Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. A. (Š. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 11 klasėje, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas 2008-01-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (2 veikos) laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-08-27 nutartimi 2008-01-04 nuosprendžiu paskirta likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista 45 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Š. A. 2009-08-03 apie 2.40 val. pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Antrojo policijos komisariato Tilžės g. 54, Šiauliuose, laikino sulaikymo patalpą, išplūsdamas įžeidžiančiais žodžiais „gaidžiai”, „piderai“, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, siūlydamas čiulpti lytinį organą, grasindamas, kad ką nors padarys visoms mašinoms, stovinčioms kieme, išdaužys joms stiklus arba pavogs kokį automobilį, įžeidė savo pareigas vykdančius valstybės tarnautojus – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto Antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupės specialistą G. S. ir vyresnįjį postinį G. K..

Š. A. ir M. M., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, 2009 m. birželio 25 d., vakare, nuo 18.00 val. iki 22.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 200-300 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, esančiose pievose, A. U. miegant, iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ 470 litų vertės, iš piniginės 30 litų, automobilio registracijos liudijimą 80 litų vertės, ir beverčius: automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelį su signalizacijos pulteliu, draudimo polisą ir techninės apžiūros taloną, bei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 21610“ 200 litų vertės, su jame įdėta, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia, SIM kortele 10 litų vertės, kuriais naudojosi A. U., iš viso pagrobė svetimo, A. U. priklausančio, turto už 580 litų ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto už 210 litų.

Be to, Š. A. ir M. M., veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, 2009 m. birželio 25 d., vakare, nuo 18.00 val. iki 22.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, nuo gatvės ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, pasinaudodami pagrobtu automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rakteliu su signalizacijos pulteliu, pagrobė A. U. priklausantį automobilį „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5000 litų vertės, kuriame buvo CD grotuvas „Pioneer“ 500 litų vertės, rausvas pliušinis zuikis 100 litų vertės, dvi mažos garso kolonėlės 50 litų vertės, juodos spalvos žiūronai 50 litų vertės, iš viso pagrobė svetimo, A. U. priklausančio, turto už 5700 litų.

Kaltinamasis Š. A. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. birželio 25 d. kartu su M. M. ir A. J. ėjo maudytis, po maudynių (duomenys neskelbtini) gatve grįždami namo už krūmų pamatė miegantį vyriškį. Jis (Š. A.) su M. M. sugalvojo šį vyriškį apvogti. Iš nukentėjusiojo rankinės abu su M. M. paėmė du mobiliuosius telefonus, kurių modelio neprisimena, automobilio raktelius ir automobilio signalizacijos pultelį, iš rankinėje buvusios piniginės 30 litų, automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą ir techninės apžiūros taloną. Tuo metu, kai su M. M. paėmė iš nukentėjusiojo šiuos daiktus, minčių pavogti automobilį nebuvo. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Kuris iš jų – jis (Š. A.) ar M. M. – sugalvojo pavogti automobilį, neprisimena. Kam jiems buvo reikalingas automobilis, negali paaiškinti. Automobilyje buvusį pliušinį zuikį atidavė A. J., taip pat iš automobilio paėmė garso kolonėles ir žiūronus. Grotuvo iš automobilio neėmė, įrankių dėžės – taip pat, šios dėžės automobilyje net nematė. Šiuo metu visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, todėl prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie yra teisingi. Nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino jo mama. Vėliau, 2009 m. rugpjūčio 3 d., naktį kartu su draugais ėjo pro policijos komisariatą ir kliudė komisariatą juosiančią tvorą. Pamatė į kiemą išėjusį policijos pareigūną. Vienas iš jo draugų buvo sulaikytas, o jis pabėgo, tačiau vėliau sugrįžo ir pats prisistatė policijos pareigūnams. Tuo metu buvo išgėręs, todėl susiginčijo su pareigūnais ir juos išplūdo. Visus keiksmažodžius, išsakytus policijos pareigūnų atžvilgiu, pripažįsta, jeigu būtų blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atsiprašo visų nukentėjusiųjų.

Kaltinamasis M. M. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. birželio 25 d. kartu su Š. A. ir A. J. ėjo maudytis. Grįždami pamatė miegantį vyriškį, šalia kurio buvo rankinė. Priėjo prie to vyriškio kartu su Š. A. ir iš rankinės paėmė du mobiliuosius telefonus, iš rankinėje buvusios piniginės paėmė 30 litų, kuriuos pasidalijo. Taip pat paėmė automobilio dokumentus, automobilio raktelius ir signalizacijos pultelį. Bežaisdami su signalizacija, atsitiktinai atrakino nukentėjusiojo automobilį. Tada jiems kilo mintis tuo automobiliu pasivažinėti. Jis paėmė iš automobilio grotuvą ir vėliau jį pardavė. Pliušinį zuikį paėmė Š. A. ir atidavė jį A. J.. Garso kolonėlių jis (M. M.) neėmė. Įrankių dėžės automobilyje nematė ir jos neėmė. Žiūronus iš automobilio paėmė Š. A.. Po to jis (M. M.) sėdo už automobilio vairo ir jį parvairavo į kiemą, o Š. A. su A. J. grįžo pėsčiomis. Pastatęs automobilį kieme, nuėjo namo ir papasakojo broliui apie automobilį. Brolis liepė grąžinti automobilį. Jis taip ir padarė. Kai vėliau kieme sutiko Š. A., šis paklausė, kur yra automobilis. Jis atsakė, kad automobilį grąžino ir automobilis stovi neužrakintas. Gal per tą laiką, kol automobilis stovėjo be priežiūros neužrakintas, iš jo galėjo dingti ir ta įrankių dėžė. Neužrakintas automobilis stovėjo gal daugiau kaip valandą, o po to jį pasiėmė Š. A., kuris pasakė, jog susipyko su mama ir nori pasivažinėti. Š. A. siūlė ir jam važiuoti kartu, tačiau jis atsisakė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, pasižada atlyginti jam padarytą žalą.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2009-06-25 po darbo nusprendė atšvęsti draugo atostogas, todėl laukuose netoli (duomenys neskelbtini) kartu su draugu išgėrė du butelius alkoholio. Savo automobilį „Renault Espace“ paliko prie (duomenys neskelbtini) namo. Išgėręs, užmigo. Atsibudęs, pasiėmė rankinę, kuri buvo šalia jo, ir nuėjo namo. Kitą rytą rankinėje neberado raktelių nuo automobilio, dviejų mobiliojo ryšio telefonų, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, draudimo poliso, magnetolos, dviejų garso kolonėlių, įrankių dėžės su įrankiais, pliušinio zuikio, žiūronų, signalizacijos pultelio, piniginėje nerado 30 litų. Apie vagystę pranešė policijai. Netrukus po įvykio žmona su vaikais išėjo pasivaikščioti ir pamatė pravažiuojantį jiems priklausantį automobilį, kuriame buvo keli jaunuoliai. Žmona ėmė šaukti jiems, kad sustotų, tačiau automobilis nesustojo. Iš viso jam buvo padaryta 1060 Lt turtinė žala. Bendrovei priklausantis mobilusis telefonas „Nokia 21610“ buvo grąžintas, tik už SIM kortelę reikėjo sumokėti 30 litų. Kito, jam negrąžinto, mobiliojo telefono vertė – 200 litų. Automobilio registracijos liudijimą įvertino 80 litų, nes tiek kainuotų naujo liudijimo išsiėmimas. Automobilis jam grąžintas, tačiau negrąžinti automobilyje buvę daiktai – grotuvas, žiūronai 50 litų vertės, pliušinis zuikis 100 litų vertės, garso kolonėlės 50 litų vertės, įrankių dėžė su įrankiais 50 litų vertės. Įrankių dėžė visada būdavo automobilio salone, šioje dėžėje buvo įrankiai, reikalingi „Renault“ markės automobilio remontui. Ar vagystės dieną tikrai dėžė buvo automobilyje, jam šiuo metu sunku pasakyti. K. Š. A. motina dalį žalos – 530 Lt – jam atlygino, todėl likusią žalos dalį prašo priteisti iš kaltinamojo M. M..

