Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-257-269/2018 (toliau-byla), kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) ", krovėju, teistas 2017-04-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu 2 metams ir, adovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje; atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai J. T. per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent:

2017-06-03 apie 14 val., (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje smurtaudamas savo uošvienės Z. T. atžvilgiu tyčia 3 kartus sudavė dešinės rankos kumščiu savo uošvienei Z. T. į nosies petvarą, po ko tyčia 1 kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į galvą. Tuo nukentėjusiajai Z. T. padarė kairės akies vokų, dešinės akies apatinio voko vidinio trečdalio poodines kraujosruvas, kas nukentėjusiajai Z. T. tyčia sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą (b.l. 54, 60, 101, 108, 173).

Kaltinamasis V. B. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino. Paaiškino, kad 2017-06-04 jo uošvienė iš ryto nuo 10 iki 12 valandos išėjo iš namų. Jis su žmona buvo namuose ir žiūrėjo televizoriaus. Apie 13 valandą jis girdėjo kad namo grįžo uošvienė. Ji buvo išgėrusi. Jis tuo metu buvo blaivus, nes jam negalima gerti. Jis girdėjo, kad uošvė rėkia, kad jis ir jo žmona išeitų iš namų. Kai ji būna blaivi tai jie su ja gerai sutaria, o kada girta tai varo visus iš namų. Į jų kambarį nukentėjusioji neužėjo, ji buvo virtuvėje ir pradėjo rėkauti. Uošvė visada dėl kažko priekaištavo jam. Jie išėjo iš savo kambario, pamatė, kad uošvė girta ir vėl išėjo į savo kambarį. Nežino, ką toliau nukentėjusioji darė, nes buvo savo kambaryje. Jo žmona irgi išėjo iš kambario pažiūrėti ir vėl atėjo atgal į kambarį. Kažką jos šnekėjosi, bet nežino ką. Tą dieną nukentėjusiosios daugiau nematė ir nematė pas nukentėjusiąją jokių sužalojimų. Jis girdėjo, kad buvo atvažiavusi policija, bet pas jų į kambarį niekas nebuvo užėję. Jie bendravo su nukentėjusiąja. Buvo du policininkai atvažiavę: vyrišką ir moterišką balsą girdėjo. Su jo policija nekalbėjo. Kitą dieną buvo darbe, bet iš darbo grįžus policija su jo nekalbėjo. Prieš nukentėjusiąją smurto ne buvo pavartojęs. Dėl ko jo uošvienė sako, kad jis ją mušė jis nežino (b.l. 55-56, 61).

Apklaustas 2018-06-21 kaltinamasis teismo posėdyje parodė, kad prisimena, kad 2017-06-03 jis kartu su žmona visą dieną buvo Vilniaus m. prekybos centre „Akropolyje“. Niekas negali paliudyti, kad jo namie nebuvo. Namo grįžo tik apie 17-18 val., nieko namuose nerado. Nežino, kur buvo nukentėjusioji, gal vaikščiojo. Nukentėjusiąją pamatė tik kitą dieną. Ji atrodė normaliai, žmonai pasakė, kad eina į parduotuvę, pas savo draugę. Ji grįžo girta (b.l. 123, 125-126).

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino,- jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios Z. T. (toliau-nukentėjusioji) pareiškimu (b. l. 1), paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu ir (b. l. 19) ir teisme, 2017-06-04 apie 14.00 (duomenys neskelbtini), tarp jos ir žento V. B. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis nusprendė, kad jos bute jis yra šeimininkas. Konflikto metu jis jai tris kartus sudavė kumščiu į veidą. Tuo viskas baigėsi. Tai įvyko ne pirmą kartą, bet ji pareiškimo anksčiau nerašė. Savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Turtinė žala nepadaryta ir teisme, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje su dukra sėdėjo ant lovos, kalbėjosi, po to, susiginčijo su dukra. Žentas sėdėjo kitame kambaryje, durys buvo atidarytos. Kaltinamasis viską girdėjo, atėjo iš kito kambario, nieko nepasakęs pradėjo ją mušti. Visa tai turėjo matyti mano dukra J. S.. Kaltinamasis mušė ją kumščiu. Dešine ranka jai sudavė tris kartus, ji tuo metu sėdėjo ant lovos. Tuo metu jos dukra buvo tame pačiame kambary, stovėjo. Visa tai nutiko netikėtai. Kaltinamasis trenkė jai į galvą, labai skaudėjo, į nosį ir į krūtinės sritį. Ji buvo blaivi, o ar žentas ir dukra buvo blaivi nežino. Kaltinamasis buvo neblaivus, bet nežino, kur jis vartojo alkoholį, buvo prieš tai išėjęs į Paberžės miestelį. Policijai ji asmeniškai neskambino. Kitą dieną po įvykio atvažiavo jos sūnus Janas ir matomai jis iškvietė policiją. Policija buvo atvažiavusi tik kitą dieną. Neatsimena, ar įvykio dieną policija buvo atvykusi, galimai gal ir buvo atvykusi. Įvykio dieną buvo blaivi. Įvykio dieną parašė pareiškimą. Medicinos ekspertas ją apžiūrėjo vėliau, po įvykio, kitą dieną. Į medicinos įstaigą dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė. Papasakojo apie įvykį savo sūnui, kaimynui, marčiai. papasakojo apie įvykį. Anksčiau žentas irgi buvo ją sumušęs, bet vis atleisdavo jam. Netiesia, kad kaltinamasis negeria. Visą vasarą niekur nedirbo, kiekvieną dieną būdavo girtas. Dėl sumušimo jai padaryta neturtinė 200 eurų sumai žala. Prašo ieškoti iš kaltinamojo. Patyrė stresą, ilgai skaudėjo galva (b.l. 120, 126-128).

