- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2YT-2869-907/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00823-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., S. C.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. K. ir S. C., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. C., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. ).
2. Pareiškėja L. S. pareiškime nurodė, kad su E. C. susipažino Airijoje, Monaghan miestelyje 2013 m spalio pabaigoje. Tuo metu ji atvyko į Airiją dirbti ir ieškojo, kur apsistoti gyventi. Airijoje gyvenanti pažįstama lietuvė ją supažindino su E. C., kuris nuomojo kambarį. Ji pas jį nuvyko pakalbėti dėl kambario nuomos, taip su juo susipažino. Praėjus mėnesiui, jis pakvietė ją kartu gyventi. Ji sutiko ir jie pradėjo kartu gyventi jo name Airijoje, (duomenys neskelbtini). Kartu su E. C. gyveno iki 2014 metų liepos pabaigos. 2014 m. liepos mėnesį ji grįžo į Lietuvą, nes nenorėjo toliau gyventi Airijoje, dėl ko susipyko su E. C.. Santykių su E. C. ji nenutraukė, vėliau susitaikė ir abu nusprendė per atostogas ir kitomis galimomis progomis skraidyti vienas pas kitą ir tokiu būdu susitikinėti. 2015 m. vasario 14 d. ji nuskrido aplankyti E. C. į Airiją. Tą datą labai gerai pamena, nes buvo Valentino diena. Buvo pas jį 12 dienų ir tuo metu ji pastojo. Sužinojęs, jog pareiškėja laukiasi, E. C. pasiūlė jai vėl grįžti gyventi kartu. Bet pareiškėjos nėštumas buvo sunkus, ji turėjo labai saugotis, lankytis pas gydytojus, būti nuolat prižiūrima specialistų bei vartoti gydytojų nurodytus receptinius vaistus, o persirašyti pas gydytojus į Airiją bijojo dėl savo sveikatos, nes nepasitikėjo Airijos gydytojų kompetencija, persikelti ir vėl gyventi su E. C. A. ji nesutiko. 2015 m., kažkur gegužės mėnesį ji nuskrido mėnesiui į svečius pas E. C. į Airiją. Viešnagės pas jį metu jie stipriai susipyko, todėl ji vėl grįžo į Lietuvą ir galutinai apsisprendė gimdyti Lietuvoje. Jie susipyko ketvirtame jos nėštumo mėnesyje. Būdama šeštame nėštumo mėnesyje ji sužinojo, kad E. C. turi kitą moterį. Nuo tada jų bendravimas nutrūko. Apie sūnaus gimimą E. C. sužinojo tik po 23 savaičių. Apie tai, kad L. S. laukiasi vaiko nuo E. C., žinojo jos tėvai ir sesuo, taip pat ir E. C. giminės – jo mama ir sesuo. Po sūnaus gimimo ji su E. C. nebendravo, pyko ant jo dėl jo neištikimybės, todėl, kai kreipėsi į institucijas dėl vaiko gimimo dokumentų išdavimo, nurodė, kad vaiko tėvo nėra, todėl E. C. vaiko gimimo liudijime nebuvo nurodytas, kaip vaiko tėvas. E. C. tėvystę pripažino ir žinojo, kad K. S. yra jo sūnus. Ilgą laiką ji su E. C. nebendravo, o vėl minimaliai bendrauti pradėjo, kai sūnui buvo 23 mėn. Bendravo minimaliai: SMS žinutėmis, per facebook, per skype. E. C. nuolat domėjosi, kaip laikosi jo sūnus, kaip jo sveikata, kaip gyvena. Pirmą kartą sūnaus aplankyti jis atvyko tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį. E. C. siųsdavo sūnaus išlaikymui pinigų: siųsdavo pašto perlaidomis, perduodavo per draugus, kartais iš kitų draugų sąskaitų, todėl dėl išlaikymo vaikui prisiteisimo ji negalvojo ir nesikreipė į teismą. Vėliau, kai sūnus paaugo, ji su E. C. pradėjo bendrauti dažniau, bet tik socialiniais tinklais. Jis daug bendravo su sūnumi, ji E. C. siųsdavau sūnaus nuotraukas, jis patardavo jai sūnaus auklėjimo klausimais ir t.t. Kartu su E. C. 2019 metais suplanavo sūnaus K. krikštynas bažnyčioje. (duomenys neskelbtini) ji kartu su E. C. pakrikštijo savo sūnų G. Š.. Trejybės bažnyčioje. Krikštynose dalyvavo jos sesuo D. K. (krikštamotė), sesers sūnūs K. K. ir K. K. (krikštatėvis), jos mama V. S., tėtis V. S.. Iš E. C. giminės niekas nedalyvavo. Po krikštynų E. C. ne kartą minėjo, kad nori būti oficialiai pripažintas vaiko tėvu ir prašė L. S. sutvarkyti vaiko gimimo liudijimo dokumentus, įrašant jį tėvu. Ji neskubėjo to daryti ir nematė didelio būtinumo skubėti. E. C. nuolat siųsdavo pinigų vaiko išlaikymui, bendravo su vaiku, viskas buvo gerai. Ji manė, jog kažkada, kai E. C. atvažiuos aplankyti sūnaus, nes jis planavo tai padaryti 2020 m. sausio mėnesį, tada abu kartu ir sutvarkys tą tėvystės formalumą. Nesitikėjo, kad 2019 m. gruodžio 16 d. E. C., grįžęs į savo gimtąjį mietą – (duomenys neskelbtini) įvykdys savižudybę. Todėl dabar nėra kitos išeities, kaip tik po E. C. mirties kreiptis į teismą dėl jo, kaip tėvo, pripažinimo jos sūnui K. S.. Reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. C., miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, pareiškėja grindžia tuo, jog, registruojant vaiko gimimą, gimimo akto įraše konkretus asmuo, kaip tėvas, nebuvo nurodytas, vaiko tėvas E. C. yra miręs, todėl kitokiu būdu gauti tėvystę sūnaus K. S. atžvilgiu patvirtinančių dokumentų nėra galimybės.
3. Suinteresuotam asmeniui I. K. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, jog ji su pareiškimu visiškai sutinka, yra įsitikinusi, jog nepilnametis vaikas K. S. yra jos brolio E. C. sūnus, jos brolis E. C., dar būdamas gyvas, ne kartą minėjo, jog nė kiek neabejoja dėl savo tėvystės (b. l. 52-53).
4. Suinteresuotam asmeniui S. C. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, jog ji su pareiškimu visiškai sutinka, yra įsitikinusi, jog nepilnametis vaikas K. S. yra jos sūnaus E. C. sūnus, jos sūnus E. C., dar būdamas gyvas, ne kartą minėjo, jog nė kiek neabejoja dėl savo tėvystės (b. l. 54-55).
5. Institucija, duodanti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjos prašymui pritaria, prašo jį tenkinti, palaiko savo pateiktą išvadą (b. l. 56-57), nes toks prašymas atitinka vaiko interesus, nurodo, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. C., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos sūnaus K. S. tėvas, turėtų būti tenkinamas vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
7. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo (CPK 391 straipsnio 2 dalis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatydamas tėvystės faktą teismas įvertina tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę žinoti savo kilmę, todėl pareiškėja, negalėdama gauti dokumentų, patvirtinančių jos sūnaus K. S. kilmę iš tėvo pusės, turi pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnio 2 dalis).
8. Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad K. S. gimė (duomenys neskelbtini), vaiko motina gimimo liudijime nurodyta pareiškėja L. S., o vaiko tėvas nenurodytas (b. l. 8). Spėjamas vaiko tėvas E. C. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23). Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad su E. C. pareiškėja pradėjo kartu gyventi 2013 metų pabaigoje ir iki 2014 metų liepos mėnesio pabaigos gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, tačiau susituokę nebuvo. Vėliau pareiškėja grįžo gyventi į Lietuvą, tačiau su E. C. susitikinėjo ir intymiai bendravo dar iki 2015 metų vidurio. E. C. apie L. S. nėštumą žinojo, su tuo sutiko, laukė gimstant vaiko, tačiau norėjo, kad tai vyktų Airijoje, su kuo nesutiko pareiškėja, dėl ko tarp jų kilo konfliktas, po kurio pareiškėja apsisprendė gimdyti Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) gimus sūnui K., E. C. pripažino jį savo sūnumi, 2016 m. rugpjūčio mėnesį atvyko pasimatyti su sūnumi, juo nuolat rūpinosi, išlaikė, dėl ko pareiškėjai nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Taip pat E. C. nuolat bendravo su L. S. ir jau paaugusiu sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis, patarė jai sūnaus auklėjimo klausimais, kartu su ja suplanavo sūnaus krikštynas ir jose dalyvavo, ragino pareiškėją sutvarkyti vaiko gimimo dokumentus, įrašant jį vaiko tėvu, tačiau pareiškėja neskubėjo, nes ją tenkino tokia padėtis, vaiko su tėvu bendravimas, savanoriškas išlaikymo vaikui teikimas, ji manė, jog nėra būtinybės skubėti. (duomenys neskelbtini) G. Š.. Trejybės bažnyčioje ji kartu su E. C. pakrikštijo savo sūnų K. S. (b. l. 10). Krikštynose dalyvavo jos sesuo D. K., ji buvo krikštamotė, sesers sūnūs K. K. ir K. K., jis buvo krikštatėvis, pareiškėjos tėvai V. S. ir V. S. (b. l. 19-21).
9. Faktą, jog nepilnametis vaikas K. S. yra E. C. sūnus, žinojo jos tėvai V. S. ir V. S. bei sesuo D. K., taip pat jo sesuo I. K. bei jo motina S. C., kurios, pateikdamos teismui atsiliepimus į pareiškimą, tai patvirtino ir neprieštaravo pareiškimo patenkinimui bei juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymui (b. l. 52-53, 54-55). Iš Krikšto sakramento pažymėjimo kopijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) įvyko K. S. krikštynos, L. S. kartu su E. C. pakrikštijo savo sūnų G. Š.. Trejybės bažnyčioje (b. l. 10). Iš fotonuotraukų matyti, kad nepilnamečio vaiko K. S. krikštynose dalyvavo E. C., kuris vaiką laikė ant rankų, be to, vaikas vizualiai yra labai panašus į E. C., pareiškėja, jos sesuo D. K., sesers sūnūs K. K. ir K. K., pareiškėjos tėvai V. S. ir V. S. (b. l. 19-21). Iš L. S. ir E. C. susirašinėjimo socialiniuose tinkluose išrašų matyti, jog pareiškėja siuntė E. C. nepilnamečio vaiko K. S. fotonuotraukas, E. C. jų prašė atsiųsti daugiau, ketino vaiko fotonuotraukas parodyti savo motinai, rašė, jog ji taip pat nori pamatyti anūką, E. C. K. S. vadino savo sūnumi, domėjosi juo, klausė, ką sūnus veikia, valgo, kaip jam sekasi darželyje ir pan., minėjo apie vaikui skiriamus pinigus jo išlaikymui, žadėjo juos perduoti, ketino atvažiuoti sūnų aplankyti (b. l. 11-18). Minėti įrodymai patvirtina, kad E. C. žinojo, jog turi sūnų, K. S. pripažino savo sūnumi, juo rūpinosi, jį išlaikė, lankė, su juo ir su pareiškėja nuolat bendravo elektroninėmis ryšio priemonėmis, domėjosi sūnumi, dalyvavo jo auklėjime, apie vaiką informavo savo motiną, ketino jai parodyti vaiko fotonuotraukas, suplanavo vaiko krikštynas ir jose dalyvavo, ketino atvykti vaiką vėl aplankyti. Institucija, duodanti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjos prašymui pritaria, prašo jį tenkinti, palaiko savo pateiktą išvadą (b. l. 56-57), nes toks prašymas atitinka vaiko interesus, nurodo, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę.
10. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), suinteresuotų asmenų pareiškimo pripažinimą, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja L. S. įrodė, jog (duomenys neskelbtini) miręs E. C. yra K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl pareiškimas tenkintinas - giminystės santykių nustatymo bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) miręs E. C. yra K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. S. yra E. C. sūnus (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 391 straipsniu, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. C., gimęs (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, miręs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra E. C., gimusio (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas giminystės santykių nustatymo bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės nustatymui įregistruoti.