- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1197/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanau
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties dalies, kuria netenkintas J. Š. reikalavimas bankrutuojančiai viešąjai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, civilinėje byloje Nr. B2-321-280/2011 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui viešąjai įstaigai (duomenys neskelbtini)dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartis palikta nepakeista.
J. Š. pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) 2010 m. lapkričio 25 d. reikalavimą dėl įtraukimo į kreditorius. Prašė įtraukti į BVšĮ (duomenys neskelbtini) kreditorius remiantis skolos sutartimi, kuri 2007 m. birželio 15 d. buvo pasirašyta tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir J. Š. 190 000 Lt kredito sumai (b. l. 5).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi kreditorės J. Š. reikalavimo, įtraukti ją į bankrutuojančios VšĮ (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą su 190 000 Lt kreditorinio reikalavimo suma, netenkino.
Teismas nurodė, kad CK 4.224 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įkeitimo teisė pasibaigia kai įkeistas turtas priverstinai parduodamas kreditoriaus, kuriam turtas įkeistas, reikalavimu, nes įkeitimas panaikinamas. Kol turtas yra įkeistas, t. y. prievolė nėra patenkinta iš įkeisto turto, įkeisto turto savininku lieka įkaito davėjas, šiuo atveja kreditorė J. Š. . Tik po jos turto realizavimo ji įgys teisę tapti VšĮ (duomenys neskelbtini) kreditoriumi vietoje AB (duomenys neskelbtini) bankas, nes ji įgys reikalavimo teises į VšĮ (duomenys neskelbtini) Nors ir turtas areštuotas, bet nesant duomenų, kad AB (duomenys neskelbtini) bankui skola padengta, nėra pagrindo J. Š. pripažinti VšĮ (duomenys neskelbtini) kreditoriumi. Tai nereiškia, kad ji nebus traukiama į kreditorių sąrašą po to, kai ji įkeisto turto realiai neteks ar kitokiu būdu, siekdama išvengti buto praradimo, grąžins bankui kreditą.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja J. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino jos prašymo patvirtinti 190 000 Lt reikalavimą VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto byloje ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti J. Š. į bankrutuojančios VšĮ (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą su 190 000 Lt finansiniu reikalavimu ir jį patvirtinti. Nurodo šiuos argumentus:
1. VšĮ (duomenys neskelbtini) yra sudariusi skolos sutartį su J. Š. dėl sutikimo įkeisti Hipoteka apeliantės turimą butą, esantį (duomenys neskelbtini). VšĮ (duomenys neskelbtini) pagal šią sutartį įsipareigojo atpirkti butą, kurio vertė 2007 m. (įkeitimo metu) buvo 190 000 Lt. Įkeistas butas yra ne šeimos nuosavybė, o apeliantės paveldėtas pagal paveldėjimo teisės liudijimą, bute gyvena trys vaikai. Šiuo metu išieškojimas iš įkeisto buto jau pradėtas vykdyti ir butas areštuotas. Įkeistas butas bus parduotas pirmiausiai, o ji nėra įtraukiama į kreditorių sąrašą. Esant tokiai situacijai apeliantės kreditoriniai reikalavimai bus visiškai neįvykdyti, nes bankroto byla dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) bus baigta.
2. Teismas mini, kad J. Š. įtrauks į kreditorius, kai įstaiga jau bus likviduota. Tokiu būdu ji bus atribota nuo VšĮ (duomenys neskelbtini) kreditorių, negalės stebėti, įtakoti, dalyvauti, balsuoti, reikšti pasiūlymus ir pastabas kreditorių susirinkimuose.
Bankrutuojančios VšĮ (duomenys neskelbtini) administratorius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nepatenkino pareiškėjos J. Š. prašymo dėl įtraukimo į bankrutuojančios VšĮ (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašą, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pareiškėjos atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas pačios bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių, bei viešąjį interesą šio įstatymo nustatyta tvarka privalo atstovauti ir apsaugoti bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 1, 3, 6 dalys, 14, 15, 31 straipsniai ir kt.). Sutinkamai su ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o taip pat kreditorių susirinkime bei teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Kolegija konstatuoja, kad J. Š. reikalavimas šiuo metu yra nepagrįstas, nes VšĮ (duomenys neskelbtini) prievolė AB Ūkio bankui iš J. Š. įkeisto turto nėra patenkinta ir įkeisto turto savininkė yra įkaito davėja, t. y. J. Š. . Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad J. Š. įgys reikalavimo teises į VšĮ (duomenys neskelbtini) tik po kai realiai neteks įkeisto turto ar kitokiu būdu grąžins bankui kreditą. Šiuo metu įtraukus pareiškėją į kreditorių sąrašą ši bendrovė du kartus turėtų grąžinti to paties kredito sumą, nes Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimus ir į sąrašą įtraukė AB (duomenys neskelbtini) banko kreditinį reikalavimą 143 957,92 Lt sumai.
Pareiškėja nepagrįstai savo atskirajame skunde nurodė, kad teismas minėjo, jog J. Š. įtrauks į kreditorius, kai įstaiga jau bus likviduota. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartyje nenurodė tokių argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas negali jų vertinti ar pasiakyti. Apeliantė nepagrįstai bijo, kad kai praras įkeistą turtą ji neteks teisės reikalauti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) grąžinti prarastą sumą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, kreditorių reikalavimai gali būti priimami ir po nutarties pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-655/2006).
Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, bei iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais laiko, kad Panevėžio apygardos teismas tinkamai aiškino CK bei ĮBĮ normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį kurią naikinti arba keisti pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria netenkintas J. Š. reikalavimas bankrutuojančiai viešąjai įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, palikti nepakeistą.