Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovams Ovidijui Norvilui, Viliui Žliobai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., jos atstovei, advokato padėjėjai Laurai Smalinskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo G. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. būdama Všį „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) vadove pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 2 p., nes įmonei priklausančiuose restoranuose „(duomenys neskelbtini)“ leido dirbti 4 darbuotojams: J. J., gim. 1988 m. A. S., gim. 1980, P. D. gim. 1990 ir J. G., gim. 1990 m. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų darbuotojų priėmimą į darbą, t. y. šiems darbuotojams leido dirbti nelegaliai Tokiais veiksmais G. G. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau –ATPK) 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. G. teismo posėdyje paaiškino, kad inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas aiškus, tačiau kaltės nepripažįsta, plačiau paaiškins jos atstovė.

G. G. atstovė advokato padėjėja Laura Smalinskaitė teismo posėdyje paaiškino, kad visa buhalterinė apskaita buvo sutarties pagrindu pavesta tvarkyti buhalterei, dirbančiai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, L. V. J., kuri nuo įmonės įkūrimo, 2011 metų, buhalteriją vedė ir tvarkė. Direktorė G. G. buhalterei pateikdavo su darbuotojais pasirašytas sutartis tolimesnei eigai, t.y. būtent pranešimų Sodrai pateikimo. Yra susidariusi tokia situacija, kad iš esmės darbo sutartys su darbuotojais buvo pasirašytos, dėl darbo krūvio ir darbo laiko, atlygio buvo sulygta. Jokio įtarimo, kad buhalterė Sodrai apie darbuotojų įdarbinimą nepraneša, todėl jeigu įmonėje dirba 10 darbuotojų, mokesčiai Sodrai buvo mokami kas mėnesį už 10 darbuotojų, nepriklausomai nuo darbuotojų kaitos. G. G. įtarimų dėl to, kad Sodrai apie darbuotojų įdarbinimą nepranešta nekilo, kadangi visada buvo mokami mokesčiai už atitinkamai dirbančių darbuotojų skaičių. Tik faktiškai dar buvo mokama už tuos, kurie yra atleisti ar savo noru nutraukę darbo sutartis, bet Sodrai apie jų atleidimą nebuvo pranešta. Dėl to direktorei ir nekilo įtarimų, kad nėra pranešta apie pasikeitusį darbuotoją. Kai buvo atliktas patikrinimas, tai su visais administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais darbuotojais darbo sutartys buvo sudarytos, todėl šioje vietoje kaip ir nebūtų pagrindo konstatuoti, kad jie dirbo nelegaliai, kadangi su jais buvo sulygtas darbo užmokestis, buvo sudarytos darbo sutartys, buvo nustatytas darbo krūvis, darbo pradžios laikas ir įvykdyti visi kiti privalomi reikalavimai. Buhalterė parengdavo ir kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos darbuotojams buvo išmokamas atlyginimas, jie už jį pasirašydavo. Lygiai taip pat vadovei buvo siunčiami apmokėjimai už apdraustuosius asmenis. Iš esmės darydavo tuos apmokėjimus pagal dirbančių asmenų skaičių. Tik po patikrinimo ir paaiškėjo, kad dirbančiųjų asmenų skaičius yra tas pats, bet dalis darbuotojų yra „neišdarbinti“, o nauji darbuotojai neįdarbinti. Pripažįsta (jos atstovaujamoji) visas tas aplinkybes, kurias patikrinimą atlikusios darbuotojos nustatė, viskas yra teisinga, tik teismui nori paaiškinti, kodėl įvyko, susidarė tokia situacija ir kad ji susidarė ne dėl G. G. kaltės. Su VšĮ „Darnaus profesinio tobulėjimo centras“ buvo sudaryta sutartis dėl visos buhalterijos tvarkymo, be jokių išimčių.

Teismo posėdyje liudytoja J. J. paaiškino, kad G. G. pažįsta. Ji yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir jos darbdavė. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2013-09-26 ir dirba šioje įmonėje iki šiol. Darbo sutartis su ja buvo pasirašyta 2013-09-25 d. Dėl įdarbinimo kalbėjosi su direktore, taip pat teko bendrauti ir su buhaltere, vardu Lina, kai būdavo mokamas darbo užmokestis, kadangi ji išmokėdavo pinigus, už kuriuos pasirašydavo ant kasos išlaidų orderio. Liudytoja, atsakydama į klausimus paaiškino, kad darbo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Jai sutartis nebuvo paruošta tokia, kokia turi būti, nebuvo parodytas atlyginimo kilimas, nors su direktore dėl to tarėsi, bet buhalterė pataisymą, kiek žino padarė tik savo turimame sutarties egzemplioriuje, iš jos sutarties ji neėmė.

