Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pravieniškių 2 – iesiems pataisos namams – atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 5 – 7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas), direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 68-97, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių prieštaravimo Konstitucijai.

Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 – uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Šios įkalinimo įstaigos pareigūnai 2009 m. vasario 2 d. ryte nustatė, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teigė, kad pripažįsta aplinkybę, jog, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jo apsvaigimo nuo alkoholio faktas buvo patvirtintas Sveikatos priežiūros tarnybos specialisto aktu. Maždaug po 30 min. jis dalyvavo Drausmės komisijos posėdyje, kurio metu jam buvo nuspręsta paskirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius priėmė 2009 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 68-97. Pareiškėjas nurodė, kad nuobauda paskirta pažeidžiant jo teisę į gynybą, kurią garantuoja Konstitucijos 6, 109 straipsniai. Jam nebuvo įteiktas kaltinimas, nutarimas dėl nubaudimo, nemotyvuota nuobaudos rūšis, kuri buvo parinkta per griežta, nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis su nuobauda nesutiko ir atsisakė pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, neteisėtai buvo suvaržytos jo teisės. Be to, Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsniai prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, nes jo teises gali suvaržyti tik teismas.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių 2 – ieji pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu į skundą (b. l. 28 – 31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta pagrįstai, kadangi buvo nustatyta, jog, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jis vartojo alkoholinius gėrimus. Tai draudžia Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl padaryto režimo pažeidimo, tačiau jis nemotyvuotai atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas dalyvavo Drausmės komisijos posėdyje, jam niekas netrukdė pasikviesti gynėją, posėdžio metu jis turėjo galimybę pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso reikalavimų. Jis buvo supažindintas su ginčijamu nutarimu, tačiau taip pat nemotyvuotai atsisakė jį pasirašyti. Pabrėžė, jog pareiškėjo įrašymas į specialią reabilitacijos programą yra ne nuobauda, bet socialinės reabilitacijos priemonė, ir tai negali suvaržyti jo teisinės padėties. Be to, prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžiamas prielaidomis.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu (b. l. 115 – 118) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 68-97, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Teismas nustatė, jog pareiškėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2 – uosiuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Bausmės atlikimo metu pareiškėjas nebuvo skatintas, tačiau jam 35 kartus už režimo reikalavimų pažeidimą buvo taikytos nuobaudos. 2009 m. vasario 2 d. apie 8 val. 20 min. buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pareiškėjas pats pripažino alkoholio vartojimo laisvės atėmimo įstaigoje faktą, vėliau nemotyvuotai atsisakė paaiškinti režimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas nuteistiesiems draudžia įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus. 2009 m. vasario 2 d. įvyko Drausmės komisijos posėdis, kuriame pareiškėjas dalyvavo (šią aplinkybę pareiškėjas pripažįsta). Drausmės komisijos posėdžio metu buvo nutarta pareiškėjui skirti nuobaudą – perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Ši nuobauda buvo paskirta Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 68-97, kuris buvo pateiktas susipažinti pareiškėjui, tačiau jis nemotyvuotai taip pat atsisakė pasirašyti pateiktą nutarimą. Ši nuobaudos rūšis pareiškėjui buvo parinkta jau turint 11 galiojančių drausminių nuobaudų. Teismas pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose bylose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ analizė patvirtina, kad tik reikalavimai dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, kuomet ji padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos darbuotojų (tarnautojų, pareigūnų), turi būti nukreipti ne konkrečiai įstaigai, o Lietuvos valstybei (ABTĮ 10, 13, 20 str., Teismų įstatymo 33 str.). Pareiškėjas reikalauja ne žalos atlyginimo, bet ginčija (reikalauja panaikinti) individualų administracinį aktą, kuriuo jam laisvės atėmimo įstaigos vadovas paskyrė nuobaudą už grubų režimo pažeidimą. Esant tokio pobūdžio skundo reikalavimui, atsakovu administracinėje byloje turi būti įstaiga, kurios vadovas priėmė ginčijamą individualų administracinį aktą (nutarimą Nr. 68-97) – Pravieniškių 2 – ieji pataisos namai – atviroji kolonija (ABTĮ 10, 13, 20 str., 23 str. 1 d. 3 p., 48 str., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-434/2009, 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-552/2009 ir kt.). Teismas taip pat pažymėjo, jog nurodyti atsakovą įstatymas nustato pareigą pareiškėjui (ABTĮ 5, 22, 23 str.). ABTĮ 54 straipsnis numato galimybę teismui pareiškėjo sutikimu netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu. Iš esmės analogiška taisyklė įtvirtinta ir Civilinio proceso kodekso 45 straipsnyje (ABTĮ 4 str.). Paminėtų teisės normų analizės pagrindu teismas padarė išvadą, kad tik pareiškėjo sutikimu galimas netinkamo atsakovo pakeitimas tinkamu. Nurodė, kad, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, savo iniciatyva į procesą įtraukė atsakovu Pravieniškių 2 – uosius pataisos namus – atvirąją koloniją, tačiau teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, net ir išaiškinus pareiškėjui netinkamo atsakovo nepakeitimo tinkamu pasekmes – kaip skundo reikalavimo nepatenkinimo pagrindą (ABTĮ 10 str.), pareiškėjas kategoriškai nesutiko, kad byloje atsakovu būtų Pravieniškių 2 – ieji pataisos namai – atviroji kolonija. Dėl šių priežasčių, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės, Pravieniškių 2 – ieji pataisos namai – atviroji kolonija procese dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą padavė netinkamam atsakovui, kategoriškai nesutiko pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, ir tai sudaro savarankišką ir tuo pačiu pakankamą pagrindą atmesti skundą (ABTĮ 10, 13, 20, 54 str., 88 str. 1 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-67/2007, 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-2025/2008 ir kt.). Be to, teismas pabrėžė, kad ginčijamu 2009 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 68-97 Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius nuobaudą pareiškėjui paskyrė pagrįstai, nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 142, 143 straipsniuose įtvirtintos nuobaudų skyrimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, tvarkos ir terminų. Paskirta nuobauda (taip pat ir nuobaudos rūšis) atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai tam įgaliojimus turinčio pataisos namų vadovo (Bausmių vykdymo kodekso 143 str. 7 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 – 207 p., 219 – 229 p., 236 – 246 p.). Pažeidimo padarymo faktą patvirtina objektyvių įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, visetas (pažeidimą pripažįsta ir pats pareiškėjas). Netikėti vienas kitą papildančiais ir nuosekliais įrodymais teismas neturi jokio pagrindo (ABTĮ 57 str.). Teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimas Nr. 68-97 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatų reikalavimus, todėl jį naikinti nebūtų pagrindo net ir skundą padavus tinkamam atsakovui. Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Bausmių vykdymo kodekso 142, 143 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai (teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad paminėti Bausmių vykdymo kodekso straipsniai prieštarauja Konstitucijos 109 str.). Teismas, išanalizavęs Bausmių vykdymo kodekso 142, 143 straipsnių ir Konstitucijos 109 straipsnio normų turinį, konstatavo, kad nekyla jokia pagrįsta abejonė dėl išvardintų Bausmių vykdymo kodekso straipsnių prieštaravimo Konstitucijos 109 straipsniui. Be to, pareiškėjas prašymo nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, nesukonkretino savo reikalavimo, nes jo nurodytus straipsnius sudaro taip pat ir dalys. Taigi pareiškėjo prašymas yra nemotyvuotas. Šią išvadą teismas padarė turėdamas omenyje ir tai, kad pareiškėjas skundą padavė netinkamam atsakovui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad drausminės nuobaudos skyrimas, nuteistojo įrašymas į tikslinę socialinės reabilitacijos programą yra ne bausmė, bet socialinės reabilitacijos priemonės, kurios skirtos tam, kad nuteistasis taptų pilnaverčiu visuomenės nariu ir savo elgesiu nekeltų pavojaus kitiems visuomenės nariams (ABTĮ 10 str.). Likusius pareiškėjo skundo motyvus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo reikalavimu, todėl jie teismo sprendime plačiau neanalizuoti.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 143 – 144) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Į teismą kreipėsi dėl to, kad Pravieniškių 2 – ieji pataisos namai – atviroji kolonija neatlieka Bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos funkcijos, persekioja jį nepagrįstai baudžiant, atimama teisė gintis, suvaržoma teisinė padėtis, nemotyvuotai parenkamos drausminės priemonės.

2. Teismo posėdžio metu nebuvo nuimti antrankiai, todėl negalėjo tinkamai ginti savo interesų.

3. Teismas buvo šališkas.

4. Teismo posėdžio metu motyvavo, kodėl atsakovas yra tinkamas.

5. Teismas neišnagrinėjo daugelio skundo argumentų, neįvertino jo pateiktų įrodymų.

6. Teismas nemotyvuotai atmetė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7. Teismas uždraudė užduoti klausimus atsakovui, nebuvo daromas garso įrašas.

8. Teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Pravieniškių 2 – ieji pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 160 – 162) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nuobauda apeliantui taikyta jam pažeidus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir turint kitų galiojančių nuobaudų.

2. Teismas išaiškino apeliantui skundo padavimo netinkamam atsakovui pasekmes, tačiau jis nesutiko patikslinti atsakovo ir byla buvo išnagrinėta iš esmės.

3. Teismas konstatavo, kad nuobauda apeliantui paskirta teisėtai ir pagrįstai.

4. Teismas išnagrinėjo apelianto prašymą dėl Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių atitikties Konstitucijos 109 straipsniui ir nurodė, jog nekyla jokia pagrįsta abejonė dėl šių teisės normų prieštaravimo Konstitucijai.

5. Nuorodos, kad teismas buvo šališkas, yra nepagrįstos. Teismo posėdžio metu apeliantui buvo suteiktos visos teisės pasiaiškinti dėl paduoto skundo ir papildomų dokumentų.

6. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame iš esmės nėra ginčijamas faktinių bylos aplinkybių (fakto) nustatymo klausimas, o yra keliami teisės taikymo klausimai. Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (Bausmių vykdymo kodekso 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios, Bausmių vykdymo kodekse atskirai aptartos ir nustatytos nuteistųjų pareigos (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Iš bylos matyti, kad 2009 m. vasario 2 d. ryte pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip pažymėta aukščiau, pareiškėjas šio fakto neginčija. Bausmių vykdymo kodekso taikymo požiūriu, tuo pareiškėjas pažeidė draudimą vartoti alkoholinius gėrimus (toks draudimas nustatytas šio kodekso 110 str. 1 d. 3 p.), ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti jam vieną iš kodekso 142 straipsnyje numatytų nuobaudų. Byloje nėra jokių įrodymų, pavirtinančių, kad pareiškėjui parinkta nuobauda (perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams) buvo paskirta pažeidžiant nuobaudų skyrimo procedūrą ir taisykles, nustatytas Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Pareiškėjo šiuo klausimu pateikti argumentai yra subjektyvaus pobūdžio ir Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio taikymo požiūriu nėra bylai reikšmingi.

Atsakovo tinkamumo klausimas pirmosios instancijos teismo išspręstas teisingai, vadovaujantis ABTĮ 54 straipsnio nuostatomis.

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas.

Pasisakydama dėl pareiškėjo pateikto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių konstitucingumo, kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais, taip pat nemato pagrindo patenkinti šį pareiškėjo prašymą.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.