- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- eAN2-110-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00150-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pareiškėjas
- MB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Mindaugas Šeškauskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2026 m. sausio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio skundas atmestas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 31 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas 2025 m. rugpjūčio 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį (duomenys neskelbtini) R. L. už tai, kad jis 2025 m. gegužės 23 d. 14.15 val. savavališkai nevykdydamas teismo nutarties nuėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užtvarus, kad ten galėtų vykti asmenų judėjimas, nors to daryti neturėjo teisės, kadangi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi skirtos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iki galutinio įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos uždrausta Kazlų Rūdos savivaldybei, atstovaujamai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos, atlikti veiksmus griauti ir/ar ardyti MB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausančius statinius bei įrengti bet kokius naujus statinius ginčo žemės sklypuose, kurių: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 1) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 2) esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; naudoti kelio servitutą, nustatytą 2024-10-01 servituto nustatymo sutartimi, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 1).
2. Institucija 2025 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, R. L. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio, sudėties.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ nesutikdamas su Institucijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimu per savo įgaliotą atstovą advokatą Mindaugą Šeškauskį pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir patraukti R. L. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2026 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio skundo netenkino motyvuodamas tuo, kad R. L. servitutiniame kelyje nuo važiuojamosios dangos pašalintos atliekos – trys naudoti metaliniai stulpai su betoniniais pagrindais ir mediniai padėklai, nėra laikytini statiniais, nes neatitinka jų sąvokos. Dėl to R. L. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas MB „(duomenys neskelbtini)“ nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi per savo įgaliotą atstovą advokatą Mindaugą Šeškauskį pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir R. L. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį bei skirti jam administracinę nuobaudą. Taip pat priteisti MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 7 d. įsiteisėjusia nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė prejudicinę reikšmę turintį faktą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai valdė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir turėjo teisę kontroliuoti patekimą į šį privatų sklypą. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į nurodytą prejudicinį faktą ir priėmė neteisėtą sprendimą, kadangi R. L. neturėjo teisės 2025 m. gegužės 23 d. savavališkai patekti į tą patį sklypą ir šalinti MB „(duomenys neskelbtini)“ įrengtus objektus. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti palikta galioti, nes ji prieštarauja Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 7 d įsiteisėjusiai nutarčiai.
5.2. Skunde teigiama, jog Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją pašalinti sklype įrengtus stulpelius (kuoliukus), nuimti kelio ženklus ir ištrinti kelio linijas. Ir šis teismo įpareigojimas reiškia, kad teismas aiškiai pripažino, jog sklype gatvės nėra, nes priešingu atveju nebūtų nurodęs pašalinti visus objektyvius „gatvės“ požymius. Šis faktas buvo nustatytas įsiteisėjusia nutartimi ir yra privalomas visoms vėlesnėms byloms. Nepaisant to, 2025 m. gegužės 23 d. R. L. atliko veiksmus, remdamasis Kazlų Rūdos savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 36 punktu, kuris taikomas tik Savivaldybės bendro naudojimo teritorijoms ir gatvių (kelių) priežiūrai, t. y. veikė tarsi sklype egzistuotų gatvė, kuri būtų bendro naudojimo. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiama nutartimi šiuos veiksmus pripažino teisėtais, faktiškai patvirtindamas „gatvės egzistavimą“, nors įsiteisėjusia 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo konstatuota priešingai. Tačiau teismų sistema negali vienu sprendimu pripažinti, kad sklype gatvės nėra, o kitu – leisti taikyti gatvės (bendro naudojimo) priežiūros taisykles tam pačiam sklypui. Taigi, teismas taikydamas viešosioms erdvėms skirtas Taisykles privačiai valdomam sklypui, iš esmės suteikė Kazlų Rūdos savivaldybei teisę savavališkai „tvarkyti“ privatų turtą, kas tiesiogiai prieštarauja daiktinės teisės apsaugos principams. Todėl net ir laikant, kad objektai būtų laikomi „atliekomis“, nuomininkas turi teisę jas turėti, o Kazlų Rūdos savivaldybė neturi teisės patekti į privačiai valdomą sklypą ir šalinti turto be teisėto pagrindo ar savininko (nuomininko) sutikimo.