Teismo posėdyje liudytojas P. D. paaiškino, kad G. G. pažįsta. Ji yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir jo darbdavė. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2013-12-10 d. Dėl darbo tarėsi su direktore. Darbo sutartis, jam atrodo, buvo pasirašyta tą pačią dieną, kaip ir pradėjo dirbti. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirba ir dabar. Darbo pažymėjimas buvo išduotas, bet, kas jį jam išdavė – direktorė ar buhalterė - tiksliai neatsimena. Su buhaltere bendravo dėl darbo sutarties sudarymo, atlyginimo, darbo sąlygų klausimais. Darbo sutartį gavo. Darbo užmokestis buvo išmokamas grynais pinigais. Už atlyginimą pasirašydavo kasos išlaidų orderyje. Jį, jei gerai atsimena, pasirašyti pateikdavo direktorė.

Teismo posėdyje liudytojas J. G. paaiškino, kad G. G. pažįsta. Ji yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir jo darbdavė. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2013 metų rugsėjo ar spalio mėnesio. Jis yra pamainos vadovas – virėjas. Dėl darbo sąlygų tarėsi su G. G.. Darbo sutartį jam padavė direktorė, ji po kurio laiko išdavė ir darbo pažymėjimą, iš pat pradžių nebuvo gavęs. Atlyginimas buvo mokamas grynais, pasirašydavo už gautus pinigus kasos išlaidų orderyje, kurį pateikdavo buhalterė Lina.

Teismo posėdyje liudytojas A. S. paaiškino, kad G. G. pažįsta. Ji yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir buvusi jo darbdavė. Su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį pasirašė 2013-09-25 d. Dėl darbo sąlygų tarėsi su G. G.. Atlyginimą išmokėdavo buhalterė arba palikdavo pinigus kasoje. Kartais restoranas turėdavo skolų, jie tiesiog geranoriškai palaikydavo vadovą, palaukdavo kol pinigų bus. Su buhaltere teko bendrauti, ji kartais būdavo jų darbo vietoje. Tiek darbuotojai, tiek vadovai nebuvo itin patenkinti buhalterijos darbu. Už atlyginimą pasirašydavo dokumentus, dažnai pavėluotai, nes buhalterė jų laiku nesutvarkydavo.

Teismo posėdyje liudytoja L. V. – J. paaiškino, kad ji pati vadovauja įmonei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-12-05, o anksčiau ji šioje įmonėje dirbo verslo projektų vadove. G. G. jie padėjo įsteigti įmonę, o paskui ji pageidavo, kad jų įstaiga tvarkytų jai buhalterinę apskaitą. Su administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu jie nesusipažinę. Apie tai, kad toks protokolas yra, jiems buvo minėta, kai jie perdavinėjo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, nes jie net du kartus buvo nutraukę paslaugų teikimą dėl įsiskolinimo. Nuo 2013-12-31 d. jie buvo sutarę, kad jie daugiau nelauks, nes yra 16 000 Lt skola. Tą skolą jie pripažino tik paskutinio susitikimo metu ir jie nutarė, kad daugiau nebebendradarbiaus. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ji. Tvarkyti buhalterinę apskaitą nebuvo jokio pavedimo, nes G. G. pas juos atėjo pagal esamų klientų rekomendacijas, jai buvo įteiktas sutarties projektas, kurios pasirašymas užsitęsė, tiksliau sutartis nėra pasirašyta iki šiol, taip, kad realiai dokumento, kur būtų apibrėžtos šalių teisės ir atsakomybė nėra, tiesiog jiems tvarkė buhalteriją bendrais aspektais pagal jų pateiktus duomenis. G. G. yra teikusi sutartis su darbuotojais, tačiau dalis tų sutarčių, kurias ji pateikdavo buvo negaliojančios, nes jose nebuvo nei jos, nei darbuotojų parašų. Sodrai apie įdarbintus darbuotojus jie pranešdavo, nes G. G. buvo padariusi jiems visus prisijungimus, tai, kai ji pateikdavo reikiamus dokumentus, jie Sodrai pranešdavo, bet visa tai buvo derinama su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi turi elektroninį parašą ir ji pageidavo, kad būtų prijungta, tai jie tai darė. Šiaip, kai yra pasirašoma normali bendradarbiavimo sutartis, tai ten numatoma ką įgalioja, kam suteikia tuos įgaliojimus ir kas už ką atsakingas. Sutarties projekto iki šiol pasirašyto neturi. Jie iš tiesų net neturi teisinio pagrindo, kad juos pačius paduoti į teismą dėl tų 16 000 Lt įsiskolinimo. Jie tvarkė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją ir pranešdavo apie įdarbintus darbuotojus tiesiog tarpusavio pasitikėjimo ir geranoriškumo principu. Komunikavimas iš jų pusės visąlaik būdavo, bet jie patys dingdavo mėnesiui ar dviem. Yra netgi ant perduotų dokumentų uždėtas jų antspaudas, kada dokumentai buvo gauti. Jeigu jie neturėdavo galimybės su jais susisiekti, tai jie ir negalėdavo nieko padaryti ir laiku atlikti. Jiems yra išsiųstas pranešimas, kad bandė juos 3 kartus įregistruoti PVM mokėtojais, nes jie jau buvo peržengę pagal kasos aparato parodymus tą ribą, bet jie niekaip nesugebėdavo persiųsti anketų iš Mokesčių inspekcijos. Liudytoja, atsakydama į klausimus, paaiškino, kad žmonės dėl darbo sąlygų tardavosi su G. G.. Jiems atiduodavo tik dokumentų kopijas. Žmones matydavo, kai atvažiuodavo pasiimti atlygio, nes vienu periodu buvo sutarta, kad jie mažins skolą, mokėdami per mėnesį po 200-300 Lt. Jie atvažiuodavo, matydavo, kad žmonės dirba, bet darbuotojai neturėjo jokių kortelių su vardu ar pavarde, tai, kas jie tokie, negali pasakyti. Atlyginimą jie patys išmokėdavo, nes jie to daryti negali, jiems tai draudžia teisės aktai. Atlyginimus jie paskaičiuodavo, pranešdavo kokias sumas ir kam reikia išmokėti. Jiems nebuvo teikiami darbo grafikai, kaip būna nuolat dirbant su kitais klientais. Jie informavo, kad buvo VDI patikrinimas, kai buvo susitikę dėl dokumentų perdavimo ir terminų. Apie tų darbuotojų įdarbinimą kalba nėjo. Apie įdarbinimą pranešdavo ji, nes ji buvo įgaliota pranešti apie įdarbintus darbuotojus. Vadovas pranešti galimybę apie įdarbinimą asmenų turi pats, jų įstaiga nebūtinai privalo to daryti. Tai, ką jie pateikdavo, jie sureaguodavo į tai 2-3 dienų bėgyje, priklausomai nuo to, kokius dokumentus teikdavo, stengdavosi dokumentų neužlaikyti, stengdavosi padaryti kuo skubiau.

