liudytoja K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ir P. M. po pamokų nuėjo pas T. H.. Jie jų lauke laukė. K. M. rūkė, o jos stovėjo viduje. Tada atėjo A. Š., kuris grįžo su buteliais. Tiksliai nematė kiek ir kokių butelių nešėsi kaltinamasis, tik matė, kad kažkas iš alkoholio buvo. Jos stovėjo, o šia pasakė: „taip niekas nesidaro“. Dar pradėjo T. H. kažką aiškinti, priėjo prie T. H., jį pastūmė ir T. H. vos nenukrito ant žemės. Tada jam prie pat veido stovėdamas trenkė į nosį ir T. H. pradėjo bėgti kraujas. Ji matė suduotą smūgį. Kraujo turėjo būti likę ant žemės. Po smūgio nukentėjusysis sniego užsidėjo ant nosies. Mano, kad rūbai taip pat turėjo būti sukruvinti. Po to kai trenkė, kaltinamasis nuėjo ir lipdamas laiptais pradėjo aiškinti, kad „negyvensi“. Patikslino, kad T. H. stovėjo lauke prie laiptinės durų, kai jam trenkė. Kaltinamasis priėjo lauke, prie durų. Nurodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Mano, kad jis išgėręs buvo, užsiuodė iš kvapo. T. H. mama iškvietė policiją ir jie išvažiavo į komisariatą. Mano, kad kaltinamasis tuo metu buvo namuose. Nurodė, kad vėliau jos su P. M. stovėjo prie durų ir iš viršaus A. Š. užpylė vandens ant jų.
Liudytoja P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie su draugais susitarė, jog nueis pas T. H.. T. H. su K. M. laukė lauke. Tada priėjo A. Š. ir pasakė: „Taip nesidaro“. T. H. į jį žiūrėjo, nes nieko nesuprato. Tada A. Š. jį pastūmė ir trenkė. K. davė T. sniego, kad prisidėtų prie nosies. Kraujo daug buvo ir ant sniego, ir ant žemės. Nuo įvykio vietos stovėjo 1-2 metrų atstumu. Nurodė, kad A. Š. trenkė T. H. kumščiu. Dar eidamas laiptais pasakė: „Taip tu negyvensi“. Nurodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Kaltinamasis buvo neblaivus. Jis ėjo ne tiesiai ir buvo alkoholio kvapas. Nurodė, kad kai sudavė smūgį, jie stovėjo lauke prie laiptinės durų. Nukentėjusiajam sudavė į nosį. Kai sudavė smūgį, tai T. H. pradėjo bėgti kraujas ir T. H. vos nenukrito, o kaltinamasis nuėjo namo. Nurodė, kad įvykio metu dar buvo G. Š., kaltinamojo dukra, tačiau nežino ar ji matė įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Kaltinamajame akte nurodytos įvykio faktinės aplinkybės, kurios, kaip nurodoma, atitinka BK 284 str. 1 d. A. Š. neprisipažino, kad sudavė kumščiu smūgį T. H. į nosį. Teigė, kad nukentėjusiojo nepalietė nei pirštu, o nosį galėjo susižaloti su laiptinės durimis, kurios trinktelėjo jam nueinat. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. H. davė nuoseklius parodymus. Nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis viešoje vietoje, prie namo laiptinės, matant nukentėjusiojo draugams, be jokios priežasties prie jo priėjęs pastūmė ir vieną kartą kumščiu trenkė jam į nosį. Po smūgio iš karto pradėjo bėgti kraujas iš nosies, pajuto fizinį skausmą. Kaltinamasis tai padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo akivaizdūs girtumo požymiai: sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai, su savimi turėjo alkoholinių gėrimų. Tokias aplinkybes patvirtino ir kartu įvykio metu buvę liudytojai: K. M., K. M., P. M., kurie nurodė matę, kaip A. Š. sudavė smūgį nukentėjusiajam T. H.. Taip pat liudytoja R. B. nurodė, kad grįžus namo pamatė, kaip jos sūnui T. H. bėgo kraujas iš nosies ir jie kartu nuvažiavo pas gydytojus, kurie diagnozavo nosies sumušimą. Kaip matyti, šie įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis T. H., posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė teisingas ir nuoseklias įvykio aplinkybes. Tuo tarpu paties kaltinamojo A. Š. parodymai prieštarauja ne tik visiems kitiems byloje esantiems parodymams, tačiau ir medicininiams dokumentams, kuriuose nurodoma, kad T. H. 2016 m. sausio 13 d. diagnozuotas nosies sumušimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. Š. sudavė smūgį nukentėjusiajam, o jo teiginiai, jog nukentėjusysis nosį galėjo susižaloti su laiptinės durimis, kurios trinktelėjo, yra neteisingi. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės.
