Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Skuode, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021-11-16 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. 2025 m. kovo 30 d. apie 16.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į kairį skruostą savo broliui V. N. ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. N. 2025-03-31 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta. Nuoširdžiai gailisi, kad sužalojo savo brolį V. N. ir sukėlė jam fizinį skausmą. 2025 m. kovo 30 d. apie 14.00 val. grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasiimti rūbų, kadangi jam yra išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Negali bendrauti su mama A. N., kuri gyvena tuo pačiu adresu kaip ir jis. Namie buvo mama, jos sugyventinis I. Ž., brolis V. N. ir kaimynas B. B.. Jie vartojo virtuvėje alkoholinius gėrimus. Prisijungė prie jų, gėrė alkoholį kartu su jais. Nežino kiek buvo valandų, kai kilo žodinis konfliktas tarp jo ir brolio V. Dėl ko kilo konfliktas neprisimena ir negali paaiškinti. Buvo labai neblaivus ir nelabai prisimena. Žino, kad V. jį pastūmė ir ranka sudavė į krūtinės sritį, tačiau sužalotas nebuvo ir fizinio skausmo nepajuto. Tai, ko gero, tada susinervino ir broliui V. vieną kartą ranka, rankoje kaip tik tuo metu turėjo mobilaus ryšio telefoną, trenkė į veidą. Tačiau ar ranka, ar telefonu pataikė negali pasakyti. Taip jį sužalojo (b. l. 113-115).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis V. N. parodė, kad 2025-03-30 apie 16.30 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), atvažiavo brolis J. N.. Tuo metu namuose buvo jis, mama A. N., mamos draugas I. Ž. ir kaimynas B. B.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus namo virtuvėje, o jis buvo savo kambaryje. Atvykęs brolis įėjo į namo vidų ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus su virtuvėje buvusiais asmenimis. Bevartojant alkoholinius gėrimus brolis atėjo pas jį į kambarį ir pasiėmė garso kolonėlę. Tada jis nuėjo atgal į virtuvę ir įsijungęs garso kolonėlę klausėsi muzikos. Tuo metu kai brolis garsiai pasileido garso kolonėlę, mama jau buvo išėjusi į kitą kambarį. Virtuvėje buvo I. Ž., kuris miegojo ant minkšto kampo komplekto, o kaimynas B. B. sėdėjo prie virtuvinio stalo, kur prieš tai jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi brolis J. N. garsiai klausėsi muzikos, būdamas savo kambaryje šaukdamas prašė jo patylinti muziką, nes gulėdamas žiūrėjo televizorių. Brolis į jo prašymą patylinti muziką nereagavo, todėl nuėjęs į virtuvę paėmė garso kolonėlę ir išjungė muziką. Tada paėmęs garso kolonėlę nešėsi į savo kambarį. Brolis J. N. ėjo priekyje jo, įėjus į jo kambarį, jis jį kita ranka stumtelėjo, kadangi jis neleido garso kolonėlę padėti atgal savo kambaryje. Tada nieko nesakęs jo brolis J. N., tiksliai neprisimena, mano, kad rankos alkūne ar kumščiu trenkė jam vieną kartą į kairės pusės veido skruostą, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po brolio suduoto smūgio į veidą, nugriuvo į šalia buvusią lovą. Pajuto, kad jam iš vietos kur buvo suduotas smūgis bėga kraujas. Atsistojęs iš lovos ėjo plautis sužalotą vietą. Virtuvėje tuo metu prie stalo tebesėdėjo B. B. ir lovoje tebegulėjo I. Ž., kuris pamatė, kad jam yra sužalotas veidas ir jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kai I. Ž. paskambino bendruoju pagalbos telefonu išgirdęs jo brolis J. N. nedelsiant pabėgo iš namų. Tuo pat metu iš namų išėjo ir kaimynas B. B.. Pas jį į namus buvo atvykę GMP medikai, kurie jį apžiūrėjo, suteikė pirmąją būtiną pagalbą. Jie sakė jog reikalinga vykti į ligoninę, kadangi reikalinga susiūti prakirstą skruostą ties kairiąja akimi. Vykti į ligoninę jis atsisakė. Daugiau apie įvykio detales nieko negali nurodyti, nes prieš atvykstant jo broliui buvo vartojęs alkoholinių gėrimų (b. l. 29-32).

2025-03-30 tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“ nurodyta, kad 2025-03-30 16.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kambaryje J. N., kuriam alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, rankos kumščiu, vieną kartą trenkė į veido sritį (kairės pusės skruostą) savo broliui V. N., taip sukeldamas jam fizinį skausmą. V. N. alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,05 promilių neblaivumas. Atvykę GMP medikai nukentėjusiajam V. N. suteikė pirmąją būtinąją pagalbą, detalesnei apžiūrai į ligoninę vykti atsisakė. J. N. tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK areštinę (b. l. 1-7, 8).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis J. N. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. N. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kiti bylos duomenys.

Pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis J. N. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo broliui V. N., bei taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas už analogišką veiką, baustas administracine tvarka, nedirba. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ši nusikalstama veika kaltinamojo nebuvo padaryta atsitiktinai, kaltinamasis iš ankstesnio teistumo tinkamų išvadų nedaro, nekeičia savo nusikalstamo elgesio ir nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios terminas ilgesnis už vidurkį, uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 4 punktas).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką savo šeimos nario sveikatai, todėl jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. N. sumažintą bausmę – 1 metų laisvės apribojimą, uždraudžiant 6 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. N. laikiną sulaikymą nuo 2025-03-30 iki 2025-03-31 (2 dienas).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, J. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

J. N. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.