- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2-221/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ir atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pamario namas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Pamario namas“ bankroto byloje Nr. B2-376-622/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Pamario namas“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“.
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Pamario namas“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, vėlesnėmis teismo nutartimis patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai.
Šalies argumentai
BUAB „Pamario namas“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl ginčijamo kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 709 925,21 Lt bendrą finansinį reikalavimą, o likusį kreditoriaus finansinį reikalavimą atsisakyti tvirtinti. Nurodė, kad kreditorius UAB „Swedbank lizingas“, nutraukęs lizingo sutartį su UAB „Pamario namas“, pardavė sutarties objektą – pastatą už ženkliai per mažą nei rinkos vertė kainą su kreditoriumi UAB „Swedbank lizingas“ susijusiam pirkėjui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“. Administratoriaus nuomone, toks pirkimo pardavimo sandoris nesąžiningas (CK 6.67 straipsnis). Taip pat nurodė, kad kreditorius neįskaitė įplaukų už pastato dalies nuomą su patirtais nuostoliais.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime prašė patvirtinti bendrą 1 468 668,10 Lt finansinį reikalavimą. Nurodė, kad nesutinka su bankroto administratoriaus argumentais dėl likusios prašomos teismo netvirtinti sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi administratoriaus prašymą tenkino iš dalies. Teismas patvirtino patikslintą kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ bendrą 861 134,3 Lt dydžio finansinį reikalavimą.
Teismas sprendė, kad administratoriaus argumentai, jog ginčo pastatas buvo parduotas už ženkliai per mažą nei rinkos vertė kainą su kreditoriumi UAB „Swedbank lizingas“ susijusiam pirkėjui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ yra pagrįsti. Byloje nustatyta, kad ginčo pastatas buvo parduotas už 992 466,20 Lt aukciono būdu vieninteliam pirkėjui UAB „Ektornet Commercial Lithuania“. Kreditoriaus teigimu pastatas buvo įvertintas 239 000 EUR (825 219,20 Lt) ir parduotas vieninteliam pirkėjui. Įmonės administratorius, abejodamas parduoto pastato kaina, kreipėsi į turto vertintoją UAB „UNT investicijos“, kuris parduotą pastatą įvertino 1 600 000 Lt. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo viešai skelbta apie ginčo pastato pardavimą aukciono būdu. Teismas taip pat nurodė, kad kreditorius nepateikė įrodymų, jog vertinimą atliko kompetentingas ir nepriklausomas turto vertintojas, turtinis teisę atlikti turto vertinimą Lietuvoje. Kreditorius nurodė, kad aukciono organizatorius UAB „Resolution advisers“ yra profesionalus aukcionų rengėjas ir vykdytojas, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad įmonės administratorius buvo informuotas apie rengimąsi parduoti pastatą aukciono būdu, kad buvo viešai skelbta apie parduodamą pastatą tam, kad būtų galimi informuoti kiek įmanoma daugiau potencialių pirkėjų. Teismas įvertino ir tai, kad administratoriaus iniciatyva atliktas pastato vertinimas yra 2010 m. spalio 29 dienos, taip pat, kad aukcionas įvyko 2010 m. kovo 31 d., tai yra prieš pusę metų, o kreditoriaus užsakytas turto vertinimas atliktas dar anksčiau – 2009 m. lapkričio 24 d., tačiau duomenų, kad kreditoriaus pasirinktas turto vertintojas gali verstis turto vertinimu Lietuvoje, byloje taip nėra. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog aukcionas įvykdytas skaidriai, o pastatas parduotas su kreditoriumi susijusiam asmeniui, taip pat atsižvelgęs į abejones dėl kreditoriaus iniciatyva pasirinkto turto vertintojo, sprendė, kad administratoriaus prašymo dalis dėl pastato pardavimo už per mažą kainą yra pagrįsta, todėl kreditoriaus patikslinto finansinio reikalavimo dalies, tai yra skirtumo tarp parduotos pastato kainos ir administratoriaus įvertinto pastato vertės - 607 533,80 Lt, teismas netvirtino.
Teismas sprendė, kad administratoriaus teiginys, jog kreditorius turi sumažinti savo patirtus nuostolius už parduoto pastato nuomą, nutraukus lizingo sutartį, yra nepagrįstas. Nutraukus lizingo sutartį, kreditoriui atiteko pastato valdymo ir naudojimosi teisės, atitinkamai kreditorius kaip sugrąžinto lizingo dalyko savininkas turi teisę laisvai ir netrukdomai savo nuožiūra elgtis su pastatu, tuo pačiu ir spręsti dėl pastato likimo, taip pat spręsti kaip jį ekonomiškai valdyti ir naudotis nusprendus jį parduoti. Taip pat teismas pažymėjo, kad susigrąžinus minimą pastatą neabejotinai kreditorius turėjo išlaidų ir dėl pastato išlaikymo, apsaugos ir pan. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad grąžinus lizingo dalyką, gautos pajamos už pastato nuomą po lizingo sutarties nutraukimo, pagrįstai neįskaičiuotos į nuostolius (CK 6.574 straipsnis) ir šių nuostolių pinigine suma kreditoriaus finansinis reikalavimas negali būti mažinamas.
Dėl likusios kreditoriaus patikslinto reikalavimo dalies teismas sprendė, kad administratoriaus prašymas pagrįstas prie jo pridėtais rašytiniais įrodymais, ginčo dėl to nekilo, todėl yra teisinis pagrindas patikslinti kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį ir patvirtinti 1 425 542,70 Lt dydžio kreditinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Nutraukusi lizingo sutartį, lizingo bendrovė turi teisę reikalauti atlyginti pardavus atsiimtą turtą realiai patirtus nuostolius, t. y. turto pardavimo kainos ir neišpirktos turto vertės skirtumą. Nuostolį iš turto pardavimo pagrindžia byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, pažyma dėl nuostolio iš turto pardavimo paskaičiavimo, kurioje pateikti detalizuoti duomenys apie turto neišpirktą vertę, turto pardavimo kainą ir konkretų nuostolį, patirtą pardavus turtą tretiesiems asmenims. Turtas buvo parduotas už tuometinę rinkos kainą, viešame aukcione didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui. Nei aukciono rezultatai, nei turto pirkimo – pardavimo sutartis nėra ginčijama, dėl to nėra pagrindo abejoti turto pardavimo kainos pagrįstumu.UAB ,,Ektornet Commercial Lithuania“ ir UAB ,,Swedbank lizingas“ nėra tiesiogiai susijusios įmonės, minėta bendrovė nėra UAB ,,Swedbank lizingas“ dukterinė įmonė. Be to, net jei įmonės ir būtų tiesiogiai susijusios, turto pardavimas vienai iš tos pačios grupės bendrovių nereikštų, jog šios bendrovės elgėsi nesąžiningai ar nustatyta turto pardavimo kaina yra akivaizdžiai per žema. Turto vertinimą atliko nepriklausomi turto vertintojai, turintys patvirtintas licencijas. Atsižvelgiant į nepriklausomų turto vertintojų nustatytą turto rinkos vertę, buvo nustatyta pradinė turto kaina aukcione. Tačiau net ir atlikus turto vertinimą, reali turto pardavimo kaina priklauso nuo to, kiek atsiras pirkėjų ir tikroji rinkos kaina gali būti nustatyta tik sudarius pirkimo – pardavimo sandorį.Bankroto administratoriaus pateiktas UAB „UNT investicijos“ nekilnojamojo turto vertinimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu nes turtas buvo įvertintas neapžiūrėjus jo iš vidaus. Be to, turto rinkos kaina buvo nustatyta 2010 m. spalio 29 d., o ne 2010 m. kovo 31 d., kada vyko aukcionas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „UNT investicijos“, turtą vertindami lyginamosios vertės metodu, lygino visiškai skirtingus objektus. Be to, pagal VĮ Registro centro duomenis turto vidutinė rinkos vertė, kuri nustatyta prieš pat turto pardavimą, buvo 956 000 Lt. Jei teismas sprendė, kad apskaičiuojant UAB „Swedbank lizingas“ nuostolių dydį reikia remtis UAB „UNT investicijos“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto rinkos verte, apskaičiuojant lizingo bendrovės nuostolius, tai iš neišpirktos turto vertės be PVM (2 245 762,7 Lt) turėjo būti atimta UAB „UNT investicijos“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta rinkos vertė be PVM (1 322 314,05 Lt) ir patvirtintas bendras 966 574,05 Lt dydžio finansinis reikalavimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu BUAB „Pamario namas“ bankroto administratorius prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas buvo padidintas papildoma 151 209,09 Lt suma ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti patikslintą UAB „Swedbank lizingas“ 709 925,21 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Kreditoriui nutraukus lizingo sutartį, turi būti atlyginti tik tie nuostoliai, kurie grąžintų kreditorių į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei įmonė (lizingo gavėja) būtų tinkamai vykdžiusi lizingo sutartį. Visu kreditoriaus finansiniu interesu iš nutrauktos lizingo sutarties yra tiktai turėtos gauti iš įmonės periodinės įmokos pagal lizingo sutartį. Neskundžiama šiuo atskiruoju skundu nutarties dalimi, teismas jau yra atstatęs kreditorių į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei įmonė būtų tinkamai vykdžiusi lizingo sutartį.Perimdamas pastatą, kreditorius kartu perėmė iš lizingo gavėjo ir gautiną naudą – pajamas iš pastate esančių patalpų nuomos, taigi kreditoriui atsirado ne tik nuostoliai, bet ir turtinė nauda (pajamo iš nuomos). Kreditorius nėra paneigęs, kad jis yra gavęs visas priklausančias nuomos mokesčio sumas (t. y. 151 209,09 Lt) iš perimto pastato nuomininkų pagal nuomos sutartis, kurias buvo sudariusi UAB „Pamario namas“. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad kreditorius patyrė išlaidas, susijusias su ginčo pastato turėjimu (išlaikymu, apsauga ir pan.). Priešingai, byloje esančios negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys patvirtina, jog atitinkamų patalpų nuomininkai savo sąskaita dengia visas su nuomojamų patalpų eksploatavimu susijusias išlaidas, taigi, akivaizdu, jog bylos duomenys paneigia kreditoriaus patirtinas išlaidas, susijusias su pastato išlaikymu. Kreditoriaus gauta nauda iš pastato nuomos viršija sumas, kurios būtinos siekiant grąžinti kreditorių į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei įmonė būtų tinkamai vykdžiusi lizingo sutartį, todėl protinga, teisinga ir sąžininga minėtą kreditoriaus naudą įskaityti į kreditoriaus patirtus nuostolius (juos sumažinti).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą UAB „Pamario namas“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti ir ginčijamą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir nustatė realią ginčo pastato rinkos vertę. Apelianto pateiktas turto vertinimas nėra atliktas Lietuvos Respublikoje atestuotų turto vertintojų, todėl negali būti vertinamas kaip objektyvus ir teisinę galią turintis įrodymas. Pažymėtina, kad apelianto pateiktas turto vertinimas yra parengtas iš esmės vieninteliu metodu – naudojimo pajamų metodu, o UAB „UNT investicijos“ vertinimo ataskaita parengta keliais metodais, kaip to reikalauja Vertinimo metodika, patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Be to, vertinant ginčo pastatą neatsižvelgta į tai, kad dalis pastato ilgalaikėmis nuomos sutartimis yra išnuomotos, iš šios pastato dalies gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei apelianto vertinime nurodytos nuomos kainos, kuriomis šis vertinimas grindžiamas. Taigi nustatant pastato naudojimo pajamų vertę, buvo pažeistos vertinimo minėtos metodikos nuostatos. Pažymėtina, kad apelianto užsakymu pastatas įvertintas beveik šeši mėnesiai iki jo pardavimo, taigi, akivaizdu, kad gali būti kainos pokyčiai. UAB „UNT investicijos“ pateikta vertinimo ataskaita atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus ir yra vienintelis į bylą pateiktas įrodymas, patvirtinantis realią pastato rinkos vertę. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių minėtos ataskaitos išvadas. Be to, apeliantas ne tik neįrodė, kad pastatas buvo parduotas viešame aukcione, kuriuo buvo siekiama parduoti pastatą už įmanomai didelę kainą, tačiau paties apelianto pateikti įrodymai paneigia, kad pastato pardavimo sąlygos buvo nustatytos tokios, kurios leistų gauti už jį įmanomai aukštą kainą. Taip pat apeliantas neįrodė, kad pastato pirkėjas nėra su juo susijęs asmuo. Pažymi, kad visus papildomus įrodymus apeliantas galėjo ir privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimu į BUAB „Pamario namas“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašo bankroto administratoriaus skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su skundo teiginiu, kad lizingo bendrovė turi sumažinti savo patirtus nuostolius iš turto pardavimo gautomis įplaukomis už pastato dalies nuomą. Turtas iki jo pardavimo trečiajam asmeniui priklausė UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise ir ji turėjo teisę savo nuožiūra disponuoti jai priklausančius turtu. CK 4.53 str. 2 d. numato, jog daikto ūkinio naudojimo rezultatai – produkcija ir pajamos – priklauso daikto savininkui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Jokie teisės aktai nenumato, jog lizingo bendrovei išnuomojus atsiimtą iš lizingo gavėjų daiktą ir gavus iš to tam tikras pajamas, lizingo bendrovė tomis pajamomis turėtų dalintis su buvusiais lizingo gavėjais. Nepagrįsti bankroto administratoriaus teiginiai, kad lizingo bendrovės nuostoliais gali būti tik negautos įmokos pagal lizingo sutartį. Pažymėtina, kad, jei nutraukus lizingo sutartį atsiimtas turtas nebūtų išnuomotas, lizingo bendrovė būtų patyrusi tik dar daugiau nuostolių (turto išlaikymo, apsaugos, priežiūros ir pan.), kurie taip pat būtų reikalaujami iš lizingo gavėjo, dėl kurio kaltės buvo nutraukta lizingo sutartis. Taigi, išnuomodama atsiimtą turtą, lizingo bendrovė sumažino bendrą patiriamų nuostolių dydį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
UAB ,,Swedbank lizingas“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
BUAB ,,Pamario namas“ netenkintinas.
