Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-24-593/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-02
Bylos Nr.
1S-24-593/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Nr. 1S-24-593/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. spalio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. L. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dešimt nusikalstamų veikų), 182 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei 182 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 5 d.

2. Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistasis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde jis nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, pastovūs nekintami kriminogeniniai veiksniai negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, nes jie jau yra įvertinti nustatant pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Skunde nurodoma, kad į ankstesnius teistumus jau buvo atsižvelgta teismui skiriant bausmę. Jam anksčiau paskirta nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose A. L. buvo skatintas, visus skatinimus gavo po nuobaudos paskyrimo, iš viso skatintas 13 kartų. Nuteistasis teigia, kad 2017 m. lapkričio 23 d. pažeidimas nebuvo įvertintas nei jokia nuobauda, nei tolimesnės trumpalaikės išvykos į namus apribojimu. Jis teigia, kad daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sumažėjo nuo 69 iki 53 balų, dalyvauja elgesio pataisos programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (nuo 2016 m. birželio 23 d.). 2015 m. rugsėjo 1 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos, dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tik atvykęs pareiškė norą įsidarbinti ir nuo 2013 m. gruodžio 6 d. dirba, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, stengiasi rūpintis savo dukra, prisideda prie jos išlaikymo, o A. L. pagalba reikalinga ir jo neįgaliam broliui.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

5. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-1818, reglamentuoja nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl A. L. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant A. L. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 53 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nors ši rizika sumažėjo nuo 69 balų, tačiau nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra nuosekli, nes jis ne tik buvo skatinamas bet ir tris kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir nustatyto režimo reikalavimus, už ką jam du kartus buvo paskirtos nuobaudos. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio pažangos nuoseklumą matyti, kad du kartus (2014 m. birželio 26 d. ir 2016 m. birželio 23 d.) A. L. paskatinus, jis netrukus po to (atitinkamai 2014 m. liepos 17 d. ir 2016 m. liepos 21 d.) padarė pataisos namuose nustatytų taisyklių pažeidimus. Dar daugiau, paskutinį kartą nuteistasis skatintas 2017 m. rugpjūčio 17 d., o iš byloje esančio Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2017 m. lapkričio 24 d. rašto matyti, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki lapkričio 24 d. vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (20 b. l.). Nors nuobauda jam nepaskirta (apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje), tačiau tai tik įrodo, kad nuteistasis nėra nuoseklus mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, o tai rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengia elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. L. kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš patyrimo, iki suėmimo susidūręs su problemomis pasirinkdavo ne visada konstruktyvius būdus joms spręsti, dėl savo nusikaltimų linkęs kaltinti draugų įtaką, nusikaltimo metu savo elgesio pasekmių neapgalvojo. Taip pat vis dar išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai (ankstesni teistumai), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininkais). Išlieka ir artimi kriminogeniniams veiksniams – mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatytas).

5.3. Įvertinus tai konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu A. L. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neleidžia konstatuoti, kad A. L. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė