Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovui L. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau – ieškovė), civilinėje byloje Nr. e2-18836-944/2017atnaujinus procesą, 2019 m. balandžio 30 d. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui L. R. (toliau – atsakovas) dėl skolos priteisimo, kuriuo iš atsakovo prašo ieškovei priteisti 2 230,89 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2019 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu šalys sudarė taikos sutartį ir prašė teismo ją patvirtinti. Taiko sutartyje nurodo, kad sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės joms yra žinomos ir suprantamos.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina, byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. CK 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią.

Šalys pateikė teismui sudarytą taikos sutartį, kuria gera valia susitarė dėl pareikštų reikalavimų, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, taip pat šalys išsprendė kitus ginčytinus klausimus.

Šalys taikos sutartyje patvirtino, kad šios sutarties sąlygų turinys joms yra suprantamas, aiškus ir atitinka jų išreikštą valią. Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, kad šalių sudaryta ir pasirašyta taikos sutartimi yra išreikšta bendra suderinta jų valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų CK 6.984 straipsnyje, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis tarp šalių išsprendžia kilusį ginčą, taikos sutartis yra tvirtinama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnio 3 dalis, CK 6.983 straipsnis).

Šalims išaiškintos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y. teismui patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 587 straipsnio 1 punktas, CK 6.985 straipsnis).

Teismas į taikos sutarties, tvirtinamos šia nutartimi, sąlygas neįtraukia nuostatų, susijusių su prašymu patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti, kad sutartis sudaryta laisva (Taikos sutarties 4 ir 5 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).

Patvirtinus taikos sutartį civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Įstatymas numato, kad jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovė paduodama ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-18836-944/2017 sumokėjo 49 Eur žyminio mokesčio. Esant pirmiau nurodytai įstatyminei nuostatai ieškovei grąžintina 75 procentai jos sumokėto žyminio mokesčio – 36,75 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Žyminį mokestį pavestina grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

patvirtinti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, ir atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 22 d. sudarytos taikos sutarties sąlygas:

1. 2 230,89 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties eurų 89 ct) skolą, 53,14 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 14 ct) advokato išlaidas, 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) antstolio vykdymo išlaidas, iš viso 2 340,03 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt eurų 03 ct) išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) 6 mėnesių laikotarpiu, paskutinė įmoka 390,03 Eur (trys šimtai devyniasdešimt eurų 03 ct);

2. Su pirmąją įmoka atsakovas L. R. įsipareigoja sumokėti 12,25 Eur (dvylika eurų 25 ct) žyminio mokesčio ir 1,71 Eur (vieną eurą 71 ct) už duomenų gavimą. Kitą žyminio mokesčio dalį grąžins teismas;

3. Šalys susitaria, kad nevykdant taikos sutartyje numatytos sąlygos – kas mėnesį mokėti po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų), akcinė bendrovė „Kauno energija“ įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai neapmokėtai skolos daliai.

Civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 2017 m. gegužės 18 d. akcinėje bendrovėje Swedbank banke valstybei sumokėto žyminio mokesčio dalį – 36,75 Eur (trisdešimt šešis eurus 75 ct (iš viso buvo sumokėta 49 Eur).

Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.