2017-10-06 nukentėjusioji Z. T. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (33-38 b.l.).

Nukentėjusioji Z. T. savo parodymus patvirtino akistatos metu su liudytoja J. S. ir kaltinamuoju (b.l. 27, 31).

Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su motina Z. T. ir vyru V. B.. 2017-06-03 iš ryto apie 9 valandą jos motina išėjo iš namų, bet kur nežino. Ji jos neklausė. Apie 12 valandą ji grįžo namo. Ji buvo girta, nematė ant jos veido sumušimų. Motina pradėjo juos mokyti kaip gyventi. Vyras iš karto išėjo į lauką, ar į garažą, kur tiksliai nežino. Dėl to jos motina pradėjo kabinėtis prie jos. Ji sakė, kad tai jos namas, reikalavo kad ji su vyru išsikraustytų. Dėl ko ji juos su vyru varo iš namų ji nežino. Kol jos motina yra blaivi, jos gerai sutaria, jos vyras stengiasi su pastarąja apskritai nebendrauti. Kai motina išgeria ji iš karto pradeda prie jų kabinėtis. Jai viskas pasidaro ne taip. Jos motina nuolat girtauja. Jos vyras motinos nemušė. Jis su ja apskritai nebendrauja. Jei jis būna virtuvėje, o jei motina užeina tai jis iš karto vyras išeina iš virtuvės. 2017-06-03 kai jos motina ją varė iš namų ji pati pradėjo rėkauti, iškvietė policiją. Pareigūnai atvažiavo. Ji su vyru buvo kambaryje. Ji girdėjo, kad duoda motinai papūsti į alkotesterį bei girdėjo, kad motina pripūtė 1,7 promilės. Policijai atvažiavus ji su vyru buvo kambaryje. Pareigūnai pas juos į kambarį užėję nebuvo, pareigūnai patikrino motinos girtumą ir išvažiavo. Taip pat ji girdėjo, kad pareigūnai klausia dėl ko jie buvo iškviesti, o jos motina pasakė, kad paklaustų jų. Kažkur 2017-06-06 ji ant savo motinos veido pamatė mėlynes. Iš kur pas ją tos mėlynės ji nežino. Jos motina Z. T. girtauja, paskui girta griuvinėja. Taip pat nueina prie parduotuvės, prašo žmonių pinigų duonai, o pati perka alkoholį. Kas ją primušė ji nežino, nematė, kad jos vyras ją muštų. Pati jos irgi nemuša. Kodėl jos motina nurodo, kad ją primušė jos vyras nežino (b.l. 19, 46-47).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad kartu su V. B. 2017-06-03 buvo mieste, grįžo vakare, apie 17 val. Į miestą išvažiavo 08.30 val. ryte su autobusu. Kai grįžo motinos nematėme, ji buvo savo kambaryje, o jie nuėjo į savo kambarį. Jokių tokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo mieste ji neturiu ir nieko neišsaugojo (b.l. 121, 128-129, 184-185).

