- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-825-628-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbiene, Vladislavas Lencikas, Sigita Vainauskiene
- Nuteistasis
- V. A.
Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-825/2009
Teiseja Vitalija Vaivadiene Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.6.2., 1.2.14.1.2.2., 2.1.7.4., 2.4.6., 2.4.7.
2009 m. rugsejo 21 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Vladislavo Lenciko, Lauretos Ulbienes, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei, gynejui adv. Eugenijui Karažinui, nuteistajam V. A. (V. A.), teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. A. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisves atemimu 1 metams 8 menesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausme iš dalies sudeta su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausme – laisves atemimas 2 metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. A. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 16 d., apie 14 val., iki 2008 m. birželio 19 d., 20 val., Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, ištraukes kegnes ikaba, isibrove i A. S. nama ir pagrobe jai priklausanti 400 Lt vertes televizoriu „Vido“, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendi pakeisti ir perkvalifikuoti jo veika i BK 178 str. 1 d. Nepatenkinus jo prašymo del veikos perkvalifikavimo, prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirta bausme.
Apeliantas nurodo, kad padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Pasak apelianta, byloje nera irodymu, kurie leistu teigti, kad jis isibrove i A. S. nama. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentejusioji yra jo pažistama, todel i jos namus užejo tikslu kartu išgerti alkoholio. Kadangi mane, kad nukentejusioji yra užrakinta namie, ištrauke duru kegnes ikaba. Ja ištrauke labai lengvai. Mintis pavogti televizoriu kilo spontaniškai. Del padaryto nusikaltimo labai gailisi. Suprates, ka padare, savanoriškai gražino A. S. priklausanti turta. Taciau skiriant bausme, teismas i šias aplinkybes visiškai neatsižvelge. Prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis, kad kaltininkas prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padaryta žala (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.).
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti. Prokurore praše apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. A. skundas atmestinas.
Išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, bausmes rušies ir jos dydžio.
Nors nuteistasis neigia isibrovimo i A. S. priklausanti nama fakta, jo kalte irodyta pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptartais irodymais: iš dalies paties nuteistojo parodymais, nukentejusiosios A. S. parodymais, pareiškimo duomenimis, ivykio vietos apžiuros protokolu, parodymu patikrinimo vietoje protokolu bei kita bylos medžiaga.
Isibrovimas – neteisetas, neleistinas patekimas i patalpa. Nagrinejamojoje byloje ieiti i nukentejusiosios namus, V. A. neturejo jokiu teisiu. Kaip matyti iš nuteistojo parodymu, savo patekima i svetima nama jis aiškina visiškai nepagristu manymu, jog nukentejusioji galejo buti užrakinta namuose. Aplinkybe, jog namas buvo užrakintas tikslu užkirsti kelia svetimiems patekti i vidu, patvirtinta nukentejusiosios parodymais ir ivykio vietos apžiuros protokolo duomenimis, iš kuriu matyti, kad pakabinama spyna kaba sklendeje, duru kegnes ikaba ištraukta ir kaba kartu su spyna (t. 1, b. l. 8-18). Nukentejusioji kategoriškai neige davusi V. A. leidima bet kada ieiti i savo namus. Kolegijos nuomone, abejoti nuketejusiosios A. S. parodymu objektyvumu, ivertinus ju nuosekluma, nera jokio pagrindo.
Priešingai, paties V. A. parodymu turinio analize leido teismui jo parodymus vertinti kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant sušvelninti savo juridine padeti. Kaip matyti iš nuteistojo parodymu, duotu ikiteisminio tyrimo metu, ivykio diena jis buvo labai girtas ir neprisimena, ko ejo pas pažistama A. S.. Prieš patenkant i namo vidu, žinojo, kad namie nieko nera (t. 1, b. l. 38-39). Iš jo paaiškinimu teisiamojo posedžio metu matyti, kad V. A. daug kartu lankesi pas A. S. ir žinojo kaip patekti i jos namus. Be to, nurode, kad nors durys ir buvo užrakintos, tikejosi namie rasti A. S.. Taipogi galvojo, kad namie gali buti užrakinti jos vaikai, nes budavo, jog išeidama A. S. juos užrakindavo (t. 1, b. l. 160). Atkreiptinas demesys ir i tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad užejo i vidu, nes mane, jog A. S. gali buti namie, kur ja galimai užrakino jos sugyventinis ar kartu gyvenantis jos dede (t. 1., b. l. 2). Kolegijos vertinimu, aukšciau išdestyti nuteistojo teiginiai leidžia daryti pagrista išvada, kad i A. S. nama jis iejo ne tikslu kartu išgerti, bet pasisavinti jau anksciau pastebeta vertinga daikta – televizoriu. Butent tuo tikslu, buvo paimtas ne tik pats televizorius, bet ir suieškoti jo isigijimo dokumentai bei ipakavimo deže.
