Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Jūratės Jakubonienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. D. (E. D.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria nuteistajam E. D. subendrintos atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

4. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinęs minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, E. D. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. prie paskirtos didžiausios 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį – 4 (ketverius) metus iš paskirtos 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmės. Nustatė bausmę atlikti pataisos namuose, taip pat nustatė, kad bausmės pradžia E. D. skaičiuotina nuo 2021 m. gruodžio 6 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitė E. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., taip pat pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendį atliktą bausmės laiką.

II. Skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo E. D. skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas Alytaus pataisos namų teikimą ir nuteistojo E. D. prašymą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo, aktualių teisės principų reikalavimų ir teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

8. Nuteistojo teigimu, Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. spalio 28 d. priimant nuosprendį, buvo žinoma apie E. D. priimto ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimą, todėl būtent šis teismas priimdamas sprendimą turėjo subendrinti dviem atskirais nuosprendžiais E. D. paskirtas bausmes ir pasak nuteistojo, šis pažeidimas negali būti pašalintas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo bendrinti minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių. Atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priimdamas sprendimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, klausimo dėl minėtais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo nesant pagrindo taip pat nesprendė, nes pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Be to, minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde). Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai nuteistajam skirtingais nuosprendžiais yra paskirtos kelios nesubendrintos bausmės. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, tokiais atvejais skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos laikantis BPK 347, 362 straipsniuose nustatytos tvarkos, t. y. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes savo iniciatyva, pataisos namų arba nuteistojo prašymu subendrina vėliausią nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Teismas, vadovaudamasis BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį, kurioje subendrinus visas asmeniui paskirtas bausmes, nuteistajam paskiriama galutinė bausmė. Būtent tokios praktikos dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, nagrinėjamu atveju ir buvo laikomasi. Be to, ir pats nuteistasis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas subendrinti atskirais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes.

10. BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos reglamentuoja taisykles dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, „kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-2-699/2015, 2A-7-8-697/2015 ir kt.).

11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos, už kurias E. D. buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, buvo padarytos iki pirmojo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžio, priėmimo. Taigi, apygardos teismas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kurios taip pat būtų taikomos vienu nuosprendžiu skiriant subendrintą bausmę už padarytas kelias nusikalstamas veikas.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus dėl netinkamo bausmių subendrinimo būdo, pastebi, kad vėlesniu teismo nuosprendžiu, su aukštesnės instancijos teismo pakeitimais, E. D. buvo nuteistas už dviejų labai sunkių (BK 249 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) ir trijų sunkių (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys) nusikaltimų padarymą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. D. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir E. D. paskirta galutinė subendrinta 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu E. D. nuteistas už vieno labai sunkaus nusikaltimo (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymą, ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad visi E. D. padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai, be to, ir nusikaltimų pobūdis nebuvo iš esmės skirtingas.

13. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį, teismas, bendrindamas už kelias nusikalstamas veikas (taip pat ir bendrindamas atskirais nuosprendžiais) paskirtas bausmes, taiko jų apėmimo būdą, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Aptariamu atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Nuteistojo E. D. padarytos nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, nes padarytos skirtingu laiku ir skirtingais veiksmais, taip pat labai nesiskiria pagal pavojingumą ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 11 straipsnis), nuteistasis nebuvo nubaustas dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos bausmėmis. Taigi, priešingai nei teigė nuteistasis, E. D. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes apygardos teismas pagrįstai subendrino sudėjimo, o ne bausmių apėmimo būdu. Be to, teismas pasirinko švelnesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) ir nebendrino bausmių visiško bausmių sudėjimo būdu.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, taip pat į nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad apygardos teismo pridėta bausmės dalis – 4 (ketveri) metai iš paskirtos 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmės – ir atitinkamai paskirta galutinė subendrinta – 16 (šešiolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju yra neteisinga ir aiškiai per griežta. Pirmiausia pažymėtina, kad priimant skundžiamą nutartį apygardos teismas įvertino, kad atskirais nuosprendžiais E. D. buvo pripažintas kaltu už tyčinių sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Taip pat iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, nustatydamas pridedamos bausmės dalį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, jų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas įsiteisėjusiuose nuosprendžiuose. Aptariamu atveju svarbios ne tik nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, bet ir tai, jog nuteistojo padarytos veikos priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau jis teistas keturis kartus, be kita ko, ne kartą ir už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dalį nusikalstamų veikų padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Tokių aplinkybių kontekste, pridėtos bausmės dalis yra pakankamai švelni net ir turint omenyje visas nuteistojo nurodytas aplinkybes (šeiminę padėtį, darbą, jo charakteristikas, elgesį įkalinimo įstaigoje ir proceso trukmę, kurią Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, įvertino sutrumpindamas E. D. paskirtos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės terminą ir kt.). Teismo vertinimu, paskirtų bausmių bendrinimo praktika negali formuoti įspūdžio, kad dėl formalių bausmių bendrinimo taisyklių asmuo gali išvengti bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, ar kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas dėl bausmių subendrinimo gali būti tik minimalios. Taigi, apygardos teismas subendrindamas E. D. atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui (taip pat ir subendrinimui) reikšmingas aplinkybes ir E. D. paskyrė teisingą subendrintą bausmę. Jos švelninti nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. D. skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.