Liudytoja J. T. parodė, kad yra nukentėjusiosios sūnaus žmona. Apie įvykį sužinojo iš vyro motinos, kuri paskambino kitą dieną iš kažkieno telefono ir pasakė, kad pastarąją sumušė Viačeslavas. Ji nuvažiavo į Paberžę, buvo mėlynės po akimis ir kvietė policiją. Motina pasakė, kad dieną prieš, vakare ją sumušė V. B.. Kai atvyko pas motiną ji buvo blaivi, o Jolanta, ir Viačeslavas buvo girti. Policija negalėjo pastarųjų pažadinti. Kalba jų buvo nerišli, kvapas sklido, buvo pusiau nusirengę. Policininkai juos paliko, nieko nedarė. Abdukcija vyro motinai buvo padaryta ne įvykio dieną, o dar kitą dieną. Nepaklausė, iš kokio telefono paskambino nukentėjusioji jiems. Vyro motina tik pasakė, kad pastarąją sumušė ir paprašė jų atvažiuoti. Kai atvažiavo pamatė, kad pas nukentėjusiąją ant veido po abiem akim buvo mėlynės. Dėl kitų sužalojimų nesiskundė. Nemano, kad nukentėjusioji apkalba kaltinamąjį. Nukentėjusioji leido jiems visus metus gyventi iš savo pensijos. Buvo ne kartą nukentėjusioji sumušta, jie tik paskui pamatydavo, nes jiems nieko nesakydavo, o jau būdavo per vėlu kviesti policiją. Kaltinamasis su žmona niekur nedirba ir abu gyvena iš vyro mamos pensijos (b.l. 122, 129-131).

2017-06-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1783/2017 (01) užfiksuota, kad Z. T. nustatytas kairės akies vokų, dešinės akies apatinio voko vidinio trečdalio poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-06-04). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (16 b.l.).

Teismo medicinos ekspertas Olego Detiukevič parodė, kad palaikė savo teismo medicinos išvadą. 2016-06-06 apžiūrėjo nukentėjusiąją Z. T.. Yra tokia praktika, kad žmonės, kurie ateina apžiūrai, jie papildomai apklausiami, ką galėtų papildyti, ar tikrai buvo taip, kaip aprašyta užduotyje, ar kreipėsi į gydymo įstaigą. Ji pasakė, kad jai sėdint lovoje, buvo suduota į veidą, prarado sąmonę, kad nesikreipė į medicinos įstaigą. Žmogaus skausmo objektyviai pagrįsti nėra galimybės. Jeigu žmogus sako, kad jam skauda, jis juo tiki. Kažkokio būdo tai patikrinti, nėra. Kraujosruvos kaip ir dvi buvo, bet atsižvelgiant į šitų kraujosruvų lokalizaciją, joms padaryti užteko mažiausiai vieno trauminio poveikio į kairės akies ir nosies sritį. Antroji kraujosruva, mažesnė, jis ją vertina kaip patekėjimą į dešinės akies apatinį voką. Šitos kraujosruvos yra mažiausiai vieno kontakto su kietu buku daiktu pasekmė. Būna įvairiai, kartais kraujosruvos išryškėja iškart po sužalojimų, kartais reikia laiko. Čia veikia daugybė faktorių, tiek asmeniniai kiekvieno organizmo faktoriai, krešėjimas, amžius, kraujagyslių būklė, gylis iki kur buvo pažeisti audiniai. Tai yra daug faktorių, kurių visumos įvertinti neįmanoma. Vieniems iškart pasimato, kitiems reikia laiko. Tas laikas yra neapibrėžtas. Griuvimui, atsižvelgiant į patį sužalojimą, yra labai mažai tikėtina. Kadangi griuvimui būdingi papildomi sužalojimai veide, t.y. nubrozdinimai, veidui kontaktavus su kietu paviršiumi. Šiuo atveju tai yra kietas bukas daiktas, tai galėjo būti nuo suduoto smūgio, kumščio, alkūnės, ar spyrio. Visa tai atitiktų kieto buko daikto sąvoką. Pakartotiniai trauminiai poveikiai į tą pačią vietą yra neskaičiuojami. Todėl tai buvo padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Kategoriškai atmesti tokios galimybės negali, kad įvykis galėjo būti 2017-06-03, bet sužalojimai rodo, kad jie yra ne paros, o dviejų-trijų dienų. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes yra pernelyg daug faktorių, kurie gali įtakoti kraujosruvų atsiradimą (b.l. 143-144).