5.3. Skunde pažymima, kad 2025 m. gegužės 20 d. Kazlų Rūdos savivaldybė oficialiai kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti 2025 m. gegužės 16 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, aiškiai pripažindama, jog jos Kazlų Rūdos savivaldybei yra neaiškios. Tačiau nepaisant to, 2025 m. gegužės 23 d., t. y. nepraėjus nei trims dienoms, R. L., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, suorganizavo patekimą į MB “ (duomenys neskelbtini)” valdomą sklypą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ šlagbaumo (išvažiavimo užtvaros) išrovimą ir pašalinimą, nelaukdamas teismo atsakymo į pačių pateiktą prašymą. Pats R. L. administracinio nusižengimo protokole tiesiogiai pripažino: „Kadangi 2025 m. gegužės 23 d. dar neturėjome aiškios pozicijos dėl trečiųjų asmenų servituto naudojimo, supratome, kad servitutu negali naudotis tik savivaldybė“. Šis R. L. paaiškinimas patvirtina, kad 2025 m. gegužės 23 d. jis žinojo apie teisinį neaiškumą, tačiau vis tiek atliko faktinius veiksmus. Nors 2025 m. gegužės 27 d., t. y. praėjus keturioms dienoms po R. L. atliktų veiksmų, teismas pateikė išaiškinimą, kuriuo patvirtino, kad tretieji asmenys neturi ir niekada neturėjo servituto teisių. Tuo tarpu pagal „in dubio abstine“ principą, esant abejonei dėl teismo nutarties apimties, privaloma susilaikyti nuo veiksmų, kol teismas pateiks išaiškinimą, bet R. L. šio principo nesilaikė, nors pats pripažino teisinį neaiškumą.
5.4. Pasak advokato, aplinkybė, kad R. L. yra (duomenys neskelbtini) ir turintis teisinį išsilavinimą, reiškia padidintą pareigą veikti atsargiai ir teisėtai. Jo teiginys, kad galimas pažeidimas kilo dėl „netinkamai suprastos teismo nutarties“, nepašalina atsakomybės, o patvirtina sąmoningą rizikos prisiėmimą. Be to, Kazlų Rūdos savivaldybė 2025 m. gegužės 20 d. prašyme pati nurodė, kad atsakovas negali patekti į sklypą, tačiau 2025 m. gegužės 23 d. R. L. pateko į privačiai valdomą sklypą ir pašalino užtvarą, veikdamas savavališkai ir priešingai Kazlų Rūdos savivaldybės oficialiai pozicijai. Tokie veiksmai atitinka savavaldžiavimo esmę – ginčijamos teisės įgyvendinimą nesilaikant nustatytos tvarkos, ir sudaro „in dubio abstine“ principo pažeidimą.
5.5. Skunde akcentuojama, jog 2025 m. gegužės 16 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo dvi savarankiškas ir lygiavertes dalis, t. y. buvo uždrausta griauti ar ardyti MB „(duomenys neskelbtini)“ statinius, taip pat buvo uždrausta naudoti kelio servitutą žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas vertino tik pirmąją dalį (dėl „statinių“), tačiau visiškai nevertino ir ignoravo antrąją dalį, kuria buvo aiškiai uždrausta naudoti kelio servitutą. Nors iš paties R. L. 2025 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinimų policijai matyti, jog jis pateko į sklypą kaip (duomenys neskelbtini); organizavo ir koordinavo savivaldybės darbuotojų bei antstolio veiksmus sklype; davė nurodymus pašalinti MB „(duomenys neskelbtini)“ šlagbaumą (išvažiavimo užtvarą). Ir šie veiksmai objektyviai sudaro kelio servituto naudojimą, nes patekimui į sklypą ir veiksmams viduje buvo faktiškai pasinaudota servitutu. Taigi, net ir hipotetiškai pripažinus (su kuo pareiškėjas nesutinka), kad pašalinti objektai nelaikytini „statiniais“ pagal Statybos įstatymą, R. L. veiksmai sudarė savarankišką servituto draudimo pažeidimą. Ir išplėstinis servituto taikymo trečiųjų asmenų atžvilgiu aiškinimas pažeistų pačios sutarties uždarumo principus, todėl R. L. negalėjo teisėtai pateisinti patekimo į sklypą „trečiųjų asmenų“ interesais. Be to, R. L. nėra trečiasis asmuo – jis yra (duomenys neskelbtini), kuriai 2025 m. gegužės 16 d. tiesiogiai buvo uždrausta naudoti servitutą. Nagrinėjamu atveju esminė apylinkės teismo klaida – laikinųjų apsaugos priemonių aiškinimo susiaurinimas iki „statinių“ klausimo ir ignoruotas savarankiškas draudimas naudoti servitutą.
