Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. L. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu dvylikai metu, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš A. L. priteista 2250 Lt V. K. .

A. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 27 d., apie 3 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, bute, esanciame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, tycia smogdamas viena karta peiliu V. J. i krutine bei šešis kartus i kitas kuno vietas padare nukentejusiajam kiaurini durtini - pjautini krutines lastos sužalojima su kiauriniu širdipleves ir širdies kairiojo skilvelio priekines sienos pažeidimu, nuo kurio 2004 m. birželio 27 d., apie 4 val., V. J. mire, t. y. taip tycia nužude V.J.

Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo objektyviai išnagrineti jo baudžiamaja byla ir ji išteisinti. Apeliantas nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu, mano, kad teismas neatsižvelge i aplinkybes ir faktus, irodancius jo nekaltuma. Jis nesutinka su liudytojos V. Ko. parodymais. Liudytoja V. Ko. parode, kad jis su mama S. G. pas A. P. buvo atejes 2004 m. birželio 26 d., ir kad apeliantas buvo agresyvus. Apeliantas tvirtina, kad jis su mama sveciuose pas A. P. buvo 2004 m. birželio 27 d. ir jis nebuvo agresyvus. Išgertuviu metu V. J. supyko ant jo del to, kad jis išgere degtines be eiles, ir puole ji su kumšciais. Išsigandes V. M. atsistodamas užkabino televizoriu ir pabego. Jis po ivykusio konflikto bande susitaikyti su V. J., bet pastarasis nenusiramino, šauke ir eme priekaištauti jam del numesto televizoriaus. Atvažiavus policijos darbuotojams, jis buvo palydetas iki savo buto ir perspetas, kad neeitu pas A. P. Jis namie nusnaude ir po to, nepaklauses policijos perspejimu, nuejo pas A. P. Užejes pas A. P. , pamate ant lovos gulinti V. J. , ant jo marškiniu matesi raudona deme. A. P. miegojo, o V. Ko. stovejo prie lango. Jis mate, kad V. J. yra sužalotas. Jam nespejus paklaust kas atsitiko, V. Ko. pradejo šaukti, kad nužudytas žmogus ir išbego i koridoriu. Po to atsikele A. P. ir taip pat išbego pro duris. Jis megino kalbinti Januška, taciau pastarasis nieko neatsake. Jis iškviete greitaja pagalba ir policija. Atvykus policijai, V. Ko. ir A. P. pasake pareigunams, kad A. J. sužalojo jis. Apeliantas tvirtina, kad jis A. J. nemuše. Liudytojas A.P. ivykio aplinkybiu gerai neatsimena, nes buvo girtas ir snaude. Liudytojas V. M. del savo girtumo taip pat negalejo nurodyti ivykio aplinkybiu. Abu liudytojai parode, kad apie V. J. nužudyma sužinojo iš V. Ko. Apeliantas nurodo, kad V. Ko. buvo dažnai mušama V. J. Be to, A. P. nutylejo, kad jis pats leido kelias dienas V. J. ir V. Ko. pas ji pagyventi, o kai megino juos išvaryti, V. J. ji sumuše ir dar pagrasino, kad jei jis kam pasiskus – užmuš. Be to, A. P. anksciau pats gyveno su V. Ko. Apeliantas mano, kad V. J. nužude butent V. Ko., noredama atkeršyti jam už patirtas skriaudas, o like dviese su A. P. jie susitare ji apkalbeti, nes abu žinojo, kad jis anksciau buvo teistas. Nors V. Ko. anksciau taip pat buvo teista. Nukentejusioji apie savo brolio nužudyma žino tik iš V. Ko. pasakojimu. Apeliantas kategoriškai nesutinka atlyginti nukentejusiajai žala, nes jis V. J. nežude.

Be to, apeliantas nurodo, kad ivykio vietos apžiuros protokole nurodyta, kad bute, esanciame (duomenys nekelbtini), rastos i krauja panašios demes bei peilis, ant kurio geležties rastos taip pat i krauja panašios demes. Apeliantas atkreipia demesi, kad ivykio vieta buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), o bute ir ant peilio geležties rastos demes tik panašios i krauja. Apelianto manymu, demes panašios i krauja ant peilio galejo buti nuo burokeliu pjaustymo arba nuo kecupo, be to nera ant peilio ir pirštu antspaudu. Taip pat nera irodymu, kad butent tuo peiliu buvo nužudytas V. J. Byloje nera drabužiu ekspertizes išvados, nei iš jo, nei iš V. Ko. ekspertizei nebuvo paimti rubai. Apeliantas mano, kad V. Ko. apkalba ji, siekdama pati išvengti atsakomybes.

Atsikirtime del apeliacinio skundo nukentejusioji V. K. prašo nuteistojo skunda atmesti, mano, kad A. L. paskirta per švelni bausme. Prašo atsižvelgti i tai, kad jos materialine padetis ir taip yra sunki.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. L. ir jo gyneja prašo apeliacini skunda patenkinti.

Prokuroras prašo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyres ir ivertines byloje surinktus irodymus, ju išsamias analizes pagrindu teisingai nustate faktines bylos aplinkybes. Kolegijos nuomone, teismo išvados del nuteistojo A. L. kaltes tycia nužudžius V. J. bei šios nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 129 str. 1 d., atitinka objektyviai nustatytoms faktinems aplinkybems, patvirtintos ištirtais irodymais, todel yra teisingos.

Kaip seka iš apeliacinio skundo turinio nuteistasis, nesutikdamas su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ivertino surinktus irodymus. Kolegijos nuomone vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis ivertinus surinktus irodymus, tuo paciu siekdamas pateikti tu paciu irodymu vertinima sau naudinga linkme, nera pagrindas teigti, jog byla išnagrinejo šališkas teismas.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas turi pagristi irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymais. Butina salyga vertinant irodymus tai, kad teiseju vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo teiseju, vertinusiu irodymus, vidinis isitikinimas nebuvo pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu.

Kita salyga irodymams vertinti yra tai, kad irodymai turi buti vertinami vadovaujantis istatymu. Tai reiškia, kad pirmiausia turi buti nustatyta ar ištirti irodymai atitinka BPK 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus. Pažymetina, kad apeliaciniame skunde neteigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagristas irodymais, neatitinkanciais BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse numatytu reikalavimu.

Neigdamas savo kalte del V. J. nužudymo apeliantas mano, kad pastaraji nužude V. J. sugyventine V. Ko., noredama atkeršyti jam už patirtas skriaudas, po to susitarusi su A. P. ji apkalbeti, žinodami, kad jis anksciau buvo teistas. Kolegijos nuomone šis apeliacinio skundo teiginys prieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybems. Byloje nustatyta, kad V. Ko. ir A. P. buvo ivykio vietoje, t.y. bute, kuriame ir buvo nužudytas V. J., butent šie asmenys apklausti liudytojais dave nenaudingus apeliantui parodymus, todel suprantama, kad apeliantas savaip interpretuodamas minetu liudytoju parodymus savo skundo teiginiais siekia sukelti abejones del liudytoju V. Ko. ir A. P. parodymu objektyvumo.

