Kauno apygardos teismo nutartis

2020-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-245/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-10
Bylos Nr.
1A-259-245/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
A. P., R. K., E. V.
Nukentėjusysis
I. N., T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-245/2020Proceso Nr. 1-03-2-00109-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,dalyvaujant prokurorei Linai Zakarauskaitei,nuteistajam A. P. ir jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 180 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir:

- už nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 180 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. P. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2018 m. gruodžio 18 d., kai A. P. pagal Europos arešto orderį šioje byloje buvo konvojuotas iš Vokietijos ir patalpintas į Kauno AVPK areštinę, ir laikas išbūtas suėmime iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir I. N. solidariai iš A. P. bei iš nuteistųjų R. K. ir E. V., iš kurių šie ieškiniai jau priteisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu Nr. N1-241-926/2018, priteisti 10155 Eur (dešimt tūkstančių šimtas penkiasdešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

T. Š. solidariai iš A. P. bei iš nuteistųjų R. K. ir E. V., iš kurių šie ieškiniai jau priteisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu Nr. N1-241-926/2018 priteista 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos patirtos 1636,01 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 01 ct) A. P. konvojavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš A. P. priteista Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. S. 2019 m. sausio 23 d. nutarimu A. P. pinigus – 163,89 Eur, įneštus į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, nuspręsta nukreipti nukentėjusiųjų I. N. ir T. Š. civilinių ieškinių padengimui.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Zakarauskaitės 2019 m. sausio 28 d. nutarimu A. P. pinigams – 163,89 Eur taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. (toliau – A. P.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kaip kurstytojas ir padėjėjas bendrininkų grupėje su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pagal iš anksto sutartą veiksmų planą bei turėdamas tikslą sukurstyti kitą asmenį pagrobti svetimą turtą, 2015 m. lapkričio 27 d. K., adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prikalbino R. K. (toliau – R. K.), kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, dalyvauti nusikaltimo padaryme, bei tą pačią dieną su kitu asmeniu E. V. (toliau – E. V.), kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apie 16 val. prie (duomenys neskelbtini) kapinių, esančių B. miške, pakeliui į (duomenys neskelbtini), susitikę aptarė būsimo nusikaltimo detales bei pasiskirstė vaidmenimis, po ko teikdamas kitiems asmenims nusikalstamos veikos darymo priemones, apie 16 val. 20 min. A. P. ir E. V. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nuvažiavo į PC „Ermitažas” (duomenys neskelbtini), kur nupirko 1 pakuotę plastmasinių suveržėjų, tikslu juos panaudoti plėšimo metu, ir grįžę į susitarimo vietą prie (duomenys neskelbtini) kapinių, juos perdavė dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir R. K., kurie turėjo įsibrauti į namą, bei dar kartą aptarę planuojamo nusikaltimo detales, po ko apie 18.05 val., nenustatytam asmeniui su „VW Golf“ automobiliu nuvežus R. K. bei du ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), E. V., automobilyje „Mersedese Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui automobilyje „VW Golf“, stovint atokiau nuo namo, bei stebint aplinką, R. K. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įsibrovus į I. N. (toliau – I. N.) priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios I. N. atžvilgiu panaudojus fizinį smurtą bei kitaip atėmus galimybę nukentėjusiajai priešintis, t. y. pagriebus už plaukų ir kaklo I. N. ir ją nustūmęs į kambarį, suveržus rankas plastmasiniais suveržėjais bei pargriovus ant žemės, sugriebus už kaklo ir tempiant už plaukų, grasinant panaudoti jos ir jos nepilnamečio sūnaus T. Š. (toliau – T. Š.) atžvilgiu fizinį smurtą, dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nukentėjusį nepilnametį T. Š., gim. 2000 m., paguldžius ant žemės ir už nugaros suveržus rankas plastmasiniais suveržėjais, taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, I. N. priklausantį, didelės vertės turtą- pinigus 3850 Eur, juvelyrinius dirbinius: auksinius auskarus su deimantais 850 Eur vertės, balto aukso žiedą su deimantu 650 Eur vertės, balto aukso žiedą su deimantu 1390 Eur vertės, balto aukso auskarus su safyru ir deimantais 280 Eur vertės, balto aukso auskarus su deimantais 300 Eur vertės, geltono aukso auskarus su deimantais 2000 Eur vertės, geltono aukso žiedas su rubinu ir deimantais, 400 Eur vertės, balto aukso grandinėlė su pakabuku su topazu ir deimantais bendros 435 eurų vertės, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, I. N. priklausantį didelės vertės turtą, bendros 10155 Eur vertė.

1.1. Be to, A. P., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį C kategorijos šaunamąjį ginklą-Turkijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį-garsinį pistoletą „BLOW M 06“ Nr.8001679, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie draudžiamų ginklų, kurį neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame V. K. ir D. K., iki 2016 m. kovo 17 d., kol jis buvo rastas bei paimtas kratos metu policijos pareigūnų.

1.2. Be to, A. P., turėdamas įtariamojo statusą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-65417-15, 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 23 d. ir 2016 m. gegužės 27 d. pažeidęs jam paskirtą kardomąją priemonę-registruotis policijos įstaigoje kiekvieną pirmadienį ir penktadienį 9 val., turėdamas tikslą suklaidinti policijos pareigūnus, jog neatvyko į policijos įstaigą registruotis dėl pateisinamos priežasties, 2016 m. gegužės 27 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kreipėsi į UAB „Pasirink“, (duomenys neskelbtini), gydytoją, kurio atžvilgiu jau priimtas procesinis sprendimas, prašydamas jį suklastoti tikrą dokumentą, t. y. formos Nr.027/a medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, įrašant jame tikrovės neatitinkančius duomenis, jog A. P., gim. 1988-12-20, gyvenantis (duomenys neskelbtini), sirgo ūmiu tonzilitu nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., grafoje „Ligos anamnezė, diagnostiniai tyrimai, ligos eiga, taikytas gydymas, rekomendacijos dėl gydymo/darbo“ nurodė ligos eigą, gydymą bei šiuos duomenis patvirtinti savo parašu ir antspaudu, ką gydytojas ir padarė, bei šį suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo 2016 m. gegužės 27 d. apie 15 val. 30 min. jį pateikdamas Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui R. D..

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde A. P. nurodo, kad jis turi būti išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, 180 straipsnio 3 dalį. Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, jo veika turi būti perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 2 dalį ir bet kuriuo atveju jam taikytinas BK 75 straipsnis, t. y. nuosprendžio vykdymas turi būti atidėtas. Skunde taip pat prašoma pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam paskirti baudą, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – areštą.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinkama, kadangi nuteistasis plėšime nedalyvavo ir jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, be pagrindo į laisvės atėmimo bausmę neįskaitytas laikas, išbūtas laisvės atėmimo vietoje.

2.2. Skunde nurodoma, kad nuosprendis pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo turinį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesilaikė kasacinės instancijos teismo suformuotos teismų praktikos, byloje esančius įrodymus vertindamas neišsamiai ir šališkai bei remdamasis tik byloje iškeltomis kaltinimą pagrindžiančiomis prielaidomis ir aplinkybėmis, kurios nebuvo neginčijamai patvirtintos byloje esančių duomenų visuma. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, nepašalino prieštaravimų, turinčių reikšmės teismo išvadoms, visas abejones aiškindamas jo, kaip nuteistojo, nenaudai. Taip pat skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis, be to, prieštaraujančios byloje esantiems duomenims.

2.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje ir nuteisė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Skunde nurodoma, kad pavogtų juvelyrinių dirbinių vertės suma yra dirbtinai padidinta, siekiant, jog kalti asmenys būtų nubausti pagal sunkesnę BK 180 straipsnio dalį. Byloje nėra žinoma, kokia yra reali pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertė, kokias tikslias pinigines sumas nukentėjusioji I. N. mokėjo už juvelyrinius dirbinius, kuriuo laikotarpiu ir kur juvelyriniai dirbiniai buvo įsigyti bei kokie buvo pavogti. Skunde teigiama, kad nėra pagrindo teigti, jog iš nukentėjusiosios buvo pavogtas didelės vertės turtas, todėl apelianto veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad pagrobti juvelyriniai dirbiniai yra 6 305 Eur vertės. Tokia juvelyrinių dirbinių vertė negali būti laikoma didele, nes ji šioje baudžiamojoje byloje neįrodyta.

