Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-27 nutarties, kuria V. B., padariusiam nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. medicininio poveikio priemonė pritaikyta dėl to, kad jis 2015-12-08 apie 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu grasino nužudyti savo šeimos narę – motiną A. B., o būtent sakydamas, kad ji nebegyvens, kad jai jau bus paskutinis kartas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, V. B. 2015-12-09 apie 10.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.42 promilės), namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu grasino nužudyti savo šeimos narę – motiną A. B., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apeliaciniu skundu V. B. teigia, kad A. B. niekada nėra grasinęs ar vartojęs jos atžvilgiu smurtą, todėl nesutinka su jam taikyta priverčiamąja medicinos priemone.

Teismo posėdyje V. B. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Taikant asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, turi būti įrodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 395 straipsnyje nurodytos aplinkybės – tai: a) aplinkybės, kurios susijusios su padaryta veika, t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padarytos žalos pobūdis ir dydis bei kitos aplinkybės (BPK 395 str. 1 ir 5 punktai); b) aplinkybės, kurios susijusios su veiką padariusiu asmeniu, t.y. duomenys apie asmenį ir jo psichikos būklę praeityje, jo elgesį prieš veiką ir po veikos, jo pavojingumą visuomenei (BPK 395 str. 2, 3, 4 punktai).

V. B. apeliaciniame skunde neigia grasinęs nužudyti motiną A. B., tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, jog A. B. veiksmai, atitinkantys BK 145 str. 1 d. įvirtintą nusikaltimo sudėtį, pilnai įrodyti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai pripažino, kad A. B. padarė jam inkriminuotas veikas.

Teismas posėdžio metu, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., paskelbė V. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis neigė grasinimus motinos atžvilgiu (37-39, 47-48 b. l.). Tačiau šiuos jo parodymus paneigė nukentėjusiosios A. B., liudytojų V. A., J. G. ir V. B. parodymai teisme. Nukentėjusioji A. B. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. gruodžio 8 d., tikslaus laiko nepamena, būnant su drauge V. A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į kambarį įėjo neblaivus V. B., kuris pradėjo ,,koliotis“ bei grasinti, kad ją užmuš. Tada ji su drauge iš kambario pabėgo į kiemą. Pradžioje V. B. jas vijosi, tačiau kieme pamatęs brolį V. B., grįžo į namus. 2015 m. gruodžio 9 d. nuo ryto V. B. vėl ją ,,koliojo“ ir jai grasino. Liudytoja V. A. parodė, kad 2015 m. gruodžio 8 d. buvo pas A. B. namuose. Joms sėdint virtuvėje ir kalbantis, iš kambario išėjo V. B., kuris pradėjo jas vadinti necenzūriniais žodžiais ir grasinti A. B.. Bijodamos kad neužmuštų, išbėgo į gatvę. V. B. jas vijosi kol kieme nepamatė vyresniojo brolio. Liudytoja patvirtino, kad V. B. motinai grasino ir sekančią dieną t.y. 2015 m. gruodžio 9 d. Šalia gyvenanti liudytoja J. G. teigė girdėjusi kaip V. B. koneveikia savo motiną A. B. ir žino, kad jis dažnai smurtauja motinos atžvilgiu. Pati girdėjo V. B. grasinimą „išmatuoti šulinį su savo motina“. V. B. apibūdintų kaip agresyvų ir nevaldomą žmogų. V. B. smurtinį elgesį motinos atžvilgiu teismo posėdžio metu patvirtino ir jo brolis V. B.. Nukentėjusioji bei liudytoja V. A., bijodamos, kad nenužudytų, išbėgo į gatvę ir ši aplinkybė rodo, kad grasinimas buvo realus. Vadovaudamasis minėtais įrodymais, o taip pat rašytine bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad V. B. elgesys atitinka BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Būtinybę taikyti priverčiamąsias medicinos priemones patvirtina byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu V. B. sirgo paranoidine šizofrenija, todėl negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamų veikų pobūdžio bei valdyti savo veiksmų. Jam rekomenduotas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b.l. 84-86). Vertinant V. B. sveikatos būklę ir jo elgesį praeityje, kaip to reikalauja BPK 395 str. 3 ir 4 p., atsižvelgiama į duomenis, esančius ekspertizės akto aprašomojoje dalyje, o taip pat apylinkės teisme apklausto eksperto V. D. paaiškinimus, iš kurių matyti, kad V. B. psichikos sutrikimu susirgo gan seniai – 1991 metais. Daug kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose ir visų stacionarinių gydymų atvejais buvo fiksuotas jo agresyvus elgesys motinos atžvilgiu, grasinant užmušti. Grįžęs iš gydymo įstaigos, vaistus vartojo nereguliariai, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl psichikos būklė blogėjo. V. B. mąstymas remiasi kliedesine įvykių interpretacija, jam atrodo, kad aplinkiniai, ypač šeimos nariai jam kenkia, kaltina nebūtais dalykais, nusiteikę prieš jį. Ekspertas pritarė ekspertizės akte išvadai taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad V. B. padarė dvi BK 145 str. 1 d. numatytas veikas nepakaltinamumo būsenoje ir skyrė jam priverčiamąją medicinos priemonę. Naikinti teisėtą ir pagrįstą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-27 nutartį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti V. B., kuriam paskirta priverčiamoji medicininė priemonė, apeliacinį skundą.