Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-561-211-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-27
Bylos Nr.
1A-561-211-2013
Teisminio proceso Nr.
10-1-00209-11-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė (pirm.), Audronės Kartanienės, Artūras Pažarskis
Nuteistasis
R. S.
Nuorašas

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-561/2013 m.

Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso Nr. 10-1-00209-11-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.1.7.4; 2.4.7;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Audronės Kartanienės, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Aleksandrui Zujevui,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,nuteistajai R. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė :

R. S. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

ji 2011 m. vasario 12 d. apie 14.32 val. Vilniuje, reguliuojamojoje Savanorių pr. – Kedrų gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 162 punkto reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį buvo neatidi bei neatsargi, važiuodama Savanorių pr. ir sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sukdama į kairę (į (duomenys neskelbtini) namo kiemą), nedavė kelio priešpriešiais tiesiai (duomenys neskelbtini) atvažiuojančiam automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris T09009, ir su juo susidūrė. Įvykus eismo įvykiui nesunkiai sutrikdyta „Alfa Romeo“ keleivės – nukentėjusiosios A. J. sveikata.

Nuteistoji R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendį ir ją išteisinti. Nurodo, jog jos nuomone dėl eismo įvykio yra kaltas kitas eismo dalyvis, t.y. „VW Passat“ vairuotojas. Teigia, jog buvo įsitikinusi ir tikėjosi objektyvios tiesos įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų nuraminta, kad kaltininkas bus nustatytas pagal įrašus vaizdo kamerose, kurios neva fiksavo situaciją eismo įvykio vietoje.

Apeliantė nurodo ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, atliktas šališkai ir nepilnai, nebuvo atlikta pačių elementariausių būtinų byloje procesinių veiksmų, neatlikta akistata, nesiimta visų priemonių įvykį mačiusių liudytojų nustatymui ir apklausai, nesiimta priemonių filmavimo kamerų, fiksavusių 2011-02-12 (duomenys neskelbtini) sankryžą nustatymui, filmuotos medžiagos peržiūrai ir pan. Apeliantės nuomone, nepagrįstai buvo atmestas advokato prašymas papildyti tyrimą.

Skunde nurodoma ir tai, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas M. B. į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, kas, apeliantės nuomone, ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

Taip pat, apeliantės teigimu, kaltinimas ir teismas nebuvo visiškai tikslūs nurodydami, kad, neva ji pažeidė KET 162 punktą, kuris numato visiškai kitą eismo situaciją, t.y. kai vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius.

Teismo posėdyje nuteistoji R. S. ir jos gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistosios R. S. skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-22 apkaltinamasis nuosprendis priimtas R. S. atžvilgiu nėra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kas iš esmės įtakojo teismo išvadą dėl R. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą R. S. atžvilgiu dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, kuomet įvyko eismo įvykis ir buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, grindė pačios nuteistosios R. S. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, kai kurių liudytojų bei nukentėjusiosios A. J. parodymus vertindamas kritiškai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog jie yra prieštaringi, nepatvirtinantys vieni kitų, todėl negali būti vertinami kaip faktines aplinkybes atitinkantys ir įrodantys R. S. kaltę.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistoji R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi nuoseklios pozicijos, jog įvažiavusi į sankryžą joje sustojo ir įsitikinusi, kad nesudaro kliūties kitiems automobiliams, tęsė manevrą sukdama į kairę. Įvažiavo į sankryžą degant ar jau mirksint žaliam šviesoforo signalui (b. t. 2, b. l. 34-35, 78-79, 141-142). Tokią jos versiją patvirtino ir nukentėjusioji A. J. (b. t. 1, b. l. 111-112, b. t. 2, b. l. 139-140), nors pirmosios instancijos teismas jos parodymus vertino kritiškai, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens.

Žemiau išvardinti liudytojai iš esmės patvirtino nuteistosios R. S. versiją, kad ji įvažiavo į sankryžą, jai degant žaliam šviesoforo signalui , o liudytojas M. B. , vairavęs automobilį VW Passat, važiavęs tiesiai, įvažiavo į sankryžą , degant raudonam signalui :-liudytoja apklausta R. G. teigė mačiusi, kad kito eismo dalyviui –automobilį „VW Passat“ vairavusiam M. B. , važiavusiam tiesiai Savanorių pr., įvažiuojant į sankryžą su Kedrų g. , degė raudonas šviesoforo signalas ir automobilis važiavo dideliu greičiu. Nurodė ir tai, kad įvažiuojant į sankryžą, nuteistosios R. S. vairuojamas automobilis „Alfa Romeo“ buvo sankryžos viduryje (b. t. 1, b. l. 73-74, b. t. 2, b. l. 107-108);

-liudytoju apklaustas Gintaras Grybas parodė, kad šviesoforo signalo nematė, tačiau po automobilių susidūrimo 1 sek. degė raudonas signalas. Automobilis „Alfa Romeo“ laukė kol galės pasukti į kairę, o taksi automobilis-VW Passat padidino greitį (b. t. 1, b. l. 78-79, b. t. 2, b. l. 105-106);

-liudytojas T. P. nurodė, kad raudonos spalvos automobilis VW Passat“ pravažiavo pro jų stovintį automobilį dideliu greičiu, nematė kokiam šviesoforo signalui degant įvažiavo į sankryžą, tačiau po automobilių susidūrimo praėjus 2-3 sek. degė raudonas šviesoforo signalas (b. t. 1, b. l. 71-72, b. t. 2, 108);

-liudytoja S. Ž. taip pat nurodė, kad automobiliui „VW Passat“įvažiuojant į sankryžą, degė raudonas šviesoforo signalas (b. t. 1, b. l. 87-88, b. t. 2, b. l. 106-107).

Liudytoju apklaustas automobilio „VW Passat“ keleivis Š. G. savo parodymais patvirtino automobilį VW Passat vairavusio M. B. parodymus (t. 1, b. l. 101-102, 103-106, b. t. 2, b. l. 104-105), kad į sankryžą jie įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, o gal mirksint žaliam šviesoforo signalui, šiuos savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. t. 1, b. l. 92-93, 94-99, b. t. 2, 127-128).

Liudytojas S. M., ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinęs automobilį VW Passat vairuotojo ir su juo važiavusio liudytojo parodymus, teisminio nagrinėjimo šių parodymų atsisakė, teigė melavęs, įvykio metu jo vietoje nebuvo , palankius parodymus automobilio vairuotojui davė paprašytas asmens, kurio teismui negalėjo įvardinti (b. t. 1, b. l. 69-70, b. t. 2, b. l. 108-109).

Apklaustos liudytojos V. K. ir T. K. negalėjo nurodyti, kokiam šviesoforo signalui degant į sankryžą įvažiavo taksi automobilis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas Vytautas Šakėnas parodė, kad nenustatė, kuria juosta judėjo taksi automobilis. Taip pat nurodė, kad negalėjo taksi automobilis važiuoti pirma juosta. Sprecialisto teigimu, eismo įvykio aplinkybės tirtos esant prieštaringiems parodymams, todėl negalima nustatyti kokiam šviesoforo signalui degant įvyko eismo įvykis (b. t. 2, b. l. 130-135).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-910(11) nurodyta, kad tuo atveju, jeigu automobilių susidūrimas įvyko sankryžoje vairuotojų važiavimo kryptimi degant žaliems šviesoforo signalams, tai techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Alfa Romeo“ vairuotoja R. S., sukdama į kairę, nedavė kelio tiesiai priešpriešiais važiavusiam automobiliui „VW Passat“, kurį vairavo M. B.. Ekspertiniais tyrimais nustatyti, kokiam šviesoforo signalui degant automobilis „VW Passat“ įvažiavo į sankryžą negalima, kadangi tarp šviesoforo signalų ir automobilių judėjimo nėra matematinio funkcinio ryšio (b. t. 2, b. l. 6-14).

Teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta Komisinė eismo įvykio ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad grėsmė eismo saugumui iškilo, kuomet automobilis „Alfa Romeo“, judėdamas kairio posūkio kreive, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Automobilio „VW Passat“ vairuotojas, važiuojant nustatytu 55 km/h greičiu, viršijo saugų duotomis kelio sąlygomis greitį (41 km/h), tikėtina, kad važiuojant saugiu greičiu, savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant galėjo visiškai sustabdyti vairuojamą automobilį iki buvusio susidūrimo vietos, o važiuojant nustatytu (55 km/h) greičiu, galėjo ženkliai sumažinti vairuojamo automobilio greitį iki susidūrimo. Taip pat specialistas išvadoje nurodė, kad nežinant tiksliai nors vienos transporto priemonės padėties šviesoforų darbo režimo atžvilgiu, nėra galimybės objektyviai atlikti išsamų tyrimą ir nustatyti, koks šviesoforo signalas degė automobiliui „Alfa Romeo“ pajudėjus iš vietos (užbaigiant posūnkio į kairę manevrą) arba automobiliui „VW Passat“ įvažiuojant į sankryžą (b. t. 2, 150-163).

Esant tokiems prieštaringiems įrodymams, kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, jie nepatvirtina. Be abejonės, automobilių vairuotojai, važiuodami per šviesoforu reguliuojamą sankryžą, privalėjo vadovautis šviesoforų signalais, tačiau vien tai, kad taksi automobilio – VW Passat vairuotojas ir keleivis nurodė, kad į sankryžą jie įvažiavo degant ar mirksint žaliam šviesoforo signalui, esant aukščiau paminėtų liudytojų priešingiems parodymams , nepatvirtina nuteistosios R. S. kaltės. Vaizdo, fiksuojančių įvykius sankryžoje, įrašų išlikusių nėra, specialistų išvados dėl apeliantės veiksmų nėra vienareikšmiškos , liudytojų parodymai prieštaringi, todėl kolegijos nuomone, teigti, kad būtent R. S. veiksmai buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga, nėra teisinio pagrindo.

Taigi esant aukščiau išdėstytiems ir aptartiems įrodymams, pripažinti R. S. kalta dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, kuomet įvyko eismo įvykis ir buvo sutrikdyta kito asmens sveikata, nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Tokiu būdu, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgdama į teisminę praktiką , jog ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grindžiamas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad būtent nuteistosios R. S. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tokiu būdu R. S. pagal LR BK 281 str. 1 d. išteisintina, ne kaltę.

Kolegija, padariusi išvadą, kad R. S. nepagrįstai pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 1 d., išnagrinėjusi pagrindinius apeliantės skundo argumentus ir iš esmės su jais sutikusi, atsižvelgiant į teismų praktiką, laiko netikslinga aptarinėti kiekvieną apeliacinio skundo motyvą atskirai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

nuteistosios R. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo R. S. pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. S. dėl kaltinimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d. išteisinti, nesurinkus pakankamai įrodymų dėl jos kaltės.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta UlbienėKolegijos teisėjai (parašai) Audronės KartanienėsArtūras PažarskisNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė