Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Aleksandrui Zujevui, Rūtai Pukinskienei, Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., jo gynėjui advokatui Karoliui Žibui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2013 m. rugpjūčio 23 d., apie 00.55 val., Vilniuje, Melioratorių g. 11, būdamas neblaivus (nustatytas 1,60 promilės girtumas), vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbuline eiga nepamatė gale stovinčio automobilio, į jį atsitrenkė bei apgadino. Šiais savo veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 106, 119 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo E. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis 2014-08-23, apie 22-23 val. atvažiavo pas draugą S. R., jo kieme pastatė savo automobilį. Jo automobilio pavarų dėžė yra mechaninė, todėl jis, matyt kai ėjo į automobilį pasiimti cigarečių, jų siekdamas, netyčia užkliudė bėgių perjungimo svirtį, išjungė pavarą ir automobilis pradėjo riedėti. Jis bandė stabdyti automobilį, bet buvo vėlu, jo automobilis atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Kadangi tuo metu buvo tamsu, jis įsijungė savo automobilio šviesas, norėdamas pasižiūrėti, ar labai stipriai apgadino svetimą automobilį. Tuo metu į kiemą išėjo L. R., išsikvietė apgadinto automobilio savininką, kuris iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jo nieko neklausinėjo, tiesiog surašė protokolą ir viskas. E. S. teigimu, jis automobilio nevairavo, šviesas užsidegė tam, kad apžiūrėtų svetimo automobilio apgadinimus. Atvykę į eismo įvykio vietą pareigūnai jo automobilio kapoto neatidarinėjo ir netikrino, ar variklis yra šiltas. Nuo jo atvažiavimo iki eismo įvykio automobilis stovėjo apie valandą laiko.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu E. S. nurodė, kad apie 24 val. jo automobilis Audi buvo pastatytas kieme pas draugą, kurio nuolydis yra apie 8%. Apie 01 val. jis atėjo pasiimti cigarečių ir jas imdamas netyčia išjungė pavarą, ko pasėkoje jo automobilis nuriedėjo atgal šlaito nuolydžio pusėn, apgadindamas kitą automobilį (b.l. 2-3).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas A. D. nurodė, kad 2014-08-23 kartu su R. D. maždaug po pusantros valandos po gauto iškvietimo, jie atvyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje apklausė du liudytojus, kurie nurodė, kad automobilis Audi nuriedėjo ir atsitrenkė į jų stovintį automobilį. Vienas iš liudytojų, išgirdęs signalizacijos garsą, išėjo į lauką ir pamatė, kad automobilis Audi stovi galu atsitrenkęs į jo stovintį automobilį, yra užvestas, jo žibintai buvo įjungti, o prie vairo sėdi vyras, kuris galimai yra neblaivus. Administracinio teisės pažeidimo protokolas E. S. buvo surašytas remiantis liudytojų parodymais. Policijos pareigūno teigimu, automobilis galėjo pats nuriedėti nuo nuokalnės, tačiau, jo manymu, tai vis tiek yra vairuotojo kaltė, nes jis neužtikrino saugaus automobilio stovėjimo. Be to, jeigu vairuotojas buvo neblaivus, jam apskritai nereikėjo eiti prie automobilio. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis buvo prisilietęs prie Audi automobilio ir jautė, kad automobilio variklio dangtis buvo šiltesnis negu kitos automobilio dalys. Jis nesiaiškino, kiek laiko automobilis buvo užvestas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš pradžių tylėjo, po to pasakė, kad automobilis nuriedėjo.

Liudytoja – policijos pareigūnė R. D. teismo posėdyje patvirtino tarnybiniame pranešime (b.l. 4) nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jiems pasakojo, kad atėjęs paimtų cigarečių, kurios gulėjo automobilyje, jis užkliudė pavarų svirtį ir automobilis nuriedėjo. Liudytojos teigimu, toje vietoje nuokalnė nėra didelė, todėl automobilis pats galėjo pariedėti nežymiai. Automobilio Audi variklio dangtis buvo šiltas. Ji negalėjo pasakyti, ar automobilio variklis buvo įjungtas, tačiau žibintai buvo įjungti. Jie nematė, ar E. S. sėdėjo vairuotojo vietoje, tarnybiniai pranešimai buvo surašyti pagal liudytojų parodymus.

Teismo posėdyje liudytojas L. R. paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jo draugas paliko savo automobilį pas jį kieme. Naktį, būdamas namuose, jis išgirdo smūgį bei išėjęs į kiemą pamatė, jog automobilis Audi yra įvažiavęs į jo draugo automobilį. Jis iš karto paskambino draugui ir pranešė apie eismo įvykį, tačiau jis jau apie tai žinojo. Atėjęs draugas iškvietė policiją. Liudytojas nurodė, kad išėjęs į lauką jis su Audi vairuotoju nekalbėjo, tačiau matė praviras automobilio Audi dureles ir vairuotojo vietoje sėdintį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris jam pasirodė esantis neblaivus. Atėjusiam draugui Audi vairuotojas bandė aiškinti, jog jis jokių piktų kėslų neturėjo. Atvykus policijos pareigūnams jis surašė pareiškimą ir nuėjo namo, palikdamas savo draugą ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį aiškintis su policija patiems. Jam yra žinoma, kad tą vakarą E. S. buvo atėjęs į svečius pas jo tėvą ir jie kartu vartojo alkoholį. Eismo įvykio metu jo tėvas jau miegojo. Jam išėjus į lauką, automobilio Audi variklis buvo išjungtas, buvo įjungti tik žibintai. Liudytojo teigimu, techniškai yra įmanoma, kad automobilis nuriedėtų nuo nuokalnės. E. S. iš eismo įvykio vietos nebandė pasišalinti.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. S. R. paaiškino, kad 2014-08-23, apie 12 val. pas jį į svečius atvažiavo E. S., jie garaže išgėrė vieną butelį degtinės ir išsiskirstė. Jis eismo įvykio nematė, nes jau buvo nuėjęs miegoti. Liudytojas nurodė, kad E. S. gyvena netoliese, pas jį jis atvyko visiškai blaivus. Išgėręs alkoholio E. S. neketino vairuoti, sakė, kad automobilį paliks ir niekur nevažiuos. Jo teigimu, E. S. tikrai nelinkęs važinėti neblaivus, yra tvarkingas ir pareigingas vyras.

Liudytojas M. B. teismo posėdyje nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta. Protokole nurodytu laiku, apie 24.00 val. jis buvo namuose ir išgirdo suveikusios signalizacijos garsą. Išėjęs į kiemą rado administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir apdaužytą savo automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įsėdęs į savo automobilį, užsivedė variklį ir bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nespėjus jam pavažiuoti liudytojas, įlipęs pro keleivio pusės dureles, greitai ištraukė jo raktelius iš uždegimo spynelės ir laukė atvykstančios policijos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nieko jam nesakė, buvo girtas, prašė, kad jis nekviestų policijos. Nuo variklio užvedimo iki raktelių ištraukimo buvo praėję gal 15-20 sekundžių. Po susidūrimo buvo apgadintas jo automobilio sparnas, žibintas ir bamperis. Liudytojo teigimu, ten, kur stovėjo E. S. automobilis, iš tikrųjų yra nuokalnė, bet tokioje nuokalnėje galima palikti stovėti automobilį net neužtraukus rankinio stabdžio. Liudytojo manymu, E. S. vairavo automobilį ir įvažiavo į jo automobilį, bandydamas apsisukti. Jo automobilis tikrai buvo šiltas, jautėsi, kad ką tik buvo važiuota.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Karolis Žibas prašė taikyti E. S. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam mažesnę, nei ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad jo veikoje nėra tyčios, o jo padarytas pažeidimas tik formaliai atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalies sudėtį, nes kaltininkas nedalyvavo eisme, nevairavo ir net neketino vairuoti transporto priemonės, o tik atsitiktinumo dėka kliudė automobilio pavarų svirtį, kas lėmė automobilio pajudėjimą iš vietos. Eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Skiriant nuobaudą taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad E. S. nėra linkęs pažeidinėti KET, per 17 metų vairavimo stažo buvo tik du kartus baustas už nežymius pažeidimus, užima vadovaujančias pareigas, jo tiesioginės pareigos susijusios su transporto priemonių vairavimu, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, augina mažametę dukterį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą. Straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, padarytą neblaivaus (girto) asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo E. S., tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdyje neneigė, jog jo automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį, tačiau teigė, jog automobilio jis nevairavo, jis pats nuriedėjo nuo nuokalnės, jam imant iš automobilio cigaretes, netyčia užkabinus automobilio pavarų svirtį ir išjungus pavarą.

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą normą ir įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

E. S. kaltę patvirtina eismo įvykį matę liudytojai L. R. ir M. B., kurie duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė, kad išgirdus suveikusią signalizaciją jie išėjo į kiemą ir pamatė, kaip automobilis „Audi A6“ atsitrenkė galu į M. B. priklausantį stovintį automobilį Honda. Liudytojo M. B. teigimu, neblaivus E. S. buvo įsėdęs į savo automobilį ir, užsivedęs variklį, bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jis, įlipęs į E. S. automobilį pro keleivio pusės dureles, ištraukė iš uždegimo spynelės raktelius ir laukė atvykstančios policijos. Liudytojo L. R. teigimu, jam išėjus į kiemą, už automobilio Audi vairo sėdėjo E. S., šio automobilio žibintai buvo įjungti. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi Mantas B. E. S. apskritai nepažįsta, L. R. yra E. S. kaimynas, tačiau su juo nebendrauja, todėl šie liudytojai apkalbėti E. S. neturi jokio pagrindo. Pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ir jo gynėjas teismo posėdyje taip pat nenurodė jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad minėti liudytojai galėtų būti šališki ar dėl kokių nors priežasčių siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį. Be to, šių liudytojų parodymai neprieštarauja jų paaiškinimams, rašytiems įvykio dieną (b.l. 8, 9) bei kitiems byloje esantiems įrodymams, patvirtinantiems E. S. kaltę.

Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai A. D. ir R. D. patvirtino, kad jiems atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, jie rado automobilį Audi, atsitrenkusį į stovintį automobilį Honda. Apklausę eismo įvykį mačiusius liudytojus L. R. ir M. B., taip pat įvertinus tai, kad automobilio Audi variklis buvo dar šiltas, žibintai įjungti, o pats E. S. neneigė eismo įvykio metu sėdėjęs vairuotojo vietoje, buvo priimtas sprendimas surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tokios pat aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno A. D. 2014-08-23 tarnybiniame pranešime (b.l. 4). Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilių Audi A6 ir Honda stovėjimo vieta susidūrimo metu ir šių automobilių apgadinimo vietos (b.l. 5). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio „Audi A6“, v/n (duomenys neskelbtini) galinis bamperis, automobilio Honda, v/n (duomenys neskelbtini) - priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas. Taigi, šie byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad E. S., važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį Honda ir jį apgadino. Alkotesterio parodymų kvitu nustatyta, kak E. S. 2014-08-23, 02.24 val. buvo nustatytas vidutinis 1,60 promilės girtumo laipsnis (b.l. 11). Byloje esantis patikros sertifikatas liudija, kad pažeidimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2014-12-12 (b.l. 12).

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teiginys, kad automobilio jis nevairavo, jis pats nuriedėjo nuo nuokalnės, jam imant iš automobilio cigaretes, netyčia užkabinus automobilio pavarų svirtį ir išjungus pavarą, įtakos veikos kvalifikavimui neturi, nes vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu; vairavimas nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens; būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr.N17-885/2006, N5-307/2007, N-444-765/2009). Šioje byloje liudytojų L. R. ir M. B. parodymais, taip pat paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu yra neabejotinai nustatyta, kad susidūrimo metu E. S. sėdėjo už automobilio vairo. Kaip matyti iš liudytojo M. B. parodymų, E. S. automobilio variklis buvo užvestas, žibintai įjungti, variklio dangtis šiltas. Atvykę į eismo įvykio vietą praėjus daugiau kaip vienai valandai po susidūrimo policijos pareigūnai taip pat nustatė, kad E. S. automobilio kapoto dangtis buvo dar šiltas. Šie duomenys leidžia teismui abejoti E. S. parodymais, jog jo automobilis riedėjo nuo nuokalnės nevalingai ir jis neturėjo jokios galimybės jo sustabdyti, paspaudus stabdžio pedalą ar užtraukus rankinį stabdį. Be to, teismas sutinka su policijos pareigūno A. D. teismo posėdyje nurodytu teiginiu, kad vairuotojas privalo užtikrinti saugų automobilio stovėjimą ir sėsti už automobilio vairo, būdamas neblaivus, apskritai negali.

Įvertinus tai, kas išdėstyta bei byloje esančius įrodymus galima daryti išvadą, jog byloje yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo pripažinti E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nes kaip matyti iš liudytojo M. B. parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl liudytojas buvo priverstas lipti į jo automobilį pro keleivio pusės dureles bei traukti iš uždegimo spynelės raktelius. Tai, kad atvykus policijos pareigūnams ir teisme jis neneigė automobilių susidūrimo fakto, negali būti laikoma savanorišku kaltės pripažinimu, nes tai jis padarė ne savo noru, o verčiamas objektyvių aplinkybių, t.y. eismo įvykį mačiusių liudytojų L. R. ir M. B. parodymų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo yra nurodęs, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 ir kt.). Tokios išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, gali būti nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, kurias įvertinus, būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir švelninti už ATPK 127 str. 3 d. skirtiną nuobaudą, teismas nenustatė.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei), į tai, jog nėra nustatyta E. S. nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai ir daro išvadą, jog šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus E. S. ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 325 straipsnio 1 dalį, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo Lietuvos Respublikos ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi E. S. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 286 - 288 straipsniais, teismas,

nutarė:

pripažintiE. S. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų, kas atitinka 1158 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 1 d. nuostatas baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str., organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.