Taigi teismas tinkamai ivertino byloje esancius irodymus ir padare teisinga bei pagrista išvada del V. A. kaltes, pagrobus svetima turta isibraunant i patalpa.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. A. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni ir jos pobudi (nusikaltimas priskiriamas apysunkiu nusikaltimu kategorijai), jos padarymo aplinkybes, kaltes forma (tycia), pasisavinto turta verte.
Skundo argumentas, susijes su prašymu pripažinti nuteistojo prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi V. A. atsakomybe švelninancia aplinkybe, atmetamas kaip nepagristas. Apeliacines instancijos teismo nuomone, pripažinti nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kaip to skunde prašo apeliantas, nera pagrindo. Apelianto teiginys, kad jis prisipažino ir gailisi del padarytos nusikalstamos veikos yra deklaratyvus. Pagal iprastini baudžiamojo istatymo aiškinima ir susiklosciusia teismu praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika ir nuoširdus gailejimasis pripažistamas kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu, prisipažista padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybe lengvinanti aplinkybe nera nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes prisipažinimo, jos nustatymas turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma: pranešima apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisesaugos institucijoms suteikta pagalba ir pan. Kaip matyti iš V. A. parodymu, duotu apklausiant ji itariamuoju, po ivykio atvažiavusiems pareigunams jis neprisipažino pavoges A. S. televizoriu. Pasake, kad apie vagyste nieko nežino. Veliau suprates, kad ji galimai itaria, ir noredamas išvengti atsakomybes, nuveže pavogta televizoriu pas A. S. ir praše apie tai nepranešti policijai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. A. del nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies. Vien dalinio prisipažinimo, teismo nuomone, nepakanka, kad butu pripažintas šios atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvimas. Toks vertinimas atitinka istatymo nuostatas ir teismu praktikos patirti.
Kolegija atkreipia demesi, kad apeliacinio skundo prašymas, susijes su dar vienos atsakomybe švelninancios aplinkybes nustatymu, t.y. padarytos turtines žalos atlyginimu, paliekamas nenagrinetu, nes skundžiamame nuosprendyje šis klausimas išsprestas tinkamai.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog V. A. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, skiriant bausme, visgi i viena jo atsakomybe švelninancia aplinkybe atsižvelge. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodoma, kad skiriant bausme yra atsižvelgiama i pasisavinto turto verte ir tai, kad jis yra gražintas bei nepareikštas civilinis ieškinys. Kolegijos vertinimu, butent šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino kaip V. A. atsakomybe lengvinancia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir ivertino individualizuojant bausme. Tokiu budu, nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas taisytinas, nurodant, kad yra kaltinamojo atsakomybe lengvinanti aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p.
Skiriant bausme, pagristai atsižvelgta ir i tai, kad yra J. A. atsakomybe sunkinanti aplinkybe, t. y., kad nusikalstama veika jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat atsižvelgta i V. A. asmenybe charakterizuojancius duomenis – jis niekur nedirba, daug kartu baustas administracine tvarka, anksciau teistas 10 kartu, tame tarpe ir analogiško pobudžio nusikaltimu padaryma, nusikalto bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu. Šios aplinkybes leido padaryti išvada, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei ju paisyti, yra linkes nusikalsti.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ivertines nurodytu aplinkybiu visuma, pagristai parinko sankcijoje už padaryta veika griežciausia iš nurodytu bausmiu rušiu – laisves atemima, be to, paskirtoji laisves atemimo bausme yra žymiai mažesne nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas šios bausmes vidurkis, todel ji negali buti laikoma per griežta. Taipogi, palankesniu budu subendrintos atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmes.
Teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 8 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo V. A. apeliacini skunda atmesti.