- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-08
- Bylos Nr.
- e2YT-5910-308/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00523-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto fondas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui- VĮ Turto fondas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo A. Š. gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) ir motinos K. Š. gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja pareiškimu nurodė, kad 1989 m. rugsėjo 14 d. mirė jos tėvas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas III-OK Nr. (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) mirė ir jos motina K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Po tėvų mirties liko 37 m² ploto sodo namelis, pastatytas 1986 m. Šis sodo namelis stovi jai nuosavybės teise priklausančiame 0.0600 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Iškart po tėvo A. Š. mirties ji pradėjusi naudotis pačiu sodo nameliu, jame buvusiais namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, likusiais po tėvo mirties, o tai rodo, kad ji priėmusi palikimą po savo tėvo A. Š. mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Po motinos K. Š. mirties ir toliau naudojusis pačiu sodo nameliu, jame buvusiais namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, likusiais po motinos mirties, o tai rodo, kad ji priėmusi palikimą po savo motinos K. Š. mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Šalies argumentai
LR CK 5.50 str., 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškos nuostatos galiojo ir tėvo mirties metu galiojusiame civiliniame kodekse - LR CK 587 str. ( 1964 m. redakcija).
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.). Analogiškos nuostatos taikytinos ir sodo nameliui, nors jis ir nepriskirtinas prie gyvenamųjų namų, tačiau naudojamas panašiais tikslais.
Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip jau minėta, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, ir tuo palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. 3K-3-187/2010 ir kt.). Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-210/2008).
Šalies argumentai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais- asmuo laikomas priėmusiu palikimą (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-381/2011).
Įrodymų pakankamumo problema spręstina vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kai nereikalaujama šimtaprocentinio įsitikinimo, bet laikoma, kad įrodymų padaryti išvadą apie fakto buvimą pakanka, jeigu iš surinktų įrodymų galima labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Nagrinėjamu atveju mano išdėstytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad aš savo aktyviais veiksmais parodžiau, jog priimu palikimą po savo tėvo A. Š. ir motinos K. Š. mirties faktiškai pradėdama turtą valdyti, todėl šis juridinis faktas tvirtintinas teismo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - VĮ Turto fondas pateiktu atsiliepimu prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui nepareiškė ir prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po tėvo A. Š. ir K. Š. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
Pateiktu gimimo įrašu ir santuokos liudijimu patvirtinama, kad pareiškėja yra A. Š. ir K. Š. dukra.
Pateiktu 1989-09-14 išduotu mirties liudijimu patvirtinama, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini),o 2005-12-23 išduotu mirties liudijimu patvirtinama, kad K. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) , mirė (duomenys neskelbtini).
2018-04-26 Varėnos raj. sodų bendrijos „Tulpė“ pažyma patvirtinama, kad pareiškėja yra sodo bendrijos”(duomenys neskelbtini)“ narė ir jai priklauso sodo žemės sklypas, kuriame yra (duomenys neskelbtini) mirusiam A. Š. priklausantis sodo namelis 37m ² ploto, pastatytas (duomenys neskelbtini) m.
Iš 2018-07-14 Testamentų registro pranešimo matyti, kad Testamentų registre nėra įrašų apie K. Š. a.k(duomenys neskelbtini) sudarytus testamentus, palikimo priėmimo faktų, pareiškimų apie palikimo priėmimą ar pareiškimų apie atsisakymą priimti palikimą faktų.
2018-05-21 Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro pažyma Nr.S-45 patvirtinama, kad po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo paveldėjimo byla nebuvo vesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
Pateiktu 2018-05-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad J. R. vardu yra registruotas 0,0600 ha dydžio žemės sklypas,unik.Nr.Nr. (duomenys neskelbtini),esantis (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po A. Š. mirties atsirado, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).
Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 straipsnis). Palikėjas A. Š. mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 straipsnio 1 dalis). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą, kur pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina ,jog pareiškėja J. R. paveldėjo mirusio tėvo palikimą, jį faktiškai pradėdama valdyti.
CK 5.11 straipsnis nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po motinos K. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinė –dukra J. R..
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).
Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai). Pareiškėja mirusių palikėjų(tėvų) turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).
Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad juridinę reikšmę turintys faktai įrodyti pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R. a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo A. Š. gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) ir motinos K. Š. a.k(duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30(trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.