Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. P. (A. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovo A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. (V.) ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei L. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai D. P. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 EUR, juos indeksuojant nustatyta tvarka, nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatyti nepilnamečio vaiko D. P. bendravimo tvarką su atsakovu, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė priešieškinį, juo prašė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), dukrai D. P. ir ieškovei (vaiko motinai) su jos vyresniąja dukra K. G.; nustatyti D. P. bendravimo ir matymosi su atsakovu tvarką; priteisti draudimą ieškovei motinai L. K. leisti tretiesiems asmenims (kitiems vyrams) dalyvauti jų dukros D. P. auginime, auklėjime, išlaikyme ir visuose kituose veiksmuose, kurie gali daryti vienokią ar kitokią įtaką mažamečiam vaikui; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Be to, atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones T. K., draudimą dalyvauti D. P. auginime ir auklėjime bei imtis bet kokių kitų priemonių, darančių įtaką D. P. interesams bendraujant su tėvu A. P., ir uždrausti T. K. matytis su D. P. bei kartu su nepilnamečiu lankytis tam tikrose vietose iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad T. K. bendravimas, savo nuomonės piršimas vaikui ir ieškovei, prisidėjimas prie netinkamo auklėjimo ir nuolatinis buvimas kartu su D. P. yra žalingas ne tik jo kaip tėvo ir dukros bendravimui, bet ir keliantis pavojų pačiam vaikui, jo psichikai ir sveikatai, vaikui, kuris dar negali suprasti suaugusiųjų gyvenimo ir yra lengvai ir atvirai veikiamas aplinkinių žmonių su mamos (ieškovės) leidimu. Atsakovas būdamas rūpestingas tėvas ir matydamas daromą žalą savo dukrai, bet dėl pateisinamų priežasčių negalėdamas kitaip paveikti susidariusios situacijos prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ilgesnis T. K. buvimas kartu su atsakovo dukra ir visiška įtaka ieškovei gali pasunkinti ar padaryti visai nebeįmanomą teismo galutinio sprendimo įvykdymą, nustatant tėvo dalyvavimą dukros auklėjime ir auginime.Ieškovė atsiliepimo į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė.Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas tikslino reikalavimus, pateikė teismui patikslintą priešieškinį, juo prašo nustatyti D. P. bendravimo ir matymosi su atsakovu tvarką, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-11-02 nutartimi atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Priteisė iš atsakovo 38 EUR žyminio mokesčio valstybei.Teismas konstatavo, kad galutinis procesinis sprendimas byloje dar nėra priimtas, teismo 2017 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. spalio 13 d. nutartimis nustatyta laikina vaiko bendravimo ir matymosi su atsakovu tvarka.Teismas konstatavo, kad teismui nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių psichologinio smurto vartojimo prieš nepilnametį vaiką faktą, kad T. K. bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra žalingas vaikui, daro bei gali daryti neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų ir apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai ir pan. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad T. K. bendravimas su nepilnamečiu vaiku pažeidžia vaiko teises bei interesus. Teismo nuomone, laikinai nustatyta bendravimo tvarka užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, bendravimo su vaiku intensyvumas, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo pateiktų duomenų bei įrodymų pagrindu tenkinti atsakovo prašymą dėl jo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas pažymėjo, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 EUR žyminis mokestis. Atsakovas pateikdamas teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesumokėjo minėto žyminio mokesčio, todėl išnagrinėjus atsakovo prašymą iš esmės yra pagrindas minėtą žyminį mokestį iš atsakovo priteisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Taip pat prašo netaikyti dvigubo žyminio mokesčio sumokėjimo už tą patį reikalavimą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones T. K.. Teigia, kad skundžiama nutartimi teismas suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovei prieš atsakovą, nepagrįstai atsisakė laikinai drausti T. K. bendrauti su D. P., minėtas asmuo yra svetimas žmogus. Teismas 2017-11-02 nutartimi pagerino ieškovės padėtį, leido netrukdomai trečiajam asmeniui kištis į svetimos šeimos santykius dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, sukurdamas poligaminį reiškinį, kas trukdo užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, kad būtų pasiekti civilinio proceso keliami tikslai. Nesutinka su teismo pozicija, kad už patikslintą reikalavimą turėjo būti antrą kartą mokamas žyminis mokestis. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimas buvo tikslinamas teismo nurodymu, todėl negali būti apmokestinamas antrą kartą.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką.Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai atsakovas pirminiu priešieškiniu reiškė reikalavimą nustatyti draudimą ieškovei leisti tretiesiems asmenims (kitiems vyrams) dalyvauti jų dukros D. P. augime, auklėjime, išlaikyme ir visuose kituose veiksmuose, kurie gali daryti vienokią ar kitokią įtaką mažamečiam vaikui. Tačiau patikslintu priešieškiniu (šios nutarties 5 p.) atsakovas minėto reikalavimo atsisakė, atsižvelgdamas į tai, kad dėl dalies reikalavimų civilinė byla nutraukta, be to, ieškovė ištekėjo už T. K.. Atsakovas nurodė, kad patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti D. P. bendravimo ir matymosi su atsakovu tvarką, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą (šios nutarties 14 ir 15 p.), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas T. K. dalyvauti D. P. augime ir auklėjime bei imtis bet kokių kitų priemonių, darančių įtaką D. P. interesams bendravime su tėvu A. P. ir uždrausti T. K. matytis su D. P. bei kartu su nepilnamečiu vaiku lankytis tam tikrose vietose iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – neužtikrina atsakovo pareikšto reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Kitaip tariant, šiuo konkrečiu atveju atsakovas nepareiškė reikalavimo, kurio įvykdymo užtikrinimui reikėtų taikyti minėtas priemones. Dėl to apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl žyminio mokesčio.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 EUR žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 5 d.).Atsakovo teigimu, jis jau buvo sumokėjęs žyminį mokestį už laikinąsias apsaugos priemones, todėl antrą kartą mokėti žyminį mokestį už minėtas priemones neprivalo.Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas yra sumokėjęs žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-08-24 nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-26 nutartimi nutraukus apeliacinį procesą pagal minėtą atskirąjį skundą, atsakovui grąžintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Dėl to spręsti klausimą, kad atsakovas privalo sumokėti antrą kartą žyminį mokestį už laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas priteisė žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne už atskirojo skundo padavimą.Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones susijęs tiesiogiai su nepilnamečio vaiko interesais, todėl, remiantis CPK 80 str. 5 d., manytina, kad žyminis mokestis nagrinėjamu atveju neturėjo būti mokamas. Atitinkamai, sistemiškai taikant CPK 80 str. 2 d. ir 5 d., neturėjo būti mokamas žyminis mokestis ir už atskirojo skundo padavimą dėl skundžiamos nutarties.Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bet netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis keistina – skundžiamos nutarties dalis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo panaikintina, kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).Atsakovo atstovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą (CPK 80 str. 2 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovo A. P. atstovui nevyriausybinei organizacijai „Justitia est fundamentum“ 50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017-11-09 AB „Swedbank“ banke, mokėjimo nurodymo Nr. 353. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.