Liudytoja V. Ko. parode, kad 2004 m. birželio 26 d. vakare A. P. bute buvo girtaujama. Išgertuvese dalyvavo ji pati su savo sugyventiniu V. J., buto šeimininkas A. P., pažistamas V. M., o veliau prie ju prisijunge i buta nekviesti ateje A. L. su savo motina S. G. A. L. su savo motina jau buvo išgere, A. L. buvo agresyvus. Išgertuviu metu kilus susistumdymui nukrito ir sugedo televizorius. Del kilusio triukšmo buvo atvyke policijos pareigunai, todel viskas nurimo ir buvo girtaujama toliau, taciau po kurio laiko V. J. vel pradejus kalbeti apie numesta televizoriu, A. L. staiga pagriebes peili ir smoge juo V. J. i krutine prie peties. Pasak liudytojos, tai pamaciusi, ji pradejo garsiai klykti, šauktis pagalbos. Nuo jos klykimo pabudo snaudes A. P. Išgertuvese dalyvave V. M. ir S. G. tuo metu jau nebebuvo, nes buvo anksciau išeje. Netrukus atvykusi policija A. L. sulaike ir išsiveže. Liudytojas A. P. parode, kad ivykio vakara bute girtavo kartu su kitais asmenimis. Iš pradžiu išgertuvese dalyvavo jis pats bei V. Ko. su V. J. ir V. M. . Veliau prisijunge i buta atejes A. L. su savo motina S. G. Išgertuviu metu A. L. pradejo konfliktuoti su V. M. , konflikto metu pastarasis numete televizoriu. Kiek pamena, tuo metu V. J. bute nebuvo. Del išgerto alkoholio pats veliau užsnudo. Pabudo nuo garsaus V. Ko. šauksmo, kuri klyke, kad žmogu papjove. Atsisedes pamate kambaryje besikumšciuojancius A. L. ir V. J., kuris prisedo ant lovos. Išskyrus V. Ko. , A. L. , V. J. ir ji pati, kambaryje kitu asmenu tuo metu nebuvo.

Atlikus V. J. lavono tyrima nustatyta, kad jis mire del kiauryminio durtinio pjautinio krutines sužalojimo, sužalojant širdi. Durtines pjautines žaizdos padarytos dar ir pilvo, kaires šlaunies apatiniame trecdalyje, kaireje blauzdoje bei kairiosios kojos pakinklyje. Pagal greitosios medicinines pagalbos duomenis mirtis užfiksuota 2004-06-27 diena 4 valanda. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. J. po minetu sužalojimu dar kuri laika galejo atlikti samoningus veiksmus, judeti.

Liudytojas V. M. parode, kad 2004-06-26 dienos vakare apie 23 val., gal ir veliau, užejo i buta pas kaimyna A. P. Bute vyko išgertuves, kuriose dalyvavo A. P., V. Ko., V. J. ir A. L. su motina. Tuo metu pats buvo girtas, dar išgere, todel nieko gerai nepamena. Prisimena, kad išgertuviu metu nuverte televizoriu. Prisimena, kad A. L. motina išejo i savo buta, kviete eiti ir sunu A. L., taciau pastarasis atsisake ir ji išejo viena. Po kurio laiko jis irgi išejo, bute liko A. P., V. Ko., V. J. ir A. L. Apie tai, kad V. J. peiliu nudure A. L., žino tik iš V. Ko. žodžiu. Pats ivykio aplinkybiu nemate. Liudytojas nurode, kad A. L. išgeres pasidarydavo labai piktas ir agresyvus.

Kaip seka iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis, pateikdamas savita liudytojos V. Ko. parodymu apie girtavimo bei V. J. sužalojimo aplinkybes analize bei vertinima, nurodo, kad šios liudytojos parodymuose yra daug netikslumu, klaidingai nurodomos aplinkybes, todel mano esant juos netiksliais ir neobjektyviais.

Kolegijos nuomone šis apelianto teiginys esminiai prieštarauja bylos duomenims ir paneigtas ištirtais irodymais, kas leidžia teigti, kad apeliacinio skundo argumentai neatitinka tikroves, yra aiškiai išgalvoti siekiant sukelti abejones liudytojos V. Ko. parodymu objektyvumu.

Apeliantas teigia, kad liudytoja V. Ko. klysta nurodydama A. P. bute vykusiu išgertuviu data, tuo paciu teigdamas, kad išgertuves vyko ne 2004-06-26 vakare, o sekancia diena. Šis apelianto teiginys neatitinka tikroves. Tai, kad aukšciau pamineti asmenys A. P. bute pradejo girtauti butent 2004-06-26 vakare, kaip nurodo V. Ko., patvirtino liudytojas V. M., kuris nurode, kad užejes i A. P. buta butent 2004-06-26 d. apie 23 val., gal kiek veliau, aptiko jau girtaujancius minetus asmenis, kuriu tarpe buvo ir A. L. su motina. Tai, kad buvo pradeta girtauti butent 2004-06-26 vakare patvirtino ir liudytojas A. P., perskaicius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, patvirtindamas, kad jie užrašyti teisingai.

