Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, administracine tvarka bausto, gyvena (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2013-07-22 apie 23.29 val., J.Tilvyčio-S.Daukanto gatvių sankryžoje, Panevėžio m., vairavo automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,50 promilės), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bei būdamas 2013-01-25 baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą esant neblaiviam, paskirta nuobauda galiojanti. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. atstovas paaiškino, kad A. M. sutinka padaręs administracinio teisės pažeidimą, jis sutinka, kad automobilį vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, transporto priemonę vairavo be bendrovės žinios. Dėl padaryto pažeidimo A. M. nuoširdžiai gailisi. A. M. 2013-09-16 prašo už pažeidimą skirti areštą ir jį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais, nes jam dažnai trumpam tenka vykti į užsienį ir darbą galėtų suderinti su viešųjų darbų atlikimu. Viešųjų darbų laiką prašė skirti mažesnį nei numato sankcijos vidurkis. Automobilio prašė nekonfiskuoti, nes A. M. automobilį pasiėmė be savininko sutikimo ir prašė automobilį grąžinti savininkui.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. kaltė įrodyta jo atstovo paaiškinimu teisme, kur jis nurodė, jog A. M. sutinka su padarytu pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., bei byloje esančiais įrodymais: 2013-07-22 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-2787459-13(b.l. 5-6), policijos pareigūnų Ž. S. ir P. M. tarnybiniais pranešimais apie įvykio aplinkybes (b.l. 7, 8), asmens blaivumo testu (b.l. 10), iš kurio matyti, jog A. M. 2013-07-22, 23.29 val. alkotesteriu Lion alcometer 500 buvo nustatytas 1.50 prom. girtumas, su tokiais rodmenimis A. M. sutiko; pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 9); pažyma apie asmens baustumą (b.l. 15), iš kurios matyti, jog A. M. anksčiau (2013-01-25) buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neblaivaus (vidutinio girtumo laipsnio) ir neturint teisės vairuoti, paskirta nuobauda galiojanti, bauda nesumokėta; CDB duomenimis (b.l. 16) apie tai, kad A. M. teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje nėra įgijęs.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai asmeniui 2013-01-25 buvo paskirta administracinė nuobauda už LR ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnio sudėtį, todėl jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai. Ginčo dėl pažeidimo kvalifikavimo nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. M. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, į asmenybę –jis anksčiau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neblaivaus (vidutinio girtumo laipsnio) ir neturint teisės vairuoti, paskirtos baudos nesumokėjo, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į konkrečias bylos aplinkybes – jam nustatytas 1,50 promilių girtumas (arti vidutinio girtumo laipsnio), todėl esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą – areštą, jo trukmę nustatant didesnę nei minimalią sankcijoje numatytą ir taikant LR ATPK 338¹ str. nuostatas, administracinio arešto vykdymas atidėtinas.

LR ATPK 338¹ str. numatytas sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas, kur 1 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, pažeidėjui sutinkant, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Minimo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus. Minimo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu atliko teismo paskirtus nemokamus viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra šių darbų vykdymas, surašo nutarimą užskaityti asmeniui administracinio arešto atlikimą. Minimo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei asmuo, kuriam administracinio arešto vykdymas atidėtas, atidėjimo laikotarpiu piktybiškai vengia atlikti nemokamus viešuosius darbus, teismas priima nutarimą panaikinti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirtą nuobaudą.

Sprendžiant dėl papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijoje ši nuobauda numatyta kaip privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat minėtame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso.

Teismas pažymi, kad pažeidėjas A. M. padarė itin pavojingą administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi ne tik į kelių eismo saugumą, bet ir į žmonių sveikatą ar nuosavybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad įstatymo ginama prigimtinė žmogaus teisė – nuosavybės teisė – nėra absoliuti. Viena iš nuosavybės teises ribojančių sąlygų yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims (visuomenei) būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar kiti asmenys. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviu, neturint teisės vairuoti transporto priemonės ir turint galiojančią nuobaudą už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, kelia itin didelį pavojų pirmiau paminėtoms įstatymais saugomoms vertybėms, o tai reiškia ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar vairuota transporto priemonė priklauso Pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne Pažeidėjo suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp transporto priemonės savininko nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl šios aplinkybės, objektų, į kuriuos Pažeidėjas pasikėsino paminėtu ATPK 130² str. įtvirtintu teisės pažeidimu, svarba ir visuomenės siekis užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą nagrinėjamu atveju yra pakankamas tam, kad pateisintų net ir administracinio teisės pažeidimo nepadariusio transporto priemonės savininko nuosavybės teisių ribojimą. Kitaip savininko teisės būtų ginamos, jeigu pažeidimo padarymo metu panaudotas turtas būtų užvaldytas neteisėtai, pavyzdžiui, būtų buvęs pagrobtas. Tokiu atveju įstatymas gintų turto savininko teises.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi rūpintis ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidimo padarymo metu A. M. būtų neteisėtai disponavęs transporto priemone, o teisėtas transporto priemonės valdytojas ar transporto priemonės savininkė būtų ėmęsi kokių nors priemonių tam, kad apsaugotų transporto priemonę nuo neteisėto disponavimo ja ir užkirstų kelią tam (pranešę teisėsaugos institucijoms ar pan.). Teisme suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atstovas adv. A. Buta nurodė, jog automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugedęs, todėl buvo perduotas remontuoti įmonei, o iš įmonės automobilis buvo paimtas A. M. neteisėtai, be jokio įmonės įgaliojimo, todėl teismas negali konfiskuoti automobilio. Iš (duomenys neskelbtini) atstovo teisme pateikto paaiškinimo apie įvykio aplinkybes matyti ir tai, jog iš remonto įmonės automobilis buvo paimtas A. M., kaip įmonės vadovo ar darbuotojo bičiulio, teismas neturi duomenų, kad transporto priemonės savininkas šiuo atveju būtų buvęs pakankamai rūpestingas, kad automobiliu nepasinaudotų prieš jo valią kiti asmenys, neblaivūs ir neturintys teisės vairuoti (jokie įrodymai, kurie iš esmės paneigtų šią aplinkybę, teismui nebuvo pateikti, nors apie administracinį procesą (duomenys neskelbtini) sužinojo dar 2013-08-08d. (b.l. 27)), taip pat papildomai vertintina ir tai, jog apie A. M. naudojimosi automobiliu faktą nebuvo pranešta teisėsaugos institucijoms, todėl teismo nuomone, šiuo atveju automobilio savininkas turi atsakyti už jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., pasekmes. Tačiau nepaisant to, teisėtas transporto priemonės valdytojas ar transporto priemonės savininkas gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą, susijusią su turto netekimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., paskirti administracinę nuobaudą – 22 (dvidešimt dviejų) parų areštą su automobilio „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Tenkinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl paskirtos administracinės nuobaudos – administracinio arešto vykdymo atidėjimo.

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo nutarimu skirto 22 (dvidešimt dviejų) parų administracinio arešto vykdymą atidėti 5 mėnesiams, įpareigoti per šį laikotarpį atlikti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) valandų nemokamų viešųjų darbų.

Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.