5.6. Advokato įsitikinimu, R. L. tiesiogiai pažeidė 2025 m. gegužės 16 d. laikinųjų apsaugos priemonių draudimą naudoti kelio servitutą, nes 2025 m. gegužės 23 d. pateko į privačiai valdomą sklypą ir jame organizavo veiksmus. Jo gynyba apie „nežinojimą”, „nesupratimą” ar „trečiųjų asmenų interesus“ yra nepagrįsta, nes 2025 m. gegužės 27 d. teismas patvirtino sutarties uždarumo principą ir kad tretieji asmenys neturi servituto teisių. Ir šis laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas konstatuoti savavaldžiavimo požymius pagal ANK 518 straipsnį.
5.7. Skunde pabrėžiama, kad R. L. veika yra ypač pavojinga, nes jis, kaip (duomenys neskelbtini) ir teisininkas, turėjo būti pavyzdžiu kitiems, tačiau nesulaukęs teismo išaiškinimo, nors jo paties vadovaujama institucija jo prašė, rėmėsi subjektyviu įsitikinimu, kad elgiasi teisingai, tačiau tai niekaip negali panaikinti objektyvios atsakomybės, nes toks elgesys neabejotinai formuoja neteisėto veikimo precedentą savivaldybės institucijoje. Atsižvelgiant į tai, R. L. taikomi aukštesni teisėtumo ir atsargumo standartai. Jis pripažino, kad neturėjo aiškios teisinės pozicijos, tačiau vis tiek veikė ir toks jo elgesys neatitinka nei teisininko profesinių pareigų, nei (duomenys neskelbtini) statuso.
Atsiliepimas
6. Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą, kuriame prašo Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir šio skundo netenkinti.
6.1. Institucijos nuomone, Marijampolės apylinkės teismas nagrinėdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio skundą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo pareiškėjo skundo argumentus, taip pat įvertino visas skunde nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą skundo netenkino.
6.2. Atsiliepime nurodoma, kad tarp asmenų kilęs civilinis ginčas vis dar sprendžiamas civiliniu keliu, o pagal teismų praktiką negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. ANK 652 straipsniu įstatymo leidėjas nustatė administracinio nusižengimo bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apygardos teisme. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų ir aplinkybių vertinimu prašo (duomenys neskelbtini) R. L. patraukti atsakomybėn ir nubausti pagal ANK 518 straipsnį.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą ir atsiliepimo į jį argumentus, susipažinęs su skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Institucijos nutarimo motyvais bei įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis bei Institucijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimas negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
9. ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka.
10. Asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
11. Iš Institucijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną matyt, kad šis sprendimas iš esmės buvo paremtas tik R. L. paaiškinimais bei aplinkybėmis, kad ginčas tarp Kazlų Rūdos savivaldybės ir MB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado iš civilinių teisinių santykių. Nurodant, jog „Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos (ar administracinio nusižengimo padarymas)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). Apygardos teismas pažymi, jog tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011, tokiu numeriu apskritai neegzistuoja, nors ja skundžiamoje nutartyje vadovaujasi ir apylinkės teismas. Tuo tarpu formuojamoje teismų praktikoje (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012) kalbama išimtinai apie baudžiamąją atsakomybę kaip apie ultimą ratio priemonę ir nė žodžiu neužsimenama apie tai, kad paraleliai tarp šalių egzistuojantys civiliniai teisiniai santykiai kokiu nors būdu paneigtų galimybę taikyti jiems administracinę atsakomybę. Atvirkščiai – minėtose nutartyse kaip tik nurodoma, kad „kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai)“. Akcentuojant, kad ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2025 m. birželio 4 d. priimtame nutarime, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių 2025 m. gegužės 23 d. įvykių, taip pat nurodyta, jog spręstinas administracinės atsakomybės, numatytos ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) klausimas.
12. Nagrinėjamu atveju vertinant R. L. veiksmų neteisėtumą svarbu paminėti, kad tarp proceso šalių vykstant civiliniams ginčams dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančiu, tenkinus MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir uždrausta Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai (Kazlų Rūdos savivaldybei), atstovaujamai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos, atlikti veiksmus ir priimti sprendimus dėl sklypų esančių adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo tretiesiems asmenims, įskaitant, bet neapsiribojant jų išnuomojimu, atidavimu panaudai, bet kokiu kitu perleidimu, susitarimų dėl naudojimosi sklypais tvarkos nustatymu ir su visais tokiais veiksmais susijusių sprendimų priėmimu iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje.