Šiu liudytoju parodymai patvirtina, kad iš tiesu A. P. bute buvo pradeta girtauti dar 2004-06-26 vakare, prie girtaujanciu asmenu prisijunge veliau atejes A. L. su savo motina. Bute buvo girtaujama dar ir po vidurnakcio, t.y. prasidejus 2004-06-27 dienai. Tai sutampa ir su byloje apklaustu liudytojais policijos pareigunu parodymais, kad del bute vykstancio garsaus triukšmo, pirma karta i vieta atvyko 2004-06-27 apie 2 val. nakties. Šia aplinkybe aptvirtina ir irašas Klaipedos VPK priimtu pranešimu registracijos žurnale, kuriame nurodyta, kad butent 2004-06-27 apie 01 val. 59 min. buvo gautas telefoninis pranešimas apie triukšma bute, esanciame (duomenys neskelbtini).

Negincijamai nustacius, kad A. P. bute buvo pradeta girtauti butent 2004-06-26 vakare, i kuri pasak liudytojo V. M. apie 23 val. atejo su motina jau budamas neblaivus ir A. L., akivaizdžiai paneigtas pastarojo teiginys, kad jis ta diena buvo blaivus ir niekur negirtavo. Tai leidžia teigti, kad liudytojos V. Ko. parodymai apie tai, jog butent 2006-06-26 vakare i buta atejes A. L. buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikes yra objektyvus, nes ta pacia aplinkybe patvirtino ir liudytojas V. M. bei pirma karta i buta pagal iškvietima atvyke policijos pareigunai, kurie iš A. P. buto apie 2 val. nakties išvede girta ir agresyviai nusiteikusi A. L., palydejo ji i jo paties buta ir uždraude jam daugiau eiti pas A. P., tuo siekdami užkirsti kelia tolimesniam A. L. agresyvumui. Pažymetina, kad tai pripažista ir pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde.

Visiškai nepagristas apeliacinio skundo teiginys apie tai, kad buk tai V. Ko. nenurodžiusi, jog ivykio vakara kartu su kitais minetais asmenimis bute girtavo ir V. M. Kaip seka iš teisiamojo posedžio protokole surašytu V. Ko. parodymu turinio, mineta liudytoja V. M. pavarde nurode duodama parodymus teisme, šis asmuo paminetas jos parodymuose ir ikiteisminiame tyrime.

Kolegijos nuomone, nepagristu ir išgalvotu vertintinas apeliacinio skundo turinys apie tai, kad buk tai V. J. peiliu sužalojo pati V. Ko. jau po to, kai i buta pirma karta atvyke policijos pareigunai palydejo A. L. i jo paties buta, o po to buk tai V. Ko. susitare apkalbeti tai padarius A. L., kuris buk tai policijos pareigunams jau išvykus vel grižo i A. P. buta, kuriame aptiko jau sužalota, kruvina V. J.