2.4. Skunde nurodoma, kad A. P. kaltę, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas grindžia išimtinai tik pačių nuteistųjų parodymais, didelę reikšmę teikdamas R. K. parodymams, tačiau teismas privalėjo tokį įrodymų tyrimą ir vertinimą atlikti tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nustatyti visų bendrininkų tarpusavio ryšį, jų vaidmenį darant nusikalstamą veiką, susitarimo ribas ir pan. Inkriminuojant veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, buvo remtasi R. K. ir jo sugyventinės G. Š. parodymais, taip pat nurodyta, kad A. P. kaltę patvirtina skambučių ir perduodamų duomenų išklotinė. Taip pat tai, kad nukentėjusiosios I. N. namuose A. P. nebuvo, tačiau patį plėšimo faktą patvirtina I. N. parodymai, nukentėjusiojo T. Š. parodymai, liudytojų D. L., J. D., E. Š., T. Š. parodymai, vaizdo kamerų užfiksuoti duomenys, kas leidžia tvirtinti, kad tikrai buvo padarytas plėšimas į nukentėjusiųjų namus įsiveržus trims asmenims. Šie, teismo manymu, kaltinantys apeliantą įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje. Apelianto teigimu, jis nežinojo apie planuojamą nusikaltimą, jo eigą ir apie nusikaltimą padariusius asmenis, jame nedalyvavo Nuteistasis pažinojo tik R. K.. Tą faktą, kad R. K. parodymai yra nepatikimi, patvirtino ir liudytoja D. I., kuri nurodė, jog R. K. apklausos metu iš fotonuotraukų nurodė asmenis, dalyvavusius nusikaltime, tačiau jis sumaišė žmones, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. Skunde nurodoma, kad jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikima R. K. parodymais, todėl nėra pagrindo jais tikėti ir dabar. Remiantis šiomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad šis asmuo apeliantą apkalbėjo, kaip ir kitus asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Vien tas faktas, kad apeliantas bendravo su R. K., buvo pas jį, dar neleidžia daryti išvados, kad jis dalyvavo plėšime. Apeliantas neneigia, kad po nusikaltimo padarymo apie jį sužinojo, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad jame ir dalyvavo. Tos aplinkybės, kad A. P. nedalyvavo plėšime patvirtina liudytojų G. Š. bei A. V. parodymai.

2.5. Skunde nurodoma, kad A. P. neatliko jokių aktyvių veiksmų, tyčios plėšti nebuvo, jis plėšime nedalyvavo, nukentėjusiosios namuose nebuvo. Apylinkės teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog tarp A. P. ir asmenų, atlikusių nusikaltimą, nebuvo išankstinio susitarimo apiplėšti nukentėjusiuosius, plėšime apeliantas nedalyvavo, todėl ir negali atsakyti už kitų asmenų įvykdytą nusikalstamą veiką. A. P. nurodo, kad asmenų, kurie minimi kaltinime, padarę nusikaltimą, išskyrus R. K., jis nepažįsta. Jo vaidmuo, jam neįtariant, jog daro nusikalstamą veiką, buvo tik toks, kad tie jam nematyti asmenys R. K. paprašė nuvežti iki kapinių, jie A. P. paprašė parodyti artimiausią statybinių reikmenų parduotuvę, A. P. tik nurodo, kad su jais važiavo į parduotuvę „Ermitažas“, kur yra parduodami plastikiniai užveržėjai, jis nežinojo, kam jie bus panaudoti, tai yra, kad jais bus rišamos nukentėjusiųjų rankos. Tarp tų asmenų buvo kalba, jog užtraukėjų reikės darant nusikaltimą, sakė, jog jų reikės, kai eis vogti. Iš R. K. kalbos, jam atvykus prie „A.“, suprato, kad buvo padarytas nusikaltimas, nuteistasis užpyko. A. P. taip pat nurodo, kad jokių pinigų iš šio nusikaltimo negavo.

2.6. Apelianto teigimu, negali būti laikytina, kad jis veikė kaip kurstytojas, kadangi jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius, jis neskatino, nesiūlė R. K. atlikti nusikalstamos veikos ir apiplėšti I. N. gyvenamąjį namą. A. P. veiksmuose nebuvo tyčios kryptingumo, jis nenorėjo R. K. įtikinti, paskatinti imtis veikos darymo. Kurstymas turi būti konkretus, t. y. turi būti lenkiamas atitinkamas asmuo padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, šiuo atveju jokių kurstymo veiksmų A. P. neatliko. Kurstymas galimas tik aktyviais veiksmais ir daugiausia pasireiškia įtikinėjimu, prašymu, pažadais, papirkimu, grasinimu, apgaule. Jokių aktyvių veiksmų A. P. neatliko, jis nesiūlė R. K. daryti nusikaltimo ir jo kaltė grindžiama pačio R. K. parodymais, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo duodami objektyviai tiesai neatitinkantys parodymai yra apkalbėjimas.