Liudytojas J. T. parodė, kad 2017-06-04 apie 22 val. paskambino mama, pasakė, kad ją sumušė V. B. kartu su žmona nuvažiavo pas mamą. Ji skambino ne iš savo telefono, greičiausi iš kaimyno. Tuo metu kai atvažiavo namuose buvo V. B. ir J. S.. Motina sakė, kad jai šonas ir galva skaudėjo. Papasakojo, kad atėjo V. B. ir J. S. išgėrę, įvyko konfliktas tarp mamos ir jų. Susibarė ir jis jai sudavė. Smulkmenų nepasakojo. Sakė, kad rankomis sudavė motinai. Motina sakė, kad J. S. matė, kaip jai sudavė V. B.. Pas motiną buvo mėlynė po akimi. Jis iškvietė policiją, filmavo motinos mėlynes. Su Viačeslavu nekalbėjo, nes jis buvo girtas ir jo buvo neįmanoma pažadinti, o sesuo irgi buvo išgėrusi. Motina atrodė blaivi, gal buvo truputį alaus išgėrusi. Viena mėlynė buvo po dešine akimi ir kairėje pusėje maža mėlynė buvo. Iškvietė policiją, nes suaugęs vyras muša pensininkę moterį. Motina ir pati prašė, kad iškviestų policiją, nes bijojo. Jis nežinojo, kad motiną muša, ji niekad nieko nesakydavo, jie ten kartu gyveno. Įtarinėjo, kad smurtauja, bet kiek klausdavo motinos, niekad nieko nesakydavo. Atvažiavę pareigūnai nieko nerašė, tik pakalbėjo, liepė parašyti pareiškimą. V. B. buvo girtas, miegojo, atvyko policija, paklausė, kur jis. Pareigūnas žadino, bet neprižadino kaltinamojo (b.l. 141, 144-148).

Liudytojas K. K. parodė, kad kaltinamąjį iš matymo žino, o nukentėjusiąją labiau žino, kadangi buvo išdavę SOS pagalbos mygtuką. SOS mygtukas – išduodamas smurto aukoms, kad greičiau būtų iškviesta pagalba, į sistemą įvedami duomenys, kad nereiktų budėtojui arba Bendrojo pagalbos centro (toliau-BPC) klausinėti, dėl ko, kur vykti, kokie apribojimai, paspaudus mygtuką, budėtojas mato visą informaciją, kur gyvena, ar yra vaikų (nepilnamečių), viską informaciją gauna ir iškart reaguoja artimiausi policijos pareigūnai. SOS mygtukas buvo išduotas nukentėjusiajai. Jis buvo išduotas po pirmo pranešimo apie smurtą, gal čia buvo 2016 m. ar tai 2017 m., negali pasakyti tiksliai. Jis kartu su vyresniuoju tyrėju R. J. važiavo į tą įvykį. Ten kažkaip tai iš pradžių, ar tai nukentėjusiosios nerado, ar dar kažką. Bet paskui ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Tą dieną (2017-06-06) su nukentėjusiąja neteko bendrauti. Su įtariamuoju irgi jam atrodo neteko bendrauti (b.l. 154-158).

Liudytoja I. B. prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje vyriausiąja patrule. Tikslios datos nurodyti negali, nes būna labai daug įvykių. Prisimena kad jai patruliuojant su savo porininku galimai D. V., tačiau irgi gali klysti ji iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvyko nurodytu adresu į Vilniaus r., Paberžės sen., Paberžės k., Vilniaus g. 52. Atsimena, kad nukentėjusios moters sūnus iškvietė policiją ir juos pasitiko. Ji taip pat atsimena, kad jo pavardė T.. Jis paaiškino, kad jo motiną galimai primušė jo sesers vyras. Bendraujant su moterimi pavarde T., kurią pasak jos sūnaus, primušė žentas ji buvo akivaizdžiai girta, ji vos stovėjo ant kojų. Jos akys buvo patynusios, ar buvo mėlynių ant veido nepamena. Ji prašė išvežti žentą, kad jis pas ją nebegyventų. Neatsimena ar sakė, kad ją mušė. Kadangi moteris buvo visiškai girta jai pasiūlė kreiptis į policiją kai prablaivės, nes ji nesugebėjo nieko normaliai paaiškinti. Namuose buvo T. sūnus, kurio pavardė irgi T., kuris ir kvietė policiją. Jis paaiškino, kad motina nuolat konfliktuoja su žentu, jis pats visos situacijos nematė, žinojo viską tik iš neblaivios motinos žodžių. Dėl to tą dieną pareiškimas priimtas nebuvo, o buvo pasiūlyta kreiptis kai moteris prablaivės. Taip pat namuose miegojo pareiškėjos dukra su vyru. Pabandžius juos pažadinti jie irgi buvo girti. Paklausus kas atsitiko ar jis mušė žmonos mamą, jie abu pradėjo viską neigti, bet jie irgi buvo girti. Taip pat kažkas iš jų ar sūnus, ar pareiškėja paaiškino, kad ją mušė ne tą dieną kai jie atvažiavo, o prieš dieną ( b.l. 49-50).

