Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Meilučio ir Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 21 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje K. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, kad neteisėtai gamino, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

1.1. veikdamas bendrai su R. Z., turėdami bendrą tikslą gaminti ir parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, bei taip gauti neteisėtas pajamas, pasiskirstę vaidmenimis, ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.34 val. psichotropinės medžiagos – amfetamino pagamino tikslu, įgijo chemines medžiagas: 3-ios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekursorių – 15,0 kg sieros rūgštį (H2SO4), 23948,46 g natrio šarmą (NaOH), 800 ml azoto rūgštį (HNO3), taip pat įrangą ir medžiagas, skirtas psichotropinės medžiagos gamybai – plastikinius maišelius, elektronines svarstykles, maišymo aparatą, piltuvėlį, vakuumavimo aparatą, virimo-kepimo įrenginius, elektrinį grilį, įvairias plastikines talpas, plastikinius indus, ne mažiau kaip 426 vnt. folijos ritinėlių, visas šias medžiagas ir įrangą laikė jam (K. D.) priklausančiame bute bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, neteisėtai įrengė psichotropinių medžiagų gaminimo laboratoriją ir ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 23 d. 11.52 val. tose pačiose gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, panaudojant minėtas chemines medžiagas ir įrangą, jis neteisėtai pagamino ne mažiau kaip 1546,868 g sausos baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 243,315 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. sausio 23 d., kuomet laikotarpiu nuo 11.52 val. iki 12.05 val. šį labai didelį kiekį – 243,315 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, tikslu parduoti ar kitaip platinti kitiems asmenims ir taip gauti neteisėtas pajamas, R. Z. iš jo (K. D.) gyvenamos vietos, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno automobiliu ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną 12.05 val., (duomenys neskelbtini), vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), sustabdžius patikrinimui R. Z. vairuojamą automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. D. laikinai sulaikytas 2023 m. sausio 23 d. ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 23 d. Suėmimo terminas K. D. buvo tęsiamas vėlesnėmis teismų nutartimis. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajam K. D. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas priėjo išvados, kad nėra išnykęs ir pasikeitęs minėtas suėmimo taikymo pagrindas ir kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Kaltinamojo K. D. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir skirti intensyvią priežiūrą ir (arba) 20 000 Eur užstatą, užstato davėja paskiriant kaltinamojo žmonos D. D. motiną Z. B. arba paskirti kitų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą.

3.1. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartis nepagrįsta, pažeidžia kaltinamojo teises, BPK, Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką skiriant ir pratęsiant suėmimą. Anot kaltinamojo gynėjo, priimant skundžiamą nutartį, teismas nepagrįstai nesirėmė BPK 121 straipsnio 3 dalimi, kuri numato galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones ir tokiu būdu tinkamai pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus baudžiamojo proceso tikslus bei individualizuoti kardomąją priemonę, juo labiau, kad toks vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas yra priimtinesnis ir žmogaus teisių apsaugos požiūriu. Gynėjo vertinimu, paskyrus kaltinamajam bet kurią švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę, būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti baudžiamojo proceso tikslai.

3.2. Skunde gynėjas aptaria proporcingumo principo taikymą teismų praktikoje ir teigia, kad jokių įtikinamų pagrindų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas, nei prokuroras, nei Kauno apygardos teismas nenustatė. Todėl, gynėjo įsitikinimu, buvo pažeistas proporcingumo principas. Nurodo, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, kur gyvena su žmona, augina dvi dukras. Teismas, vertindamas suėmimo pagrindą, jokių įtikinamų duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, nenustatė, rėmėsi tik prielaidomis, juolab, kad kaltinamojo teistumas išnykęs ir remiantis BK 97 straipsnio 6 dalimi jis laikomas neteistu. Be to, kaltinamasis niekada nebuvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

3.3. Kaltinamojo gynėjas skunde taip pat pabrėžia, kad kiekvienu atveju nebūtina skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, kai tuos pačius tikslus de facto (iš tikrųjų) užtikrintų nuolatinis asmens kontroliavimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Be to, kaltinamajam pažeidus kardomąsias priemones, jam visada galima paskirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę –suėmimą. Kaltinamojo gynėjo įsitikinimu, teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, vadovavosi ne aiškiais ir nenuginčijamais duomenimis, o tik savo asmeniniu manymu, kuris nėra paremtas jokiomis aplinkybėmis, taip išreiškė tik tikimybę, kas baudžiamajame procese imperatyviai uždrausta. Taip pat, anot gynėjo, teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai bei neteisėtai apribojo kaltinamojo teises, todėl priėmė neteisingą ir naikintiną procesinį sprendimą.

4. Teismo posėdyje suimto kaltinamojo K. D. gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančiais duomenimis, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis, kuria K. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai ne kartą pažymėta ir ankstesnėse teismų, sprendusių kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo klausimus ir nagrinėjusių atitinkamus skundus, nutartyse. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šioje proceso stadijoje teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su kardomųjų priemonių taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, tačiau galutinės išvados dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais bus padarytos pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą. Baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka pagrįstam manymui, kad K. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir kardomosios priemonės taikymui.

7. K. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkiems nusikaltimams, ir už kuria baudžiamuoju įstatymu numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga nustatyta.

8. Kauno apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. suėmimo terminas K. D. pratęstas, pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, jog suėmimo termino pratęsimas pagrįstas tik subjektyviu teismo manymu, neparemtu jokiomis kitomis aplinkybėmis, atmestinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį, padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

9. Konkrečiu atveju, labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas K. D., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. D. kaltinamas tyčinės nusikalstamos veikos, susijusios neteisėtu disponavimu labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu (gaminimu, laikymu ir gabenimu), turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti (BK 260 straipsnio 3 dalis), padarymu. Pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro ne tik kaltinamajam pareikšto kaltinimo sunkumas, bet ir vaidmuo galimo nusikaltimo padaryme, galimas turtinės naudos siekis, ankstesnis teistumas ir kitos svarbios aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad K. D. yra linkęs nusikalsti. Iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo matyti, kad galimai padaryta veika nėra atsitiktinė, o suplanuota, gerai organizuota, galimai susijusi su savanaudiškomis paskatomis, siekiant turtinės naudos. Nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams, suimtasis be kita ko, kaltinamas padaręs veikdamas kartu su kitu asmeniu (kitu bylos kaltinamuoju). Kaltinimas kaltinamajam priklausančiame bute (gyvenamojoje vietoje) gaminus psichotropines medžiagas (kratos metu bute bei pagalbinėse patalpose rastos ir išimtos priemonės bei įrenginiai psichotropinių medžiagų gamybai, svėrimui, pakavimui ir kt., ant kurių beveik visų rasta psichotropinių medžiagų pėdsakų), laikius ir gabenus labai didelį – 243,315 g psichotropinės medžiagos amfetamino (bendros 1546,868 g miltelių masės) kiekį, leidžia spręsti, jog jis galėjo gauti neteisėtų pajamų, juolab, kad duomenų apie kaltinamojo turėtą oficialų darbą, legalias pajamas byloje nėra. Kaip nustatyta bylos medžiaga, suimtasis Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d., darbo paieškos jam nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius. Todėl laikotarpis, kai K. D. neturėjo legalaus pajamų šaltinio, jam pareikšto kaltinimo (siekio gauti pajamų ) kontekste sustiprina pagrįstą manymą, kad, nebūdamas suimtas, jis gali tęsti nusikalstamų veikų darymą. Galimų nusikalstamų veikų ateityje rizikos įvertinimui svarbios ir aplinkybės, kad K. D. praeityje jau buvo teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kuriomis siekiama pasipelnyti. Ir nors ankstesni K. D. teistumai išnykę, tačiau nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnius asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktus pagrįstai atsižvelgta kaip į papildomą kriterijų, vertinant kaltinamąjį, kaip asmenybę jo požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir jį charakterizuoti. Todėl aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie padidinta kaltinamojo naujų nusikaltimų darymo riziką, tuo pačiu vertinant ir kitų taikytinų kardomųjų priemonių aspektu.

10. Skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, jo socialinių ryšių (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, žmoną, augina dvi dukras, iš kurių viena mažametė), yra reikšmingos, tačiau nepakankamos paneigti egzistuojančią naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje riziką. Be to, vien šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė. Kaip pagrįstai pastebėta skundžiamoje nutartyje, deklaruojami kaltinamąjį siejantys socialiniai ryšiai nelaikytini jo nusikalstamo elgesio riziką eliminuojančiu faktoriumi. Kaip patvirtina bylos medžiaga, K. D. kaltinamas psichotropines medžiagas gaminęs ir laikęs savo gyvenamojoje vietoje, kur gyveno kartu su žmona ir vaikais.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartimi apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą K. D., tinkamai įvertino tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek galimai jo padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, o taip pat ir siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindas ir sąlygos nustatytos teisingai. Egzistuoja pavojus, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl netaikant suėmimo, nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad šio pagrindo konstatavimui pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus – nebūtina nustatyti, kad jis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, aptartos aplinkybės yra pakankamai reikšmingos, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada dėl nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo.

12. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo pavojingumą bei įvertindama siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, be kita ko, ir siekį eliminuoti ar bent sumažinti naujų nusikalstamų veikų grėsmės riziką, neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones, nurodytas kaltinamojo gynėjo skunde – intensyvią priežiūrą, užstatą ar kompleksą kitų švelnesnių kardomųjų priemonių. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos, kurios padarymu K. D. kaltinamas, pobūdį ir mastą, nėra pagrindo spręsti, jog paskirta intensyvi priežiūra būtų efektyvi, siekiant sumažinti naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Ši kardomoji priemonė gali sumažinti kaltinamojo pasislėpimo riziką, tačiau iš esmės neeliminuoja galimybės daryti panašaus pobūdžio naujas nusikalstamas veikas, veikti kartu su kitais asmenimis ar per kitus asmenis, neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir panašiai. Dėl galimybės taikyti kaltinamajam užstatą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Gynėjo skunde įvardinta 20 000 Eur suma galimam užstatui, atsižvelgus į pirmiau minėtas aplinkybes, kaltinamajai gresiančios bausmės dydį, nėra tokia, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Minėto dydžio užstatas yra neadekvatus, o galimas tik tam tikrų pajamų, be to, net ne paties kaltinamojo, netekimas nėra tinkama priemonė eliminuoti galimą riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos, dar švelnesnės už intensyvią priežiūrą ir užstatą kardomosios priemonės taip pat nebūtų efektyvios ir jas taikant kardomųjų priemonių tikslai nebūtų pasiekti. Todėl, pritardama apygardos teismo pozicijai, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu kaltinamajam K. D. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Pagrindo išvadai, kad dabartinėje baudžiamojo proceso stadijoje suėmimą galima būtų pakeisti į gynėjo skunde minimas švelnesnes kardomąsias priemones, jų kompleksą, nėra. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai dėl kitų, švelnesnių, kardomųjų priemonių taikymo galimybės nepaneigia būtinumo ir toliau suimtajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį, bet ir netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti galimai padarytą pavojingą nusikalstamą veiką, kas šiuo atveju neabejotinai nulemia asmens laisvės gerbimą ir leidžia toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

13. Nei bendra K. D. taikomo suėmimo trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam pratęstas suėmimo taikymo terminas taip pat nėra per ilgi ir yra adekvatūs kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, viešojo intereso užtikrinimui, o taip pat ir bylos eigai. Įvertinus nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas K. D., apimtį, pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, viso bylos proceso metu atliktų proceso veiksmų intensyvumą (bylos nagrinėjimas teisme vyksta pakankamai intensyviai, byloje tęsiamas įrodymų tyrimas, o jo trukmę, be kitų priežasčių sąlygoja ir byloje esančių kaltinamųjų gynybos keliamų klausimų apimtis, skundų aukštesniajam teismui pateikimas bei nagrinėjimas ir pan.). Įvertinus šiuos duomenis, priežastis, dėl kurių buvo tęsiamos pertraukos, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo išvadai apie bylos proceso vilkinamą, teismas deda pastangas, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Nors kardomoji priemonė kaltinamajam, dėl kurios jis patiria nepatogumų, taikoma nuo 2023 m. sausio 23 d., tačiau kiek ilgai ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis. Konkrečiu atveju, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės ir interesai yra suvaržomi pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimus, dėl kurių kaltinamasis turėtų būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

14. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamojo K. D. teisės suvaržytos, laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, nepažeidžiant proporcingumo principo, o jam taikomos griežčiausios prievartos priemonės panaudojimas pateisinamas jam inkriminuotos ir tiriamos veikos sunkumu.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo K. D. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartimi kaltinamajam K. D. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 21 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.