Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. P., suinteresuotiems asmenims E. J., B. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. J., B. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. P. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjo motina B. P. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nebuvo sudariusi. Motinos mirties dieną jos vardu buvo registruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat teisė sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Motina iki mirties gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas žemės sklypais rūpinosi motinai esant gyvai, deklaravo žemės ūkio naudmenos ir kitus plotus, pagal pateiktas paraiškas gavo išmokas, mokėjo mokesčius už žemę. Pažymėjo, kad po motinos mirties per nustatytą terminą palikimui priimti nesikreipė į notarą, toliau žemės sklypais rūpinosi ir prižiūrėjo. Palikimą priėmė faktiškai valdydamas turtą kaip savo. Ginčo dėl palikimo tarp jo ir suinteresuotų asmenų nėra. Prašomo fakto nustatymas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, t. y. turės teisę paveldėti po motinos mirties likusį turtą pagal įstatymą.

Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė tenkinti. Nurodė, kad ginčo dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nėra, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Pažymėjo, kad motina gyveno kartu su pareiškėju, kuris rūpinosi ir prižiūrėjo žemes. Po motinos mirties toliau prižiūri, moka mokesčius pareiškėjas.

Suinteresuotas asmuo B. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas rūpinasi ir prižiūri žemės sklypus, pretenzijų dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo R. P., suinteresuotų asmenų E. J., B. K. paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. P. – pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų motina (b. l. 5,6,7,9,10,11). Po B. P. mirties liko palikimas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-20), teisė sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį pagal NŽT Alytaus skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1573 (b. l. 12). Paveldėjimo byla po B. P. mirties nebuvo užvesta, testamentas nebuvo sudarytas (b. l. 14). Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos B. P. mirties palikimą, atsiradusį pagal įstatymą, priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 1-2).

Pareiškėjas R. P. kaip įpėdinis po motinos mirties paveldi likusį turtą po motinos mirties pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.5 str. 1 d. 2 p.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d., 3 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004, 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012 ir kt.). Byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdyje ištirtais įrodymai nustatyta, kad po B. P. mirties, likusį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai toliau valdė, naudojosi ir disponavo pareiškėjas R. P., t. y. žemės sklypus prižiūrėjo ir dirbo, deklaravo žemės ūkio naudmenos ir kitus plotus, pagal pateiktas paraiškas gavo išmokas, mokėjo mokesčius už žemę (b. l. 21-27). Tai patvirtino teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys E. J. ir B. K.. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo R. P. prašomas juridinis faktas.

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas R. P., mirus motinai B. P., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą pagal įstatymą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str., 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,25 Eur, todėl tenkinus pareiškėjo pareiškimą, valstybės naudai priteistina iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradedamas faktiškai paveldimą pagal įstatymą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po B. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties pagal įstatymą gauti.

Priteisti iš pareiškėjo R. P. 8,25 Eur (aštuonis eurus 25 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą patiekti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.