- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- ATP-235-634/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07773-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. surašytas dėl to, kad jis 2013 m. lapkričio 21 d., apie 23.35 val., prie Taikos g. 16, Vandžiogalos miestelyje, Kauno rajone, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,77 promilių girtumas). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-01-17 nutarimu G. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. paskyrė administracinę nuobaudą –2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimą pakeisti – perkvalifikuoti padarytą pažeidimą iš ATPK 126 str. 4 d. į 126 str. 1 d., arba taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba nustatyti administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo - terminą žymiai trumpesnį, nei numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje. Skunde pažeidėjas nurodo, kad neneigia vartojęs alkoholį, tačiau nesutinka su nustatytu jo kiekiu, kas turėjo tiesioginės įtakos jo veikos kvalifikavimui. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nevertino tos aplinkybės, ar asmens blaivumo testas turi būti atliekamas griežtai laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos, netenkino jo prašymo išreikalauti alkotesterio naudojimo instrukcijos, todėl tinkamai neįvertino gautų rodmenų teisingumo, taip pat mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybė, jog nuo alkoholio vartojimo iki patikrinimo alkotesteriu buvo praėjęs labai trumpas laiko tarpas, dėl ko galimai buvo iškraipyti alkotesterio rodmenys. Pagal alkotesterio naudojimo instrukciją, tikrinimas gali būti atliekamas ne anksčiau 15-20 minučių nuo to momento, kai asmuo nieko nevalgė ir negėrė, ir nerūkė bent dvi minutes, šis matavimo prietaiso naudojimo reikalavimas yra vienas esminių: alkotesteris „Lion alcometer 500“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad atliekant patikrinimą iškart po alkoholio vartojimo, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnams jis minėjo, kad neseniai buvo vartojęs alų, be to, prašė pakartotinai atlikti asmens blaivumo testą, tačiau pareigūnas M. K. nesutiko. Dėl šių aplinkybių apeliantas įsitikinęs, kad instrukcijos reikalavimų nesilaikymas galėjo iškreipti tikrinimo rezultatus ir tokiu būdu yra pagrindas abejoti, kad jis automobilį vairavo neblaivus, esant vidutiniam girtumo laipsniui. Taip pat mano, kad teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes siekė išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos tam tikro asmens, o būtent savo sesers, interesams. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesprendė ar jo padarytas administracinės teisės pažeidimas yra didelio pavojingumo, taip pat nepasisakė dėl teigiamo ar neigiamo jo asmenybės charakterizavimo, taip pat nenurodė, ar priimant nutarimą nenustatyta kitų ATPK 30 str. 2 d., 31 str. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais.
Skunde taip pat nurodo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl mano, kad skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda indvidualizuota netinkamai. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog transporto priemonę, būdamas neblaivus, vairavo labai trumpą atstumą panašiai tik apie 200 metrų, dėl ko nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, todėl vadovaujantis protingumo kriterijais, tokio jo elgesio, negalima laikyti labai pavojingu ar piktybišku. Skunde teigia, kad individualizuojant bausmę, teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis, nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (administracine tvarka baustas tik 2010 m., tačiau pažeidimai nešiurkštūs, nuobaudos įvykdytos), neteistas, kas byloja apie jo asmenybės atsakingumą bei teigiamas nuostatas laikytis įstatymų ir nedaryti žalos visuomenei, byloje nėra duomenų, jog jis piktnaudžiauju alkoholiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto VPK kelių policijos valdyba prašo G. S. skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
G. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde išdėstyti alternatyvūs prašymai: perkvalifikuoti apelianto veiką iš ATPK 126 str. 4 d. į ATPK 126 str. 1 d. arba pritaikius ATPK 30 str. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti žymiai trumpesnį terminą nei numatyta sankcijoje.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo. Apeliantas neneigia fakto, kad prieš vairuojant transporto priemonę vartojo alkoholį, tačiau teigia, kad jo neblaivumas buvo tikrintas pažeidžiant alkotesterio „lion alcolmeter“ 500 naudojimo instrukciją dėl ko nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kas turėjo tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, nes, jo nuomone, jam negalėjo būti nustatytas tokio dydžio neblaivumas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl G. S. kaltės pagal ATPK 126 str. 4 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad alkotesterio parodymai yra klaidingi dėl jo naudojimo reikalavimų nesilaikymo, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize ir pagrįstai įvertinta kaip jo gynybinė taktika, siekiant sušvelninti administracinę atsakomybę.
Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Šių Taisyklių 2 punkto penktoji pastraipa (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numato, kad tikrinimas – policijos <.....> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, <.....> yra neblaivus (girtas). Iš bylos domenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė patrulių rinktinės patrulis M. M., asmens neblaivumo testą su alkotesteriu atliko patrulių rinktinės patrulis M. K.. Apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, jame pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas rodo, jog G. S. sutiko su surašytu protokolu bei alkotesterio parodymais, jam nekilo abejonių dėl pareigūnų kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje.
Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. K. ir V. K. parodė, kad sustabdžius G. S. vairuojamą automobilį ir priėjus prie automobilio, iš karto pajuto alkoholio kvapą, kuris sklido iš transporto priemonės, pradėjus bendrauti, vairuotojui iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, matėsi, kad jis apsvaigęs, nesiorientavo, paprašė pateikti dokumentus, buvo nuvestas į tarnybinį transportą, kur patikrino jo blaivumą. pats G. S. pripažino, kad yra neblaivus, tačiau nenurodė, kad prieš pat jį sustabdant būtų ką nors vartojęs, todėl policijos pareigūnams nebuvo jokio objektyvaus pagrindo įtarti, jog atlikto blaivumo testo rodmenys bus iškreipti. Policijos pareigūnams nekilo abejonių dėl neblaivumo testo atlikimo laiko, nes nuo to momento, kai jie gatvėje pamatė įtartinai vairuojamą automobilį iki vairuotojo girtumo alkotesteriu patikrinimo praėjo ne mažiau 20 minučių. Pats pažeidėjas ir liudytoja J. S. nurodė, jog G. S. iš namų išvažiavo apie 23.00 val., policijos patrulio V. K. tarnybinis pranešimas (b.l. 5) bei informaciniai duomenys apie administracinį teisės pažeidimą ( b. l. 10-12) pavirtina, kad G. S. buvo sustabdytas 23.35 val., iš asmens blaivumo testo šaknelės ( b. l. 3) matyti, kad patikra buvo atlikta 23.57.55 val. Šie faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina, jog nuo pažeidėjo sustabdymo momento iki jo neblaivumo patikrinimo praėjo daugiau nei 20 minučių. Taigi, šios akivaizdžios aplinkybės patvirtina blaivumo testo atlikimą laikantis alkotesterio naudojimo instrukcijos ir todėl skundžiamą nutarią priėmusiam teismui abejoti užfiksuotų rodmenų tikslumu nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Liudytoju teisme apklaustas policijos patrulis M. K., kuris nustatinėjo G. S. girtumą, parodė, kad leisti dar kartą pūsti į alkotesterį pažeidėjas neprašė, šią aplinkybę savo parodymuose patvirtino ir patrulis T. D., pastarasis taip pat parodė, kad nors pažeidėjas sutiko su pažeidimu, tačiau liudytojas jam išaiškino, kad nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais pažeidėjas per valandą gali kreiptis į medicinos įstaigą duoti kraujo. Policijos pareigūnų parodymai nuoseklūs, atitinka tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, domenų, kad jie galėtų būti šališki ir duoti neteisingus parodymus G. S. atžvilgiu, nėra, todėl pagrįstai laikyti objektyviais ir teisingais.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad administracinė nuobauda G. S. paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir yra tinkamai individualizuota.
Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ str. Vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, ypatingai švelninančių pažeidėjo asmenybę.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Tai, kad pažeidėjas pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, galėjo turėti ir turėjo įtakos apylinkės teismui tik skiriant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, o apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumo atliekant darbines funkcijas ir prižiūrint neįgalią seserį, nelaikytinomis išimtinėmis, kurių pagrindu galima būtų skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą ar jos visai neskirti. Aplinkybės, susijusios su patraukto administracinėn atsakomybėn asmens būtinybe vairuoti transporto priemones vykstant į darbą ar darbo metu, su galimybe rūpintis artimaisiais, nesudaro pagrindo išimties tvarka švelninti pažeidėjo teisinę padėtį. Asmuo, žinodamas, kad turi rūpintis artimaisiais ar kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, dar prieš darydamas tokio pobūdžio teisės pažeidimą, turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-5815/2010).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę bei padaryto pažeidimo pobūdį, pagrįstai skyrė minimalią ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kuri, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, ir ją dar labiau švelninti ATPK 30¹ str. pagrindu, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Dėl ATPK 17 str. taikymo. Skundžiamame nutarime teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių G. S. veikus būtinojo reikalingumo sąlygomis. Įvertinus surinktus įrodymus, darytina išvada, jog versija dėl sesers sveikatos būklės pažeidėjo buvo sugalvota tikslu išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Teisme pažeidėjas G. S. ir liudytoja apklausta jo motina J. S. parodė, kad apeliantas, paprašytas mamos, važiavo pirkti vaistų susirgusiai seseriai, tačiau šias aplinkybes paneigia liudytojų M. K., V. K., T. D. parodymai, kuriuose jie visi analogiškai nurodė, kad pats G. S. jiems paaiškino, kad buvo pas draugus, kur baliavojo ir paskui sugalvojo važiuoti, o sustojus G. S. kieme ir aiškinantis su juo dėl pažeidimo, buvo priėjusi pažeidėjo motina, kuri jiems nenurodė jokių aplinkybių, galinčių pateisinti pažeidėjo elgesį, o priešingai, buvo nepatenkinta dėl tokio G. S. elgesio, jį vertino kritiškai. Kaip minėta aukščiau, netikėti šių liudytojų parodymais apylinkės teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog net ir nustačius apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl pažeidėjo vairavimo esant neblaiviam iškilus grėsmei sesers sveikatai, ši aplinkybė nepašalintų padarytos veikos priešingumo teisei ir jos pavojingumo, nes šiuo atveju apeliantas galėjo imtis kitų priemonių pvz., kviesti greitąją medicininę pagalbą, o ne pats sėsti prie vairo ir tokiu savo elgesiu sukelti grėsmę ne tik kitų eismo dalyvių saugumui, bet ir jų gyvybei bei sveikatai.
Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, pažeidėjui skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.