- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-4613-671/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00932-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Pareiškėjas
- G. G., G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Telšių rajono savivaldybės administracija
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. G. ir G. Š. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys: Valstybės įmonė Turto bankas, Telšių rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjų J. E. ir A. E. mirties, palikimą priėmė lygiomis dalimis po ½ dalį ir pradėjo faktiškai valdyti turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, jog po J. E. ir A. E. mirties liko palikimas - gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), registruoti J. E. vardu. Po jų mirties sodyboje ir toliau liko gyventi pareiškėjos – J. ir A. E. dukra G. G. ir anūkė G. Š.. Pagal 1964 metų Civilinio kodekso (toliau CK) 587 straipsnio 4 dalį, palikėjo vaikaičiai yra įstatyminiai įpėdiniai. CK 573 straipsnio 1 dalis numatė, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusio vaikai, sutuoktinis ir tėvai, taip pat antros eilės – mirusiojo vaikaičiai, kurie šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik tuomet, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba šie nepriėmė palikimo. Kadangi pareiškėja G. G. priėmė tik ½ dalį palikimo, tai jai nepriėmus ½ dalies palikėjo turto, laikytina, kad pareiškėja G. Š. priėmė likusią ½ dalį palikimo. Tas aplinkybes patvirtina faktas, kad pareiškėjos atskirai valdo po ½ dalį gyvenamojo namo ir priklausinių, turi atskirus įėjimus, atskirai moka mokesčius ir pan.
Pareiškėja G. G. paaiškino, kad jog jos tėvai J. E. ir A. E. gyveno (duomenys neskelbtini). Ji yra vienintelė tėvų dukra. Nuo 1996 metų grįžo gyventi pas tėvus kartu su savo dukra G., kuriai tuo metu buvo 10 metų. Ten su dukra gyveno iki tėvų mirties ir gyvena iki pat šiol. Tėvas J. E. mirė (duomenys neskelbtini), mama A. E. mirė (duomenys neskelbtini). Mamos mirties laiku ji su dukra G. Š. jau gyveno atskirai skirtinguose namo galuose. Ji gyveno su mama, o dukra su savo šeima. Po mamos mirties ji taip ir liko gyventi toje namo pusėje. Dėl palikimo priėmimo laiku nesikreipė dėl apsileidimo ar nežinojimo. Jos su dukra atskirai remontuoja ir prižiūri kiekviena savo namo dalį. Prašė patenkinti patikslintą pareiškimą.
Pareiškėja G. Š. paaiškino, kad nuo vaikystės gyveno pas senelius kaime. Seneliai ja rūpinosi. Senelis, kai jai suėjo 16 metų, išėmė jai pasą ir priregistravo kaime. Vėliau ji ištekėjo, susilaukė vaikų ir visą savo gyvenimą gyvena senelių namuose. Seneliai testamento nepaliko. Mama gyvena viename namo gale, o ji gyvena kitame namo gale. Abi atskirai remontuoja ir tvarko gyvenamąjį namą, aplinką. Mama nesirūpino nuosavybės dokumentų sutvarkymu, todėl ji nusivežė mamą pas notarę dėl palikimo priėmimo. Notarė paaiškino, kad reikia kreiptis į teismą. Nori, kad namas būtų įteisintas abiejų vardu, nes abi yra susitarusios ir namą pasidalinusios. Prašė tenkinti patikslintą pareiškimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, jo patenkinimo klausimą paliko spręsti teismui savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Liudytojas S. K. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos yra jo kaimynės. Pareiškėjos gyveno dar kartu su senaisiais Eibučiais, o po jų mirties liko gyventi sodyboje.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. E. ir A. E. - pareiškėjos G. G. tėvai, yra mirę. J. E. mirė – (duomenys neskelbtini), A. E. mirė – (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš jų testamento nepaliko. Iš Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. balandžio 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad mirusiam J. E. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). G. Š. yra G. G. dukra - J. E. ir A. E. anūkė. Duomenys apie pareiškėjų deklaruotą gyvenamąją vietą ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Tryškių seniūnijos pažymos patvirtina, kad po tėvų/senelių mirties sodyboje toliau liko gyventi pareiškėjos G. G. ir G. Š.. Iš Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2019 m. balandžio 18 d. Liudijimo matyti, kad po J. E., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties niekas iš įpėdinių į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Iš pareiškimo turinio matyti, kad abi pareiškėjos nuo 1996 metų gyvena J. E. vardu registruotame gyvenamajame name, naudojosi priklausiniais, o po tėvų (senelių) mirties ir toliau liko jame gyventi, šį turtą prižiūri, remontuoja.
1996 metais mirus J. E. paveldėjimo teisinius santykius reglamentavo 1964 metų Civilinis kodeksas (toliau CK). Pagal 1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo 1994 m. birželio 10 d. galiojanti CK 573 straipsnio 1 dalis numatė, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (1 p.) taip pat antrosios eilės – <...> mirusiojo vaikaičiai (2 p.). Šio straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik tuomet, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 5.11 ir 5.13 straipsniai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių (4 dalis).
1964 m. CK nuostatos atskirai nereguliavo palikimo priėmimo, kai turtas pradedamas valdyti faktiniu jo valdymu. Toks išaiškinimas yra pateiktas dabar galiojančioje CK 5.51 straipsnio redakcijoje.
Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (3 dalis). Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, nors gyvenamasis namas su priklausiniais buvo įregistruotas J. E. vardu jis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 4 dalį, palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės, sūnėnai ir dukterėčios bei pusbroliai ir pusseserės paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. Pareiškėja G. G. yra pirmos eilės įpėdinė, tik jai nepriėmus palikimo, paveldėti gali antros eilės įpėdinė - anūkė G. Š.. Palikėjos A. E. mirties metu galiojantis dabartinis civilinis kodeksas, kaip jau buvo paminėta, numato analogiškas nuostatas (CK 5.11 ir 5.13 straipsniai).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja G. G. tiek po tėvo J. E. mirties, tiek po mamos A. E. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšme turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vieno iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LR CPK 444, 445 straipsniai). Nustatyta, kad pareiškėja G. Š. yra antros eilės įpėdinė, todėl esant pirmos eilės įpėdiniui, kuris priėmė palikimą, ji negali paveldėti, toks fakto nustatymas nesukelia teisinių pasekmių. Ištyrus byloje įrodymus teismas nustatė, kad po tėvų mirties atsiradusi palikimą priėmė dukra G. G., pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškėjos G. Š. pareiškimas nenagrinėtinas teisme. Kadangi pareiškimas buvo priimtas, byla šioje dalyje yra nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 448 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjų J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ir A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Bylą dalyje, pagal G. Š. patikslintą pareiškimą – nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.