Iš 2014-01-27 Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad patikrinimo metu nustatyti 4 asmenys apie kurių įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Restorane, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje dirbo J. J., kuri paaiškino, kad dirba pamainos vadove nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Dėl darbo sąlygų ji tarėsi su direktore G. G., t. y. sutarė dėl viso darbo krūvio, minimalaus darbo užmokesčio, kuris keliamas po 100 Lt. pusę metų nuo darbo santykių pradžios. Darbo užmokestį paskutinį kartą gavo 2013 m. gruodžio mėn. pirmąją savaitę, jis buvo išmokėtas grynais pinigais, pasirašant kasos išlaidų orderyje. Restorane, esančiame adresu Gedimino pr. 52, Vilnius, virtuvėje dirbo virėjas A. S., kuris paaiškino, kad restorane dirba nuo 2013 m. rugsėjo 25 d. dėl darbo sąlygų susitarė su direktore G. G., restorane dirba visu krūviu, darbo užmokestį gauna grynaisiais. Paskutinį kartą darbo užmokestį gavo gruodžio mėn. už 2013 m. lapkričio mėn. Taip pat patikrinimo metu virtuvėje dirbo P. D., kuris paaiškino, kad restorane dirba pirmą savaitę. Dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore G. G., t. y. susitarė dėl viso darbo krūvio bei minimalaus darbo užmokesčio. J. G. analogiškai paaiškino, jog esantis pamainos vadovas, dirbantis virtuvėje, dirba nuo 2013 m. spalio mėn. vidurio, tikslios datos negali pasakyti, dėl darbo sąlygų susitarė su direktore G. G..

Patikrinimo akte pažymėta, kad 2013 m. gruodžio 13 d. 14 val. 32 min. patikrinus integracijos su SODRA duomenis apie minėtų darbuotojų darbą VSDFV pranešta nebuvo (b. l. 4-5).

Iš 2013-12-13 gamybinės (realios) versijos, Integracijos su Sodra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos rezultatų matyti, kad apie J. J., A. S., P. D. bei J. G. įdarbinimą duomenų nėra (b. l. 7-10).

Iš 2014-01-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto matyti, kad per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2014-01-27 pateikti prašymai: įrašyti apdraustosios J. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2013-09-26, apdraustojo A. S. pradžią - 2013-09-26; analogiškas prašymas pateiktas 2014-01-17 įrašyti apdraustojo P. D. –valstybinio socialinio draudimo pradžią 2013-12-11, o J. G. – valstybinio socialinio draudimo pradžią 2013-09-26 (b. l. 30).