Teisme liudytoja I. B. parodė, kad pranešėjo motina buvo nukentėjusioji, kuri buvo neblaivi. Nelabai galima buvo ką suprasti iš jos žodžių. Jautėsi alkoholio kvapas, tikrai ne vaistų kvapas buvo. Pabendravus su pranešėju, pabendravo su pranešėjo motina ir paklausė, kur randasi žentas ir nurodė kambarį, ten stovėjo lova ir joje buvo akivaizdžiai girti kaltinamasis ir pranešėjo sesuo. Jos porininkas bandė pažadinti, bet jie buvo visiškai girti. Jie blaivumo netikrinome, nes akivaizdžiai matėsi. Ar buvo ant nukentėjusiosios veido mėlynių ji negali pasakyti, gal nebuvo taip matomos tos mėlynės, jie mėgino pabendrauti su pačia nukentėjusiąja, išsiaiškinti, kaip tai nutiko. Bet nukentėjusioji tiksliai negalėjo papasakoti, todėl ir ji patarė, kad kai nukentėjusioji išsiblaivys, kitą dieną kreiptųsi į policiją. Tik atsimena, kad nukentėjusioji norėjo, jog kaltinamasis išsikraustytų, nes ją skriaudė. Jeigu būtų akivaizdūs sužalojimai – būtų tikrai išvežę kaltininką (b.l. 176-180).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2017-06-06 Vilniaus apskrities VPK KP NVRS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27831-17 pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad su pareiškimu kreipėsi Z. T., kuri pareiškė, kad 2017-06-04 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini)., ją primušė žentas, kuris savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą (b.l. 1-2).

2017-06-06 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra vieno aukšto, trijų kambarių namas. Name visuose kambariuose vidinė tvarka nepažeista. Namas tvarkingas ( 2 b.l.).

Byloje yra pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje moterų informacijos centrui ((duomenys neskelbtini)), (39 b.l.).

Byloje yra Bendrojo pagalbos centro (toliau-BPC, Centras) Vilniaus skyriaus 2017-08-07 raštas, kuriame nurodyta, kad 2017-06-04 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (41 b.l.). Įrašas įrašytas į kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos ir saugomas voke prie viršelio.

2017-06-04 pranešimo iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) garso įrašas (toliau-garso įrašas) buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo ir jame yra nurodyta kad ,,...svainis sumušė mano motiną vakar, bet ji tik šiandien man pasakė“ ... „. Ji bijo namuose nakvoti, visa kratosi, ką dabar daryti", ,,Svainis gyvena su motina". Tai įvyko Vilniaus r., Paberžėje, Vilniaus g. 52. Svainis buvo girtas (42-43 b.l.).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta BIRT ataskaitų žiūrykle kuria nustatyta, kad 2017-06-04 20.30 val. įregistruota BPC iš mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) T. informacija: vakar, neblaivus giminaitis sumušė Z. T. (b.l. 4-5).

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime pagal BK 140 straipsnio 2 dalį netiksliai nurodyta nusikaltimo padarymo data, t .y. 2017-06-04. Tiek iš nukentėjusiosios, liudytojo J. T., 2017-06-04 pranešimo iš telefono, kurio abonentinis numeris 37067537081 garso įrašo nustatyta, akivaizdu, kad nukentėjusioji buvo mušama 2017-06-03. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 255 ir 256 straipsnių prasmė prokurorė 2018-04-27 pateikė 2018-03-13 prašymą pakeisti kaltinimą, teismas padarė pertrauką pasiruošti gynybai, kaltinamasis pagal minėtą prašymą buvo apklaustas (b.l. 173-174, 180-182).

Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas tiki ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios Z. T. ir liudytojų J. T. ir J. T. parodymais, kad prieš Z. T. kaltinamasis V. B., kuris yra pastarosios žentas, panaudojo smurtą ir tyčia nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusios ir šių liudytojų parodymai nekito viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Tiek nukentėjusioji tiek minėti liudytojai parodė, kad 2017-06-04 apie 22 val. paskambino Z. T. ir pasakė, kad ją sumušė V. B.. J. T., kaip jis teigė apklausos metu, kartu su žmona J. T. nuvažiavo pas mamą. Tuo metu kai atvažiavo namuose buvo V. B. ir J. S.. Motina (nukentėjusioji) sakė, kad jai šonas ir galva skaudėjo bei papasakojo, kad atėjo V. B. ir J. S. išgėrę, įvyko konfliktas tarp mamos ir pastarųjų. Susibarė ir V. B. nukentėjusiajai sudavė. Smulkmenų nepasakojo, sakė, kad rankomis sudavė. Pas motiną buvo mėlynė po akimi. J. T. iškvietė policiją. Bylos nagrinėjimo metu teismas perklausė garso įrašą, kuriame J. T. 2016-06-04 praneša policijai, kad ... ,,svainis sumušė jo motiną vakar“ ... (t .y. 2017-06-03), bet ji šiandien jam pasakė. Ji bijo namuose nakvoti, visa kratosi, ką dabar daryti ,,svainis gyvena su motina". Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1783/2017(01) ir šios išvados surašiusio teismo medicinos eksperto Oleg Detiukevič parodymai visiškai patvirtina šias teisme nurodytas nukentėjusiosios sumušimo aplinkybes, o būtent, kad Z. T. nustatytas kairės akies vokų, dešinės akies apatinio voko vidinio trečdalio poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu ir 2017-06-03. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiosios Z. T., liudytojo J. T. paaiškinimai teismo nuomone yra pagrįsti bei jų objektyvumu teismui netikėti nėra pagrindo, juolab, kad paties kaltinamojo parodymai bei liudytojos J. S. dėl įvykio faktinių aplinkybių nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl kaltinamojo neprisipažinimas vertintinas kaip jo pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės, o tarpusavyje sutampančių nukentėjusiosios ir liudytojų J. T. ir J. T. parodymų visuma bei minėta išvada pripažintina neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu savo uošvienei Z. T. į nosies pertvarą, po ko tyčia 1 kartą sudavė dešinės rankos kumščiu į galvą, kas nukentėjusiajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o ją sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis), į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą - tiesioginę tyčią, artimoje aplinkoje, t.y. prieš nukentėjusiąją-uošvę panaudoto smurto pobūdį, sukeltas pasekmes ir tai, kad šiuo metu liekamųjų reiškinių nėra, į kaltinamojo asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, teistas ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl yra nusikaltimų recidyvas, dirba, į jo šeimos padėtį – vedęs, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė- laisvės atėmimas, kuri iš dalies sudedant bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo ir tai, kaip realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks teigiamus jo socialinius ryšius (nuteistasis neteks nuolatinio darbo, šeima liks be pragyvenimo šaltinio), yra pagrindas manyti, kad galutinės laisvės bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas, šiuo konkrečiu atveju, BK 75 straipsnius atidėtinas antrą kartą didesniam negu įstatyme nustatytam minimaliam laikui skiriant pareigas (b.l. 64-97, 152-153).

Asmuo, gindamas savo teises dėl padarytų nusikalstamų veikų, turi teisę reikalauti priteisti neturtinės žalos atlyginimą (BPK 109 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo. Savo nusikalstamais veiksmais kaltinamasis paveikė nukentėjusiąją, sukėlė skausmą, baimę bei pažeminimą. Kėlė pagrįstą baimę dėl gyvybės ir sveikatos, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, moralinę skriaudą, trukdė įprastam gyvenimo ritmui. Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys kaltinamojo nepripažįstamas. Teismas laiko, jog jis yra pagrįstas, įrodytas ir jo dydis dydis adekvatus suformuotai teisminei praktikai, todėl tenkintinas kaip piniginė kompensacija už patirtą skriaudą CK 6.250 straipsnis (b.l. 20-21).

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti (b.l. 62).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinė laikmena su garso įrašu laikytina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (41-43 b.l., voke prie bylos viršelio).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti paskirtą bausmę iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir V. B. (V. B.) galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1), 5), 6), 8), 9), 10) punktais, 3 dalimi V. B. (V. B.) paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, įpareigoti, per šį laiką tęsti darbą, mokytis arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su nukentėjusiąja Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nuosprendį atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajai J. T. bei per vieną mėnesį-atsiprašyti nukentėjusiąją Z. T. ir pastarajai atlyginti 200 Eur neturtinę žalą.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią V. B. (V. B.) skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti V. B. (V. B.) palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios Z. T. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. B. (V. B.) 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinę laikmeną su garso įrašu laikyti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.