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtinti patikslintą pareiškėjo finansinį reikalavimą pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Šiame kontekste kolegija atkreipia dėmesį, kad bankroto byloje teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 7 d. nutartis UAB „Barklita“ bankroto byloje, bylos Nr. 2-504/2007).
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo klausimas dėl kreditoriaus nuostolių, patirtų nutraukus su atsakovu sudarytą lizingo sutartį ir pardavus susigrąžintą turtą kitiems asmenims, fakto ir dydžio. Atsakovas nesutinka su kreditoriaus patikslintu finansiniu reikalavimu, nes, atsakovo manymu, nuostoliai iš dalies patirti dėl paties kreditoriaus kaltės. Kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 str.).
Dėl atsakovo UAB ,,Pamario namas“ atskirojo skundo.
Atsakovas BUAB ,,Pamario namas“ atskirajame skunde ginčija tik tą skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas netenkino bankroto administratoriaus prašymo ir nesumažino patvirtinto finansinio reikalavimo suma, gauta už pastato dalies nuomą (151 209,09 Lt). Atsakovo nuomone, UAB „Swedbank lizingas“ prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas mažintinas įplaukomis už pastato dalies nuomą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nutraukus lizingo sutartį, kreditoriui atiteko pastato valdymo ir naudojimosi teisės, atitinkamai kreditorius kaip sugrąžinto lizingo dalyko savininkas turi teisę laisvai ir netrukdomai savo nuožiūra elgtis su pastatu, tuo pačiu ir spręsti dėl pastato likimo, taip pat spręsti kaip jį ekonomiškai valdyti ir naudotis nusprendus jį parduoti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas iki jo pardavimo nuosavybės teise priklausė UAB „Swedbank lizingas“, šis turtas UAB „Pamario namas“ valdyti ir naudotis buvo perduotas lizingo sutarties pagrindu, lizingo sutartyje aiškiai apibrėžtos UAB „Pamario namas“ teisės – ginčo turtą valdyti ir juo naudotis. Nutraukus lizingo sutartį, UAB „Pamario namas“ neteko visų turėtų teisių į turtą. Po lizingo sutarties nutraukimo nekilnojamojo turto savininkas UAB ,,Swedbank lizingas“, turi teisę savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiu turtu (CK 4.53 str. 2 d.). Jokie teisės aktai nenumato, jog lizingo bendrovei išnuomojus atsiimtą iš lizingo gavėjų daiktą ir gavus iš to tam tikras pajamas, lizingo bendrovė tomis pajamomis turėtų dalintis su buvusiais lizingo gavėjais. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad lizingo bendrovės nuostoliais šiuo atveju gali būti tik negautos įmokos pagal lizingo sutartį. Pažymėtina, jog nutraukus sutartį ir atsiėmus turtą lizingo bendrovė pati turtu nesinaudoja. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jei turtas laikotarpiu iki jo pardavimo nebūtų buvęs išnuomotas, lizingo bendrovė patirtų tik dar daugiau nuostolių, susijusių su ginčo turto išlaikymo išlaidomis, kurių vėlgi būtų reikalaujama iš lizingo gavėjo (Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 p.).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti BUAB ,,Pamario namas“ atskirojo skundo vadovaujantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl trečiojo asmens UAB ,,Swedbank lizingas“ atskirojo skundo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad savo nesutikimą su UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimo patikslinimu atsakovas iš esmės grindė tuo, jog ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas su kreditoriumi susijusiam asmeniui, bei tuo, jog ginčo turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei pastato rinkos vertė kainą. Be to, kaip jau minėta, atsakovo nuomone, kreditorius turėjo sumažinti patirtus nuostolius suma, kurią gavo už pastato dalies nuomą.