13. 2025 m. gegužės 16 d. Marijampolės apylinkės teismas pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones priėmė dar vieną nutartį ir Kazlų Rūdos savivaldybei, atstovaujamai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos uždraudė: 1) atlikti veiksmus griauti ir/ar ardyti ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius statinius bei įrengti bet kokius naujus statinius ginčo žemės sklypuose, kurių: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 1) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 2), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus; 2) naudoti kelio servitutą, nustatytą 2024-10-01 Servituto nustatymo sutartimi, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 1).
14. Be to 2025 m. gegužės 19 d. Marijampolės apylinkės teismas įpareigojo Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją pašalinti žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1) ant ribos su sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 2), įrengtus stulpelius bei žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1), įrengtus kelio ženklus ir pašalinti kelio linijas žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
15. R. L. duodamas paaiškinimus administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui nurodė, kad po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių MB „(duomenys neskelbtini)“ užtvėrė praėjimą bei atėmė galimybę servitutiniu keliu naudotis tretiesiems asmenis, tačiau 2025 m. gegužės 16 d. nutartyje tik savivaldybei buvo draudžiama naudoti kelio servitutą, o apie trečiuosius asmenis pasisakyta nebuvo, todėl jis kaip (duomenys neskelbtini) nuvyko į teritoriją patraukti atitvarų. Tačiau apygardos teismas pabrėžia, kad aukščiau aptartos nutartys patvirtina, jog Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) R. L. įvykio nagrinėjimo metu buvo uždrausta atlikti kokius nors veiksmus ir priimti sprendimus dėl sklypų esančių adresu (duomenys neskelbtini), t. y. juos perduoti tretiesiems asmenims, griauti ir/ar ardyti MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius statinius, atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, taip pat naudoti kelio servitutą. Tačiau (duomenys neskelbtini) R. L. to nepaisė ir 2025 m. gegužės 23 d. nuėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užtvarus, nors akivaizdu, jog tokios teisės neturėjo, ji tuo metu buvo apribota.
16. Vertinant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus, kad administracinė atsakomybė R. L. negali kilti, nes servitutiniame kelyje nuo važiuojamosios dangos buvo pašalintos atliekos – trys naudoti metaliniai stulpai su betoniniais pagrindais ir mediniai padėklai, kurie nėra laikytini statiniais, nes neatitinka jų sąvokos, pažymėtina, jog pareiškėjui MB „(duomenys neskelbtini)“ jokie ribojimai jo naudojamuosiuose žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo taikomi, o taikomos laikinosios apsaugos priemonės apėmė ir servitutinį kelią. Be to Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi Kazlų Rūdos savivaldybei buvo uždrausta ne tik griauti ir/ar ardyti MB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančius statinius, bet atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, todėl apylinkės teismas nepagrįstai šias aplinkybes vertino ir jas aiškino R. L. naudai.
17. Akcentuotina, kad teismo nutartyse nustatyti visas aplinkybes apimančius atvejus nėra įmanoma. Todėl sutiktina su pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo argumentais, kad R. L. būdamas (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą veikti itin atsargiai ir teisėtai. Būtent aplinkybės, jog 2025 m. gegužės 21 d. Kazlų Rūdos savivaldybei kreipusis į Marijampolės apylinkės teismą dėl išaiškinimo ar teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartyje nustatytas draudimas susijęs su servitutiniu keliu galioja ir tretiesiems asmenims, R. L. atlikti veiksmai 2025 m. gegužės 23 d., nesulaukus teismo išaiškinimo, kuris buvo pateiktas 2025 m. gegužės 27 d., galimai rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia bei tokiais savo veiksmais galėjo pažeisti CK 1.137 straipsnio nuostatas. Dėl to skundžiami sprendimai naikinami, tam, kad dar kartą būtų įvertinta ar (duomenys neskelbtini) R. L. vykdydamas savo pareigas laikėsi Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir turėjo teisę nuimti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio sklypo užtvarus.
18. Esant išdėstytų duomenų visumai, Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartis ir Institucijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimas naikinami bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi visiškai tenkinus pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų apribota proceso dalyvių teisė šį sprendimą skųsti.
19. Grąžinus bylą iš naujo tirti ir nagrinėti Institucijai, kiti apeliacinio skundo argumentai plačiau nevertinami. O bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas paliekamas nenagrinėtas, kadangi galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, t. y. R. L. kaltės klausimas padarius administracinį nusižengimą galutinai nėra išspręstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. sausio 13 d. nutartį, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2025 m. spalio 31 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir dėl skundo priimant naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą R. L. atžvilgiu grąžinant nagrinėti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.