Liudytoja A. J. parodė, kad 2009-06-25 kartu su Š. A. ir M. M. buvo maudytis. Grįždami iš maudynių, pamatė pievoje gulintį vyriškį. Prie jo priėjusi nebuvo, pasiliko stovėti atokiau. Prie to vyro iš pradžių priėjo M. M., o paskui Š. A.. Jie paėmė dokumentus, automobilio raktelius, du mobiliuosius telefonus. Sakė, kad paėmė ir pinigų. Po to visi kartu ėjo namo ir pamatė stovintį „Renault“ markės automobilį. Š. A. ir M. M. nusprendė patikrinti, ar tai tas pats automobilis, nuo kurio jie turi raktelius ir signalizacijos pultelį. Automobilis atsirakino. Jame buvo didelis pliušinis zuikis, kurį jai atidavė Š. A.. Ji taip pat matė, kaip Š. A. paėmė iš automobilio žiūronus, garso kolonėles. Kas išėmė grotuvą, ji nematė – kai vėliau tos pačios dienos vakare su Š. A. važinėjosi tuo automobiliu, grotuvo jame jau nebuvo. Kad Š. A. ir M. M. būtų paėmę įrankių dėžę, ji nematė, įrankių dėžės automobilio salone ji apskritai nepastebėjo ir nematė. Paskui M. M. sėdo į automobilį ir juo parvažiavo į kiemą, o ji su Š. A. parėjo namo pėsčiomis ir išsiskyrė. Tos pačios dienos vakare Š. A. pasiūlė jai tuo automobiliu pasivažinėti. Po pasivažinėjimo Š. A. parvežė ją namo. Ką jis toliau veikė su šiuo automobiliu, ji nežino. Pliušinį zuikį ji pasiliko, kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti.

Liudytoja S. J. parodė, kad 2009-06-25 vakare kartu su seserimi A. J. važinėjosi automobiliu „Renault Espace“, kurį vairavo Š. A.. Taip pat prisimena, kad sesuo Aurelija parsinešė į namus pliušinį zuikį ir pasakė, kad jį padovanojo draugas. Automobiliu važinėjosi gal pusvalandį, o po to Š. A. ją su seserimi parvežė namo. Kur po to Š. A. tą automobilį paliko, ji nežino. Š. A. jai nesakė, iš kur gavo tą automobilį. Nei Š. A., nei M. M. jai nepasakojo, kad apvogė miegantį žmogų, apie tai ji sužinojo iš kitų asmenų.

Liudytojas G. M. (G. M.) parodė, kad jo pažįstamas Š. A. atnešė jam žiūronus ir paprašė juos pirkti už 50 litų, tačiau jis nesutiko. Tada Š. A. paprašė 15 litų ir kaip užstatą paliko žiūronus. Š. A. paaiškino, jog jam reikalingi pinigai, nes kažką reikia paguldyti į ligoninę. Jis (G. M.) suprato, kad Š. A. meluoja, bet vis tiek davė jam 15 litų. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir tuos žiūronus paėmė. Išgirdęs apie automobilio vagystę, suprato, iš kur Š. A. tuos žiūronus gavo.

Liudytojas V. V. parodė, kad 2009-06-26 Š. A. pasiūlė jam pasivažinėti automobiliu „Renault Espace“, pasakė, kad šį automobilį nusipirko. Su Š. A. pasiūlymu pasivažinėti jis sutiko. Jie šiuo automobiliu važinėjosi, o po to, kai Š. A. pastatė automobilį ir jie išlipo, jis (V. V.) išgirdo šaukiančią kažkokią moterį, kuri liepė jiems sustoti, o priešingu atveju grasino iškviesianti policiją. Tai išgirdęs, jis pažiūrėjo į Š. A.. Pastarasis ėmė bėgti, jis (V. V.) nubėgo Š. A. iš paskos. Š. A. įbėgo į savo laiptinę, jis (V. V.) – į savąją. Pasikalbėti su Š. A. jis nespėjo. Automobilio salone įrankių dėžės jis nematė.

Liudytoja L. U. parodė, kad 2009-06-25 jos vyras A. U. namo grįžo išgėręs ir iš karto nuėjo miegoti. Kitą rytą, 2009-06-26, jis pasigedo savo daiktų ir automobilio „Renault Espace“, apie įvykį pranešė policijai. Tą pačią dieną, 2009-06-26, apie 15.00 val. ji su vaikais išėjo į lauką pasivaikščioti ir pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Už automobilio vairo sėdėjo vaikiškų bruožų vaikinas. Užėjusi už kampo, ji ėmė tą automobilį stebėti. Pamačiusi valstybinius numerius, suprato, kad tai jų automobilis, apie kurio dingimą pranešė policijai. Kai iš automobilio išlipo du jaunuoliai, ji sušuko, kad jie sustotų, tačiau jaunuoliai pabėgo, o ji pranešė policijos pareigūnams, kad automobilis atsirado. Įrankių dėžė visada būdavo automobilio salone. Kada paskutinį kartą ji matė tą įrankių dėžę, pasakyti tiksliai negali, bet jiems kiekvieną savaitgalį kur nors važiuojant, matydavo įrankių dėžę automobilyje.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, apžiūra ( t. 2, b.l. 7-9).

Įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokole užfiksuota vietos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini)namu, apžiūra, kur 2009-06-26 buvo rastas A. U. priklausantis automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei toje vietoje rasto automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra; apžiūros metu paimta 1 daktiloplokštelė su rankos delno pėdsaku nuo automobilio variklio dangčio, 2 daktiloplokštelės su mikrodalelėmis nuo automobilio sėdynių užvalkalų ir 1 plokštelė su sėdynių užvalkalų audinio pavyzdžiu, 3 indeliai su kvapų pėdsakais; automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros perduotas saugoti nukentėjusiajam A. U. ( t. 2, b.l. 17-28).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad delno pėdsakas, aptiktas ant automobilio „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio paliktas Š. A. kairės rankos delnu ( t. 2, b.l. 39-42).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. U. pateikė mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b.l. 52); iš sutarties matyti, kad A. U. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė mobiliojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, A. U. pagal šią sutartį buvo parduotas mobilusis telefonas „Nokia 6300“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b.l. 53).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. U. atpažino V. V., kaip asmenį, labai panašų į tą, kurį ji 2009-06-26 matė prie pagrobto automobilio „Renault Espace“ ( t. 2, b.l. 60-63).

Iš liudytojos A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė vietą, kur 2009-06-25 ji laukė Š. A. ir M. M., kurie tuo metu buvo nuėję prie pievoje miegančio vyriškio; parodė vietą, kur ji, Š. A. ir M. M. grįždami namo aptiko stovintį automobilį „Renault Espace“; parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, kur M. M. pastatė automobilį „Renault Espace“; parodė 2009-06-25 vakare stovėjusio automobilio „Renault Espace“ vietą, iš kurios ji su Š. A. išvažiavo pasivažinėti bei parodė vietą, kur Š. A. po pasivažinėjimo pastatė šį automobilį ( t. 2, b.l. 76-79).

Iš nutarimų daryti kratą matyti, kad Š. A. ir M. M. gyvenamosiose vietose buvo atliktos kratos siekiant surasti ir paimti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ( t. 2, b.l. 89, 92). Iš kratos protokolų matyti, kad Š. A. gyvenamojoje vietoje buvo rastas ir paimtas SIM kortelės laikiklis, priklausantis telefono abonentui, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b.l. 90-91), M. M. gyvenamojoje vietoje buvo rastas ir paimtas SIM kortelės laikiklis, priklausantis telefono abonentui, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b.l. 93-94).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti iš Š. A. ir M. M. paimti mobiliojo ryšio telefonų SIM kortelių laikikliai (t. 2, b.l. 95-98). Apžiūros protokole užfiksuota, kad SIM kortelės laikiklis, rastas ir paimtas Š. A. namuose, priklauso „(duomenys neskelbtini) telefono kortelei, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini); SIM kortelės laikiklis, rastas ir paimtas M. M. namuose, priklauso (duomenys neskelbtini) telefono kortelei, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Po apžiūros SIM kortelių laikikliai grąžinti Š. A. ir M. M. ( t. 2, b.l. 100, 101, 106, 107).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad SIM kortelė, priklausanti M. M. naudojamam telefono abonentui, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo įdėta į mobilųjį telefoną „Nokia 6300“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. U. ( t. 2, b.l. 148).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Š. A. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 21610“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b.l. 108).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 21610“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 2, b.l. 109-112). Po apžiūros mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 21610“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas A. U. (t. 2, b.l. 122, 123).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. savo iniciatyva pateikė rožinės spalvos pliušinį zuikį ( t. 2, b.l. 114); iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad S. A. pateikė juodos spalvos automobilinį garsiakalbį ( t. 2, b.l. 116), M. G. pateikė juodos spalvos žiūronus ( t. 2, b.l. 117).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pateikti daiktai: pliušinis zuikis, garsiakalbis iš automobilio, žiūronai ( t. 2, b.l. 118-121); po apžiūros šie daiktai buvo grąžinti A. U. ( t. 2, b.l. 122, 123).

Iš Š. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Š. A., ikiteisminio tyrimo metu tvirtindamas savo parodymus, nurodė vietą, kur miegojo vyriškis, iš kurio jis su M. M. pagrobė mobiliuosius telefonus ir kitus daiktus; nurodė vietą, kur išmetė iš to vyriškio paimtą piniginę; nurodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, kur stovėjo automobilis „Renault Espace“, kurį jis su M. M. pagrobė; nurodė vietą, kur pasivažinėjęs paliko automobilį „Renault Espace“, taip pat nurodė vietą, kur išmetė automobilio signalizacijos pultelį ( t. 2, b.l. 183-187).

Iš M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. M., ikiteisminio tyrimo metu tvirtindamas savo parodymus, nurodė vietą, kur jis apžiūrėjo pievoje miegantį vyriškį ir paėmė jo daiktus; nurodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, kur stovėjo automobilis „Renault Espace“, kurį jis su Š. A. pagrobė; nurodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, kur pastatė pagrobtą automobilį „Renault Espace“; nurodė vietas, kur pardavė iš automobilio „Renault Espace“ išimtą grotuvą bei pavogtą mobiliojo ryšio telefoną; nurodė vietą, kur 2009-06-25 matė paliktą automobilį „Renault Espace“ ( t. 3, b.l. 50-59).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas „Verbatim CD-R“ ir jame esantis vaizdo bei garso įrašas, padarytas Šiaulių apskrities VPK Antrojo PK laikinojo sulaikymo patalpose (t. 1, b.l. 13-21); iš apžiūros protokole užfiksuoto kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo turinio matyti, kad 2009-08-03 Šiaulių apskrities VPK Antrojo PK laikinojo sulaikymo patalpoje yra Š. A.; protokole užfiksuotas iššifruotų garso įrašų turinys –Š. A. vartojami keiksmažodžiai, įžeidžiantys necenzūriniai žodžiai, adresuoti policijos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad Š. A. ir M. M., veikdami kartu, bendrais veiksmais, iš miegančio nukentėjusiojo A. U. slapta pagrobė svetimą, kaltinime nurodytą turtą: du mobiliuosius telefonus, 30 litų, automobilio „Renault Espace“ raktelį su signalizacijos pulteliu, šio automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą ir techninės apžiūros taloną. Šias aplinkybes įrodo pačių kaltinamųjų prisipažinimas ir parodymai, liudytojos A. J. parodymai, mobiliojo ryšio telefono „Nokia 21610“ pateikimo ir jo apžiūros protokolas, Š. A., M. M., liudytojos A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Š. A. ir M. M. suvokė pavojingą savo bendrai atliekamų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų turto savininkas praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, ir šių padarinių norėjo, todėl jie veikė tiesiogine tyčia. Kiekvieno iš kaltinamųjų veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kadangi jie, susitarę, bendrais tyčiniais veiksmais slapta pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL.

Byloje taip pat nustatyta, kad Š. A. ir M. M., veikdami kartu, bendrais veiksmais, pasinaudodami pagrobtu iš A. U. automobilio „Renault Espace“ rakteliu su signalizacijos pulteliu, pagrobė A. U. priklausantį automobilį „Renault Espace“ su jame buvusiais daiktais. Kaltinamieji teisiamajame posėdyje prisipažino pagrobę automobilį ir šiame automobilyje buvusį grotuvą, pliušinį zuikį, garso kolonėles bei žiūronus. Be kaltinamųjų prisipažinimo, nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat įrodo liudytojos A. J., V. V., S. J., L. U., M. G. parodymai, pagrobtų iš automobilio daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, Š. A., M. M., liudytojos A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Teisiamajame posėdyje Š. A. ir M. M. jiems inkriminuojamą automobilyje buvusios įrankių dėžės pagrobimą neigė, tvirtino, jog įrankių dėžės pagrobtame automobilyje nematė ir jos neėmė, šią aplinkybę – įrankių dėžės pagrobimą – abu kaltinamieji neigė ir ikiteisminio tyrimo metu ( t. 2, b.l. 170-171, t. 3, b.l 49). Tos aplinkybės, kad įrankių dėžė įvykio metu buvo automobilyje, teisme nepatvirtino ir pats nukentėjusysis A. U.. Jis, kaip ir liudytoja L. U., teisme parodė, kad įrankių dėžė paprastai visada būdavo automobilyje, tačiau neabejotinai patvirtinti, ar įrankių dėžė buvo automobilyje vagystės dieną ir ar šią įrankių dėžę A. U. vagystės dieną tikrai automobilyje matė, nukentėjusysis negalėjo. Nesant neginčijamų įrodymų, kad įrankių dėžė buvo įvykio metu automobilyje, kaltinamiesiems inkriminuojamas automobilyje buvusios įrankių dėžės pagrobimas šalintinas iš kaltinimo, atitinkamai mažinant Š. A. ir M. M. inkriminuojamo pagrobto svetimo turto vertę.

Š. A. ir M. M., susitarę, bendrais tyčiniais veiksmais, suvokdami pavojingą savo bendrai atliekamų veiksmų pobūdį, numatydami, kad dėl tokių jų veiksmų turto savininkas neteks jam priklausančio turto ir šių padarinių norėdami, pagrobė automobilį su jame buvusiais daiktais, todėl, esant kvalifikuojamam požymiui – automobilio pagrobimui – Š. A. ir M. M. veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Byloje taip pat nustatyta, jog Š. A., pristatytas į Šiaulių miesto Antrojo policijos komisariato laikinojo sulaikymo patalpas, išplūdo tarnybines pareigas vykdančius policijos pareigūnus necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, juos iškeikė, grasino, jog sugadins policijos komisariato turtą – ką nors padarys mašinoms, stovinčioms kieme. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo Š. A. prisipažinimas, apžiūros protokole užfiksuotas iššifruotų garso įrašų turinys. Kaltinamasis, išplūsdamas ir iškeikdamas necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus, taip juos įžeidė, tai darydamas siekė sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti jiems pavestas Policijos veiklos įstatyme numatytas viešosios tvarkos palaikymo tarnybines pareigas, todėl, įvertinus kaltinamojo veiksmus, jų intensyvumą ir jo turėtą tikslą, Š. A. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį.

Kaltinamųjų Š. A. ir M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. K. Š. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas taip pat pripažįsta tai, kad jis savo noru iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos. Kaltinamųjų Š. A. ir M. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad slaptą nukentėjusiojo A. U. turto vagystę ir nukentėjusiojo A. U. automobilio su jame buvusiais daiktais vagystę kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje, nes abu atliko vykdytojų veiksmus. K. Š. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl savo pareigas einančių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų – įžeidimo teismas pripažįsta tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis Š. A. padarė tris nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą, visos nusikalstamos veikos padarytos tiesioginės tyčios forma. Š. A. dvejuose nusikaltimuose – slaptoje nukentėjusiojo A. U. turto vagystėje bei nukentėjusiojo A. U. automobilio su jame buvusiais daiktais vagystėje – atliko vykdytojo veiksmus. Š. A. yra nepilnametis (17 m.), anksčiau teistas ( t. 3, b.l. 23-24, 27-31), tris naujus tyčinius nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, kas pripažįstama nusikaltimų recidyvu (Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnis). Kaltinamasis visus nusikaltimus padarė neatlikęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-04 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, šiuo metu bausmę atlikęs (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-08-27 nutartimi 2008-01-04 nuosprendžiu paskirta likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis buvo pakeista 45 parų areštu). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 19-21), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (t.3, b.l. 18), nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir dvi sunkinančios aplinkybės. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės paskirtis (Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis) bus pasiekta skiriant Š. A. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų griežčiausią straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik ši bausmės rūšis, teismo nuomone, galės pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius ir privers jį laikytis įstatymų. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio taisykles, taikant dalinį bausmių sudėjimą dėl realiosios nusikalstamų veikų sutapties.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Š. A. yra jauno amžiaus, mokosi, gyvena su mama ir yra jos prižiūrimas, teisme tvirtino norįs tęsti mokslą, žadėjo pasitaisyti ir nebedaryti daugiau nusikalstamų veiksmų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu atideda paskirtos bausmės vykdymą, nes minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog Š. A. gali taisytis būdamas laisvėje ir paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam Š. A. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nekeistinos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Spręsdamas M. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnį teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