G. G. kaltinama pažeidusi DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. DK 98 str. inter alia nustatyta, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Kaip matyti, atsakomybę pagal ATPK 41³ str. 1 d. užtraukia alternatyvios veikos – rašytinės darbo sutarties su darbuotoju nesudarymas arba nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Pati G. G. aplinkybes paaiškinti atsisakė, nurodydama, kad paaiškins jos atstovė. Jos atstovė, advokato padėjėja Laura Smalinskaitė teismo posėdyje paaiškino, kad visa buhalterinė apskaita buvo sutarties pagrindu pavesta tvarkyti buhalterei, dirbančiai VšĮ „(duomenys neskelbtini) “, L. V. J., kuri jų vertinimu ir yra atsakinga už savalaikį pranešimą apie dirbančiuosius Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Ji taip pat pažymėjo, kad sutartis nebuvo pasirašyta, egzistavo jos projektas, o paslaugos buvo teikiamos tarpusavio pasitikėjimo principu. Teismas pažymi, kad nors galimai ir buvo žodinis susitarimas (tai patvirtina pridėti elektroniniai laiškai bei pati buhalterė apklausta liudytoja L. V. J.) su buhaltere pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią tai nešalina jos atsakomybės už nelegalų darbą, nes kiekvienos įmonės vadovo pareiga organizuoti įmonės darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t.y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai, pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Nekyla abejonių, kad G. G. būdama Všį „(duomenys neskelbtini)“ vadove turėjo pareigą pasirūpinti, kad jos vadovaujamoje įmonėje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių asmenų įdarbinimo, sutarčių įforminimo, registravimo ir pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tvarką. Surinktų (aukščiau paminėtų) ir teismo posėdyje ištirtų duomenų visuma patvirtina, kad G. G. veiksmuose yra ATPK 41³ straipsnio 1 dalies numatyto pažeidimo sudėtis. Teismo vertinimu, ji pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Ji neužtikrino, kad būtų laiku pranešta (prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią. Šiuo atveju įmonėje Všį „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai buvo įdarbinti net keturi darbuotojai, kurių socialinė apsauga, kol pažeidimas nebuvo nutrauktas, nebuvo užtikrinta.

Teismas skirdamas nuobaudą G. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas neturi duomenų, kad G. G. būtų teista ar nors kartą bausta administracine tvarka, ji dirba, apie visus asmenis (J. J., A. S., P. D. bei J. G.) buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai nurodant tikslias asmenų įdarbinimo datas, taigi pažeidimo padariniai buvo pašalinti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. G. direktorės pareigose dirbo jau nemažą laiko tarpą (nuo 2011 m.), įmonėje dirbo virš 10 darbuotojų, todėl neabejotinai jai, kaip įmonės vadovei, direktorei, turėjo būti gerai žinoma asmenų įdarbinimo, sutarčių įforminimo, registravimo ir pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai tvarka. Visgi negalima visiškai nevertinti tos aplinkybės, kad buvo žodinis susitarimas (rašytinė sutartis pasirašyta nebuvo) su buhalterines paslaugas teikiančia įmone (tai patvirtina susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiaga, b. l. 32-44, jog pastarosios darbuotojai informuos teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas padarytas dėl nedidelio nerūpestingumo. Tai, kad pati direktorė pranešimo apie įdarbinamus asmenis nesiuntė, kad ji tikėjosi, jog tai daro buhalterė tai nepaneigia ir nemažina jos atsakomybės, nes būtent jos pareiga ir atsakomybė yra sukontroliuoti, kad darbo santykiai būtų įforminti tinkamai ir laiku. G. G. pirmą kartą baudžiama už šį pažeidimą ir, kaip matyti iš jos pozicijos, nevisiškai suvokė veikos neteisėtumą, todėl teigia nepripažįstanti pažeidimo. Nors šios nustatytos aplinkybės nepaneigia G. G. atsakomybės pagal inkriminuojamą straipsnį, tačiau kartu su kitomis anksčiau paminėtomis teigiamai apibūdinančiomis aplinkybėmis laikytinos išimtinėmis, teikiančiomis pagrindą byloje taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, G. G., remiantis ATPK 30¹ straipsniu ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, skirtina švelnesnė bauda, negu numatyta straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30 str., 30² str., 41³ str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str.,, teismas,

nutaria:

G. G. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusios J. J. paskirti 1500 litų baudą.

G. G. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusio A. S. paskirti 1500 litų baudą

G. G. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusio P. D. paskirti 1500 litų baudą.

G. G. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl nelegaliai dirbusio J. G. paskirti 1500 litų baudą.

Galutinę administracinę nuobaudą laikyti 6 000 (šešių tūkstančių) litų baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str., organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.