2.7. Skunde nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo A. P. prisipažino, jog pateikė suklastotą dokumentą ir nuoširdžiai gailisi. A. P. nenuvyko registruotis į policiją, tačiau tuo metu nebuvo sveikas, turėjo anginą ir jam reikėjo tai patvirtinančios pažymos. Pasirinktinai nuvažiavo į kliniką „Pasirink“, kad gautų pažymą, paprašė gydytojo jam padėti, tačiau pinigų jam už tai nedavė. Gydytojas išrašė A. P. pažymą. Apeliantas nurodo, kad prisipažįsta, jog tyčia nenuvyko registruotis į policiją. Suklastotą dokumentą laikė ir panaudojo 2016 m. gegužės 27 d. apie 15.30 val., jį pateikdamas Kauno AVPK KP NTV 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui R. D.. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo tariamai padarytos veikos pavojingumo ir nesivadovavo galiojančia teismine praktika, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnį taikoma tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Skunde teigiama, kad apelianto padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. buvo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, motyvavo tik tai, kad A. P. kaltas ir baustinas, visiškai nesigilino į įvykio aplinkybes ir veikos pavojingumo laipsnį. Teismas visiškai neaptarė kitos rūšies bausmės skyrimo apeliantui, neatsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus, neteistas, gailisi dėl įvykdytos veikos, todėl konstatuotina, kad am paskirta aiškiai per griežta bausmės rūšis, neaptarta galimybė taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį, taip pat neįvertinta ir ta aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta daugiau nei prieš tris metus. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apeliantas mano, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti švelnintina ir paskirta bauda.

2.8. Skunde nurodoma, kad A. P. taip pat nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Apeliantas nurodo, kad ginklą „BLOW M 06“ Nr. 8001679 jis gavo aštuoniolikto gimtadienio proga, todėl ginklo įsigijimo dokumentų neturi, nesidomėjo koks tai ginklas ir kokia ginklo galia, ginklu jis niekada nesinaudojo, jis galvojo, kad šiam ginklui laikyti leidimo nereikia. Nuteistojo teigimu, jam paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra aiškiai per griežta. Nuosprendyje teismas visiškai neaptarė dėl kokių priežasčių apeliantui netaikyta kita bausmės rūšis, kuri numatyta sankcijoje, neaptarta dėl kokių priežasčių netaikyta BK 75 straipsnio nuostatos. Apelianto manymu, jam turi būti paskirta švelnesnė bausmė – areštas ar kita bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu.

5. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstos išvados byloje sprendžiamais klausimais yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl BK 180 straipsnio 3 dalies