M. M., būdamas nepilnametis, padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, abu nusikaltimai padaryti tiesioginės tyčios forma, abiejuose nusikaltimuose kaltinamasis atliko vykdytojo veiksmus. M. M. anksčiau neteistas ( t. 3, b.l. 76), administracine tvarka baustas ( t. 3, b.l. 77-79), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai ( t. 3, b.l. 74), teisme tvirtino, jog yra registruotas darbo biržoje ir nurodė, jog aktyviai ieško galimybių įsidarbinti, sportuoja. Nagrinėjamoje byloje M. M. padarytos veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės, sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir tai neleidžia daryti išvados, jog M. M. nusikalto pirmą kartą. Nesant vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatų taikymas M. M. negalimas. Teismas kaltinamajam, kaip anksčiau neteistam asmeniui, įvertinęs jo padarytų veikų pobūdį, M. M. asmenybę, atsižvelgęs į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, skiria jam už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų straipsnių sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio taisykles, taikant dalinį bausmių sudėjimą dėl realiosios nusikalstamų veikų sutapties.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1060 litų turtinės žalos atlyginimo. Pagrįsdamas reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nukentėjusysis teisme nurodė, kad turtinė žala, be kitų iš jo pagrobtų ir jam negrąžintų daiktų, atsirado ir dėl automobilyje buvusios 50 litų vertės įrankių dėžės pagrobimo. Teismas pripažino įrankių dėžės buvimą vagystės metu automobilyje neįrodytu, pašalino šią aplinkybę iš kaltinimo, todėl nukentėjusiojo A. U. civilinis ieškinys mažintinas įrankių dėžės verte (50 Lt) ir pripažintina, kad A. U. dėl vagysčių patyrė 1010 litų turtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Žala nukentėjusiajam padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, kurie Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė veikdami kartu. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai žalos padarę asmenys atsako solidariai. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti tiek iš visų bendraskolių, tiek iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis pats įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis). K. Š. A. atstovė pagal įstatymą – motina S. A. – dalį žalos (530 Lt) nukentėjusiajam atlygino. Neatlyginta žalos dalis sudaro 480 litų ir ji priteistina iš kaltinamojo M. M., kadangi nukentėjusysis teisme reikalavo, jog šią bendrais kaltinamųjų veiksmais padarytos žalos – bendros prievolės – dalį atlygintų būtent M. M..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu grąžinti nukentėjusiojo A. U. saugojimui automobilis „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 21610“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pliušinis zuikis, garsiakalbis iš automobilio, žiūronai, paliktini neribotai A. U. nuosavybei; 1 daktiloplokštelė su rankos delno pėdsaku, 2 daktiloplokštelės su mikrodalelėmis, 1 plokštelė su audinio pavyzdžiu, 3 indeliai su kvapų pėdsakais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.1 d. 4 p., sunaikintini kaip menkaverčiai; kompaktinis diskas „Verbatim CD-R“ su vaizdo ir garso įrašu iš Šiaulių miesto Antrojo PK ( t.1, b.l. 21), CD kompaktinė plokštelė su informacija apie telekomunikacinius įvykius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.1 d. 4 p., sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

n usprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę Š. A. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 d., 66 str. į bausmę įskaityti Š. A. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį – nuo 2009-07-02 iki 2009-07-10.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu, 87 straipsniu skirti Š. A. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant Š. A. per visą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Š. A. paskirtų kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu aštuoniems (8) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę M. M. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 d., 66 str. į bausmę įskaityti M. M. laikinojo sulaikymo laikotarpį – nuo 2009-07-08 iki 2009-07-10 (dvi paras), prilyginant jas atliktoms 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Priteisti A. U. iš M. M. 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 21610“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pliušinį zuikį, garsiakalbį iš automobilio, žiūronus palikti neribotai A. U. nuosavybei; 1 daktiloplokštelę su rankos delno pėdsaku, 2 daktiloplokšteles su mikrodalelėmis, 1 plokštelę su audinio pavyzdžiu, 3 indelius su kvapų pėdsakais, kompaktinį diską „Verbatim CD-R“ su vaizdo ir garso įrašu iš Šiaulių miesto Antrojo PK, CD kompaktinę plokštelę su informacija apie telekomunikacinius įvykius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.1 d. 4 p., sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.