Tai, kad šis apelianto teiginys neatitinka tikroves ir yra aiškiai išgalvotas, paneigtas liudytoju V. Ko. ir A. P. parodymais. Nustatytos faktines aplinkybes patvirtina, kad apie 2 val. nakties atvykus pirma karta policijos pareigunams V. J. buvo dar nesužalotas. A. L. buvo nuvestas i jo paties buta ir jam buvo uždrausta grižti i A. P. buta. Antra karta iškvietimas i A. P. buta ta pacia nakti policijoje gautas 2 val. 56 min., t.y. nepilnos valandos begyje. Pažymetina, kad V. Ko. ir A. P. nebuvo žinoma ir jie net negalejo numatyti ir tuo paciu susitarti tarpusavyje apkalbeti A. L., kad A. L. , budamas policijos pareigunu išvestas, uždraudžiant atgal sugrižti, nepaklus šiam reikalavimui ir vel netrukus sugriš i A. P. buta. Bylos duomenimis nustatyta, kad po pirmo policijos pareigunu apsilankymo ir jiems išvykus, A. P. del girtumo savo bute užmigo, pabudo tik nuo V. Ko. garsaus riksmo del V. J. sužalojimo. Ši aplinkybe irgi paneigia apelianto teigini apie galima išankstini V. Ko. ir A. P. susitarima apkalbeti A. L. Pasak policijos pareigunu, po antro iškvietimo, jie i buta atvyko labai greitai, todel ju nuomone V. Ko. ir A. P. budami girti, neturejo nei laiko, nei galimybes kokiam tai tarpusavio susitarimui apkalbeti A. L. .

Išskyrus apelianto teigini apie tai, kad jo nuomone V. Ko. galejo peiliu sužaloti V. J. už pastarojo anksciau jos atžvilgiu vartota fizini smurta del jos intymiu santykiu su buto šeimininku A. P., byloje jokiu kitu duomenu, patvirtinanciu toki apelianto teigini, nera. Nukentejusioji V. K. , artimai bendravusi su savo broliu V. J. , parode, kad kiek žinojo iš pastarojo žodžiu, brolio santykiai su sugyventine V. Ko. buvo geri.

Aukšciau paminetos aplinkybes paneigia A. L. versija apie tai, kad buk tai V. J. peiliu sužalojo jo sugyventine V. Ko., o po to susitarusi su A. P., nepagristai apkaltino tai padarius nuteistaji.

Kiti nuteistojo apeliaciniame skunde išdestyti teiginiai apie neišsamiai atlikta byloje ikiteismini tyrima irgi vertintini nepagristais.

Ivykio vietos apžiuros metu bute, esanciame (duomenys neskelbtini), buvo paimtas peilis, ant kurio geležtes buvo sutepimai, panašus i kraujo demes. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminiame tyrime specialistas savo išvadoje konstatavo, jog ant peilio rastas žmogaus kraujas, kuris priklauso butent nužudytajam V. J. (t. 2, b.l. 63-64). Tai, kad butent šiuo peiliu buvo sužalotas V. J. patvirtina ir kita byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tiketina, jog butent minetu peiliu buvo padaryti sužalojimai. Nors ši specialisto išvada yra tikimybine, taciau ivertinus tai, kad ant peilio surastas nužudytojo kraujas, leidžia teigti, kad butent ivykio vietoje paimtu peiliu ir buvo padaryti kuno sužalojimai, sukele V. J. mirti.

Apeliaciniame skunde nepagristai teigiama, kad ivykio vietos apžiuros protokole neteisingai nurodytas buto, kuriame buvo sužalotas V. J., adresas. Šis teiginys nepagristas. Byloje esanciame ivykio vietos apžiuros protokole nurodyta, kad ivykio vieta yra bute, esanciame adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas protokole nurodytas ne tik ižangineje dalyje, bet ir aprašomojoje (t. 1, b.l. 7-8). Jokiu irašu taisymu protokole nera. Neteisingai ivykio vietos adresas nurodytas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodant, kad iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, jog bute, esanciame (duomenys neskelbtini), rasta i krauja panašios demes bei peilis, ant kurio geležtes yra i krauja panašios demes. Šis klaidingai nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas buto adresas laikytinas technine nuosprendžio spausdinimo klaida, kuri jokios itakos nuosprendžio teisetumui neturi. Ištaisydama šia technine spausdinimo klaida kolegija nustato, kad ivykio vieta, kurioje surasti kraujo pedsakai ir paimtas nusikaltimo irankis, buvo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Pažymetina, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje ivykio vietos adresas nurodytas teisingai.

Panaikinti apkaltinamaji nuosprendi ir A. L. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nera pagrindo. Kolegijos nuomone, A. L. kalte tycia nužudžius V. J. , irodyta, ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacini skunda atmesti.