- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-1640-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45152-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- N. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei N. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, ir atsakovės N. B. priešieškinį R. B. dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei N. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
Šalies argumentai
Atsakovė N. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimu nustatytą nepilnametės dukters bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu, pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš tėvo nepilnametei dukrai M. Ū. B. išlaikymą po 382 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavesti uzufrukto teise disponuoti priteistomis lėšomis nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai N. B..
Taip pat atsakovė priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir priteisti iš ieškovo (tėvo) R. B. nepilnamečiam vaikui M. Ū. B. išlaikymą po 175 EUR nuo prašymo padavimo teismui dienos. Nurodė, jog iš ieškovo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaiko tėvas įsipareigojo teikti 144,81 EUR dydžio išlaikymą šalių nepilnametei dukrai. Tuo metu vaikui buvo beveik keturi metai, tačiau šiuo metu pasikeitus vaiko poreikiams priteistas išlaikymas yra nepakankamas užtikrinti net minimalius poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad atsakovės ir ieškovo dukrai M. Ū. B. priteisimo klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimu, kuris yra nepakeistas ir galiojantis, todėl turi būti vykdomas. Minėtas teismo sprendimas gali būti pakeistas tik kitu teismo sprendimu, išnagrinėjus atsakovės pateiktą priešieškinį. Pažymėjo, kad kasacinio teismo nurodomas orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo dydį nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos, o sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius bet ir tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė atsakovė N. B. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir pažeidžianti vaiko interesus, kadangi priimta netinkamai taikant procesines teisės normas. Pažymėjo, jog teismų procesiniai sprendimai, kuriais yra išsprendžiamas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo neįgyja res judicata galios. Tokio pobūdžio bylose pirmosios instancijos teismas turi teisę ir pareigą ex officio taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateiktu priešieškiniu reikalauja išlaikymo padidinimo šalių nepilnamečiam vaikui, šis ginčas bus nagrinėjamas CK 3.201 str. pagrindais, bylą nagrinėjantis teismas nėra ir negali būti varžomas ankstesniu sprendimu. Toks aiškinimas paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių instituto prasmę tokio pobūdžio ginčuose.
Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą motyvuodamas tuo, kad sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo teismas turi įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas tik preliminariai įvertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį. Skundžiamoje nutartyje yra eliminuojama vaiko teisė gauti laikiną išlaikymą, kurio dydis yra rekomenduojamas kasacinės instancijos teismo kaip minimalus ir papildomai neįrodinėtinas. Ieškovė prašė nustatyti tik 30,19 EUR didesnį išlaikymą nei nustatytas įsiteisėjusiu 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu. Vien atsižvelgus į priešieškinio turinį ir vaiko amžių egzistuoja objektyviai pagrįsta aplinkybė, kad minimalus šalių vaiko poreikių tenkinimas negali būti užtikrintas nepriteisus iš ieškovo kasacinės instancijos teismo rekomenduojamo dydžio. Ieškovas nėra priskiriamas prie asmenų, kurie negalėtų teikti rekomenduojamo minimalaus išlaikymo. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo mėnesinės pajamos sudaro 3000 EUR. Ieškovas yra darbingas, turintis aukštąjį išsilavinimą. Pažymėjo, kad ieškovas jam tenkančią konstitucinę vaiko išlaikymo pareigą pažeidinėjo ir jos tinkamo vykdymo neužtikrino ir šiuo metu neužtikrina, ieškovė pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, kad buvo susidaręs 1063,48 EUR išlaikymo įsiskolinimas, kurį pavyko atgauti tik kreipusis į prokuratūrą, tačiau teismas dėl to visiškai nepasisakė. Ši aplinkybė patvirtina, kad egzistuoja viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t.y. pagrįsta prielaida, kad ieškovas ir toliau vengs tinkamai ir laiku vykdyti prievoles.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. B. prašė jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad nuo 2016 m. birželio mėn. ieškovas savo noru nepilnametės dukros išlaikymui teikia atsakovės prašomą 175 EUR išlaikymą, todėl šalių nepilnametės dukros interesai gauti materialinį išlaikymą yra užtikrinami ir be teismo prievartos. Pažymėjo, kad be 144,81 EUR teismo sprendimu nustatytos sumos ieškovas apmoka dalį mergaitės užklasinės veiklos išlaidų, perka dukrai daiktus, rūbus, batus. Dažnai susitinka su dukra ir leidžia su ja laiką apmokėdamas už pramogas, maistą. Neatitinkantys tikrovės apeliantės argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo, kadangi šalys buvo sutarę, jog ieškovas padės atsakovei su jos skoliniais įsipareigojimais draudimo bendrovei, bankui, telefono ryšio paslaugas teikiančiai įmonei, jei atsakovė prisiims dalį ieškovo išlaikymo pareigos mergaitei. Tačiau atsakovė ignoravo šį susitarimą. Tačiau nepaisant nesutikimo su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas sutinka geranoriškai teikti 175 EUR išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl papildomų įrodymų, kuriame taip pat suformulavo patikslintą atskirojo skundo reikalavimą. Pažymėtina, jog CPK 323 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Dėl to darytina išvada, kad apeliantė, pasibaigus atskirojo skundo pateikimo terminui, neturi teisės tikslinti atskirojo skundo. Atsižvelgiant į tai, atsisakytina prijungti apeliantės pateiktus papildomus paaiškinimus.
Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į orientacinį kriterijų nustatant vaiko išlaikymo dydį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, prieštaraujančią vaiko interesams nutartį.
Visų pirma atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Tačiau šiuo atveju buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje dėl jau priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės 3 teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu jau yra priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui po 144,81 EUR kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog toks pirmosios instancijos teismo argumentas nėra išsamus, tačiau nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, kadangi CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą siekiant protingos vaiko interesų ir tėvų galimybių pusiausvyros. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Tuo tarpu atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, ir nustatyti ar pasikeitė ir kiek pasikeitė šalių turtinė padėtis ir nepilnamečio vaiko poreikiai. O didžioji dalis apeliantės nurodomų aplinkybių yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kurias teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
Be kita ko pažymėtina ir tai, kad CPK 144 straipsnio 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nevengia teikti Vilniaus miesto apylinkės 3 teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu priteisto 144,81 EUR išlaikymo. Ieškovei pradėjus reikalauti 175 EUR, atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, jog ieškovas pradėjo teikti reikalaujamo dydžio išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms nėra teisinio pagrindo teigti, jog yra reali grėsmė busimam teismo sprendimo įvykdymui, t.y. vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to nepažeidžia prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.