Teismas atkreipia dėmesį, kad A. Š. pateikti kaltinimai pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Kaip nurodoma kaltinime, A. Š. viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgdamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams tyčia vieną kartą ranka sudavė T. H. į veido sritį, taip sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus A. Š. atliko dieną, šviesioje vietoje, netoli daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durų, kurioje buvo žmonių. Vieta prie laiptinės durų yra atvira, patekimas į ją nėra apribotas ar apsunkintas, čia laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nekyla abejonių, jog šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes iš bylos duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, kurie matė kaltinamojo veiksmus. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą, todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. kitų asmenų akivaizdoje tyčia pastūmė T. H. ir vieną kartą ranka smogė jam į veido sritį bei grasindamas nuėjo. Teismas tokį kaltinamojo elgesį vertina kaip įžūlų, o jo elgesį grasinančiu ir vandališku.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – šviesioje vietoje, netoli daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durų, kur buvo ir kitų asmenų, įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams, nes naudotas smurtą prieš nukentėjusįjį, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Taigi darytina išvada, kad A. Š. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.
Kaltinamojo A. Š. kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1); pradėto ikiteisminio tyrimo pažyma (b. l. 2), medicinos dokumentų išrašai/siuntimai (b. l. 3; 4), R. B. protokolas – pareiškimas (b. l. 9-11), T. H. liudytojo apklausos protokolas (b. l. 14-15), T. H. papildomas liudytojo apklausos protokolas (b. l. 17-18), R. B. liudytojo apklausos protokolas (b. l. 31-32), R. B. papildomas liudytojo apklausos protokolas (b. l. 34-35), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 36-42), K. M. liudytojo apklausos protokolas (b. l. 44-45), K. M. apklausos protokolas (b. l. 46-47), P. M. liudytojo apklausos protokolas (b. l. 51-52) bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad A. Š. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė pripažintina, tai, kad nusikalstamą veiką A. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl bausmės dydžio
BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų Lietuvos Respublikos BK numatyti pavojingi padariniai; tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka 25 kartus baustas už įvairių teisės pažeidimų padarymą, iš jų net 21 kartą už viešosios tvarkos pažeidimus, kas leidžia teigti, jog pažeidėjas linkęs daryti pakartotinius pažeidimus ir yra nuolatinis tokios priešingos teisei veiklos vykdytojas, byloje nėra pateikta duomenų, kad yra sumokėjęs jam paskirtas pinigines baudas, kas leidžia teigti, jog skiriamos ir iki šiol nesumokėtos baudos jokio poveikio nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybes; į tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamajam A. Š. už padarytas nusikalstamas veikas skirti viešųjų darbų bausmę.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. H. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 250 Eur neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, o neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais.
Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Nukentėjusiojo T. H. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Nukentėjusysis teigia, jog dėl smūgio į nosį, jis pajuto fizinį skausmą, jam pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo kelias valandas, teko važiuoti į medicinos įstaigą. Taip pat nurodė, kad patyrė išgąstį, gėdą prieš draugus. Teismas pripažįsta, kad T. H. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų.
Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmais, suaugusiojo nepilnamečiui, A. Š. šiuo metu nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, augina tris nepilnametes dukras. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis neturi jokio turto. Šios aplinkybės patvirtina, jog teisiamojo finansinė padėtis yra sunki, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės yra laikino pobūdžio, nes teisiamasis yra vidutinio amžiaus, darbingas, nepilnamečių vaikų priežiūra taip pat nėra pastovaus pobūdžio, taigi kaltinamojo turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui šiuo atveju neturi. Būtina įvertinti ir tokias aplinkybes, jog T. H. buvo suduota netikėtai dienos metu, viešoje vietoje, netoli daugiabučio namo laiptinės, kuriame gyvena nukentėjusysis, taip pat jo draugų akivaizdoje. Konfliktas įvyko dėl teisiamojo A. Š. nesusivaldymo ir emocijų proveržio.
Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką, teismas konstatuoja, jog T. H. priteistinas 250 Eur neturtinės žalos dydžio atlyginimas.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki įsiteisės nuosprendis paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297-298 str., 303-308 str., teismas
nusprendžia:
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlyginamai dirbant po 30 valandų visuomenės labui, iš viso 270 valandų viešųjų darbų.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą A. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo T. H. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti T. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teisme.