Pasisakydama dėl, atsakovo teigimu, UAB ,,Swedbank lizingas“ ir ginčo turtą nupirkusio UAB ,,Ektornet Commercial Lithuania“ nesąžiningumo, nes šios dvi įmonės yra susijusios, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paminėtos bendrovės - savarankiški juridiniai asmenys, turintys teisę savo nuožiūra sudaryti sandorius, o į bylą nėra pateikta įrodymų, kaip šios įmonės galėjo daryti viena kitai kokią nors įtaką dėl parduodamo daikto kainos ar kitų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pasisakė tik dėl ginčo pastato pardavimo aukciono būdu, nurodydamas, jog byloje nėra pakankamų įrodymų spręsti, kad ginčo turto pardavimui skirtas aukcionas buvo organizuotas tinkamai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui UAB ,,Swedbank lizingas“ pateikė įrodymus, kurių nebuvimą konstatavo pirmosios instancijos teismas, t. y. į bylą yra pateikti įrodymai, jog UAB ,,Resolution advisers“ veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu, tame tarpe ir aukcionų organizavimu, jog parduodant ginčo turtą, jog ginčo turto pardavimui skirtas aukcionas buvo viešinamas. Kita vertus, atsakovas, nesutikdamas su prašomų patikslinti (padidinti) UAB ,,Swedbank lizingas“ finansiniu reikalavimu, aukciono neatitikimo tam tikriems reikalavimams klausimo iš viso nekėlė, o akcentavo tik netinkamai nustatytą ginčo turto rinkos vertę bei per mažą pardavimo kainą, todėl nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas akcentavo nekvestionuojamą aukcioną, tačiau nepasisakė dėl parduoto turto vertės ir kainos.
Taigi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas dėl byloje esančių dviejų turto vertės nustatymo ataskaitų iš esmės iš viso nepasisakė nurodydamas, jog jokių įrodymų, kad UAB ,,Swedbank lizingas“ vertinimą atliko kompetentingas ir nepriklausomas turto vertintojas, turtinis teisę atlikti turto vertinimą Lietuvoje, nėra, bei konstatavo, kad administratoriaus iniciatyva atliktas pastato vertinimas yra 2010 m. spalio 29 dienai, taip pat, kad aukcionas įvyko 2010 m. kovo 31 d., tai yra prieš pusę metų, o kreditoriaus užsakytas turto vertinimas atliktas dar anksčiau – 2009 m. lapkričio 24 d. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai negali būti laikomi pakankami, kad nustatyti ar UAB ,,Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas yra nepagrįstas ar nepagrįstas, t. y. kad nustatyti parduoto ginčo turto vertę, nes nei atsakovo, nei kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ į bylą pateiktos turto vertinimo ataskaitos tirtos nebuvo. Tačiau atsakovo pateikta turto vertės nustatymo ataskaita teismas besąlygiškai rėmėsi, nors visai jos neanalizavo, nepasisakė nei dėl vertės nustatymo datos, nei dėl metodų, nei dėl kitų bylos tinkamam išsprendimui būtinų aplinkybių. Pažymėtina, kad UAB ,,Swedbank lizingas“ pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad Osauhing Kinnisvaraekspert Tallinn filialas ,,BPE Lithuania“ turto vertės nustatymo metu turėjo teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla, todėl pirmosios instancijos teismas, išsireikalavęs trūkstamus įrodymus, turėjo vertinti kreditoriaus UAB ,,Swedbank lizingas“ pateikta turto vertės ataskaitą (CPK 185 str.). Kadangi pirmosios instancijos teismas visai neatskleidė klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių, tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Kadangi į bylą UAB ,,Swedbank lizingas“ pateikta minėta turto vertės ataskaita (pažyma) pateikta anglų kalba (lietuvių kalba pateikta tik jos santrauka), pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas UAB ,,Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo patikslinimo klausimą ir siekdamas tinkamai įvertinti abi turto vertinimo ataskaitas, turėtų pareikalauti ataskaitą pateikusį asmenį pateikti jos (ataskaitos) vertimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir UAB ,,Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.