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai bei rėmėsi tik byloje iškeltomis kaltinimą pagrindžiančiomis prielaidomis ir aplinkybės, kurios nebuvo neginčijamai patvirtintos byloje esančių duomenų visuma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, priimant procesinį sprendimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, apylinkės teismas vadovavosi R. K. bei jo sugyventinės G. Š. parodymais. Pastaroji A. P. atpažino iš jai pateiktų nuotraukų. A. P. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtina ir byloje esanti skambučių ir perduodamų duomenų išklotinė, kurioje užfiksuoti 324 įvykiai – R. K. ir A. P. tarpusavio bendravimas skambučiais ir žinutėmis. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, A. P. nurodė, kad apiplėšime jo vaidmuo buvo tik toks, kad jam nematyti asmenys (minimi kaltinime) paprašė R. K. nuvežti prie kapinių. R. K. iš K. atvežė į K., pastarasis A. P. klausė, ar šis žino, kur yra Raudondvaris. Asmenys paprašė A. P. parodyti artimiausią statybinių prekių parduotuvę ir jis kartu su jais nuvažiavo prie „Ermitažo“, kur buvo nupirkti plastikiniai suveržėjai. Po to jam paskambino R. K. ir norėjo su juo susitikti, tada jis jam nurodė atvažiuoti prie „A.“ K.. Jis jam papasakojo, kad vyko apiplėšimas. Tie asmenys, praėjus 4 – 5 valandoms po susitikimo su R. K., A. P. liepė išmesti telefoną, tą jis ir padarė. Tuomet jis suprato, kad įsivėlė į nusikaltimą. Jam buvo žinoma, kad asmenys pirko plastikinius dirželius skirtus nusikaltimo darymui, tačiau nežinojo, kad jie pirkti tikslu surišti kentėjusiųjų rankas. A. P. taip pat nurodė, kad nukentėjusiosios I. N. jis nepažįsta ir nežino, kas užsakė ją apiplėšti. Nuteistasis nurodė, kad R. K. neminėjo, ko eis pas šią moterį, tik sakė, kad „žinau, kad turi daug pinigų“. Apie tai jie kalbėjosi K., kai vartojo alkoholinius gėrimus kartu su R. K. draugu A. T. (toliau – A. T.). Nuteistasis taip pat paaiškino, kad tų asmenų, kurie nebuvo nustatyti, jis nepažįsta. Jie nedalyvavo jiems su R. K. vartojant alkoholį. Taip pat, nurodė, kad nežino automobilio markės, kuriuo važiavo minėti asmenys. Jie sustojo aikštelėje prie kapinių. Joje jau buvo mašina. A. P. išlipo pasisveikinti su žmonėmis, parūkė. Tada jie jo paprašė parodyti, kur yra statybinių reikmenų parduotuvė. Iš ten grįžo į kapinių aikštelę. Nuteistasis taip pat paaiškino, kad iki I. N. namų jis nevažiavo, išvyko savo reikalais. Apie pagrobtus papuošalus jis sužinojo tik iš policijos, R. K. jam minėjo tik apie paimtus pinigus ir pats A. P. pinigų negavo. Sakydamas „E. iš senamiesčio storas“ nurodė vardą, kurį girdėjo policijoje. Negali įvardinti to asmens, kaip supranta, tai nuteistasis E. V.. Jis jo nematė prie kapinių, jo nevežė prie „Ermitažo“. Tai, kad aukščiau aptarti A. P. parodymai yra melagingi ir tai, kad jis žinojo apie planuojamą nusikaltimą, jo eigą bei tai, kad sekė įvykius po to, kai R. K. nespėjo atsitraukti iš nusikaltimo vietos, patvirtina byloje surinkti ir tinkamai pirmosios instancijos teisme išanalizuoti įrodymai. R. K. duoti parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, logiškai paaiškinantys įvykių eigą. R. K. gyvena K. ir K. bei K. rajono nežino, todėl logiška, kad jam atsiskyrus nuo kitų plėšimo dalyvių jis nežinojo kur turėtų bėgti. R. K. nurodė, kad po plėšimo jis ir kitas nusikaltime dalyvavęs vyras nuo namo nubėgo link tvoros. Minėtas vyriškis tvorą peršoko, o R. K. tai padaryti pavyko ne iškarto, šokdamas jis pametė savo kepurę prie tvoros, tuomet nubėgo ant kelio ir bėgdamas pamatė, kaip plėšime dalyvavę vyrai nuvažiuoja iš sutartos susitikti vietos. R. K. išbėgo ant kelio, bėgo per kiemus, nubėgo prie tos vietos, kur stovėjo „Mercedes Benz“, bet jo ten nebuvo. Pribėgo prie kažkokios mažytės parduotuvės, paprašė pardavėjos duoti telefoną paskambinti, paaiškino, kad namie paliko telefoną. Pardavėja davė telefoną, iš jos telefono paskambino į savo, bet niekas nekėlė. Jo telefoną buvo išsivežęs A. P.. Tada paskambino taksi ir išsikvietė atvažiuoti prie parduotuvės. Taksi važiavo ieškoti A. T. namo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, bet buvo ne ta vieta, taksi vairuotojas pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvių daug K., tada nutarė važiuoti į „A.“ ir ten nusipirko mobilųjį telefoną Nokia C1, paskambino A. P. į savo telefoną ir pastarasis nurodė R. K. eiti prie „S.“ ir ten po 10 – 15 min. susitikus, R. K. A. P. pasakė, kas nutiko. A. P. paėmė R. K. seną bei naują SIM korteles, o abu telefonus atidavė jam. Savo SIM kortelę A. P. taip pat sulaužė. Tuomet A. P. nuvežė R. K. iki stoties, o jis iš ten taksi važiavo iki Klaipėdos, o iš ten draugas jį parvežė į namus. Šiuos R. K. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja B. A. parodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. ji dirbo parduotuvėje „T.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti kiek buvo valandų, tačiau netoli darbo pabaigos į parduotuvę užėjo vyras, kuris buvo 20-25 metų amžiaus, ūgis apie 180 cm, lieso kūno sudėjimo, plaukai rudi, trumpai kirpti, be barzdos ir be ūsų, bet veido bruožų negali apibūdinti ir atpažinti negalėtų. Apsirengęs buvo pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, sportiniais bateliais, pilkos spalvos plona striuke, be pirštinių. Vyrukas paklausė, ar galima būtų išsikviesti taksi, ji atsakė, kad neturi taksi numerio. Ji jam davė savo asmeninį mobilaus ryšio telefoną, abonento numeris (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad paskambintų į informaciją ir sužinos taksi numerį. Jis paskambino kažkokiu numeriu, pasakė, kad nori sužinoti taksi numerį, tada atėjo žinutė, pagalvojo, kad jam iš informacijos atsiuntė taksi numerį. Tada jis vėl paskambino, suprato, kad taksi, nes jis jos paklausė adreso, kur randasi parduotuvė. B. A. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje parduotuvė „T.“. Liudytojas M. K. parodė, kad 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, tiksliai datos neatsimena, jis dirbo taksi, buvo jau vakaras, tiksliai laiko negali pasakyti, bet mano, kad apie 20 val., nes po to važiavo parvežti iš darbo seserį, kuri dirba iki 21.30 val. Jis buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gavo iš dispečerės iškvietimą į R., į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, parduotuvės pavadinimo neatsimena. Dispečerė pasakė, kad iš parduotuvės ateis vaikinas, jį reikės vežti. Jis nuvažiavo į nurodytą vietą prie parduotuvės, pranešė per raciją dispečerei, kad yra vietoje, maždaug po minutės priėjo vyrukas, M. K. paklausė, ar jis kvietė taksi, jis patvirtino, kad tai jis ir įsėdo į automobilį. Vyrukas atrodė sekančiai: apie 23 metų amžiaus, ūgis apie 184 cm, liekno kūno sudėjimo, plaukai tamsūs, trumpai kirpti, be barzdos ir be ūsų, veido bruožų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Apsirengęs buvo sportinėmis pilkos spalvos kelnėmis, striukė šviesi, be kepurės. Liudytojas parodė, kad asmuo jam pasakė, jog jis ne kaunietis, važiuoja ieškoti draugų. Jis nurodė važiuoti į A., prie V. „S.“, ten išlipo ir nusipirko telefono papildymą, M. K. matė, kad kai grįžo, pasipildė sąskaitą, kelis kartus bandė skambinti, bet pasakė, kad negali prisiskambinti. Tada pasakė važiuoti link „A.“, bet važiuoti per Europos prospektą, nes sakė, kad važiuodamas gal atsimins, kur gyvena draugas. Važiuojant jis neprisiminė, niekur neprašė sustoti, taip nuvažiavo iki „A.“ G. išėjimo ir ten išlipo. Aplinkybę, kad A. P. žinojo apie nusikaltimą ir jame dalyvavo patvirtina ir byloje esantis 2016 m. kovo 18 d. nuo 15.51 val. slaptai įrašytas pokalbis tarp A. P., jo draugės G. R. ir draugo J. R.. Pokalbio metu A. P. pasakoja apie tai, kaip jis susijęs su 2015 m. lapkričio 27 d. plėšimu (duomenys neskelbtini). A. P. pasako, kad pažįsta įtariamąjį R. K., jog buvo automobilyje 2015 m. lapkričio 27 d., kai važiavo į prekybos centrą „Ermitažas“ pirkti plastikinių užtraukėjų bei nurodo, kad automobilyje buvo jis pats, E. ir dar vienas jaunuolis. Taip pat pasako, kad R. K. nakvojo pas A. T. bute. Taip pat du kartus pasako, kad jis, t. y. E.s vairavo mašiną (nusikaltimo metu). J. R. ir A. P. pasako, kad E. „storas“. A. P. pasako, kad E. kartu su J. turi didelę bylą. Pagal šią bylą E. ir J. surišo verslininką ir atėmė pinigų 300 „štukų“ (tūkstančių) eurų bei kad E. laksto (važinėja) su X-u (automobilio BMW X markė). Iš minėto pokalbio turinio taip pat matyti, kad A. P. žinojo apie padarytą nusikaltimą ir jį padariusius asmenis, tačiau jų neatskleidė teisėsaugos institucijoms jo apklausos metu, kas parodo jo aktyvų vaidmenį, kaip nusikaltimo kurstytojo ir padėjėjo, darant šį nusikaltimą. Aukščiau aptartų įrodymų visuma paneigia A. P. parodymus dėl to, kad apie nusikalstamą veiką jis nieko nežinojo, kad nusikaltimą planavo R. K., todėl jo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

7. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kuriuo teigiama, kad tarp jo ir nusikaltimą įvykdžiusių asmenų nebuvo jokio išankstinio susitarimo apiplėšti nukentėjusiuosius. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi iš R. K. parodymų matyti, kad kiti plėšime dalyvavę asmenys jau iš anksto žinojo nusikalstamos veikos veiksmų planą. Tai, kokia eiga vyko apiplėšimas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad plėšime dalyvavę asmenys jau iš anksto ruošėsi nusikaltimui. Vienas iš nusikaltime dalyvavusių asmenų, kurį R. K. įvardijo kaip užsakovą, turėjo informacijos apie nukentėjusiosios I. N. darbą, prieš įvykdant apiplėšimą jis žinojo, kad į nukentėjusiosios namus atvažiavęs kitas sūnus, todėl reikės palaukti, kol šis išvažiuos. Asmenys turėjo kaukes, persirengė kitais rūbais. Prieš nusikaltimo apdarymą asmenys važiavo į „Ermitažą“ ir pirko plastmasinius užtraukėjus, tikslu surišti namuose esantiems asmenims rankas. Važiuojant link nukentėjusiosios namų, užsakovas R. K. parodė vietą, kurioje turėjo stovėti automobilis „Mercedes Benz“ ir paaiškino, kad iš tos vietos gerai matosi namas, kurį jie ruošiasi plėšti, taip pat nurodė, kad aplinkę stebės E. V. ir antrasis vyras iš „Mercedes Benz“. asmenys taip pat turėjo „racijas“ (radijo ryšio priemones). Iš nukentėjusiojo T. Š. parodymų matyti, kad R. K. žinojo ir nukentėjusiojo brolio vardą – T., todėl akivaizdu, kad nusikaltimą įvykdę asmenys buvo surinkę informaciją apie nukentėjusiuosius. Asmenys taip pat žinojo, kad nukentėjusioji papuošalus laiko antrame aukšte, nes įsiveržę į namus ir surišę nukentėjusįjį T. Š. jie iš karto bėgo į antrą aukštą, kur yra nukentėjusiosios papuošalai. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad tarp asmenų buvo išankstinis susitarimas įvykdyti plėšimą, todėl A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

8. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina ir tą aplinkybę, kad A. P. veikė kaip kurstytojas, kadangi iš jų matyti, jog apie rengiamą daryti nusikalstamą veiką R. K. sužinojo, būtent iš A. P.. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad pažįsta R. K., lankėsi pas jį namuose K., o po to sugalvojo atšvęsti jų susitikimą ir jie atvyko pas R. K. draugą į K., kur paskui su R. K. ir jo draugu vartojo alkoholinius gėrimus ir išgertuvių metu R. K. nurodė žinąs moterį gyvenančią pakaunėje, kuri turi daug pinigų ir pasiūlė ją apiplėšti, ką jis su pažystamais ir padarė. A. P. paaiškino, kad jo kaltė yra tik ta, kad jis jiems nurodė ir vežė į parduotuvę „Ermitažą“, kur yra parduodami plastikiniai užveržėjai, jis tuo metu nežinojo, kam jie bus panaudoti, tai yra, kad jais bus rišamos nukentėjusiosios rankos, tačiau žinojo, kad plastikiniai užtraukėjai bus reikalingi nusikaltimo darymui. Tokius nuteistojo parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiškai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad, būtent, A. P. nusikaltimo darymo tikslu atsivežė R. K., kuris nepažįsta K., iš K., jį sukurstė daryti nusikaltimą, žinodamas, kad jam reikalingi pinigai, nes jų neturi, pasiūlė jam didelę pinigų sumą vien už tai, kad nueis prie vieno namo ir pasibels į duris, tikslu, kad duris atidarytų ten gyvenę „seni žmonės“, kurie namuose turi apie milijoną litų, kuriuos buvo planuojama plėšimo būdu užvaldyti, nes tam buvo sukurtas planas ir pasiruošta, buvo stebima nusikaltimo darymo vieta, surinkta informacija apie nukentėjusiuosius, jų buvimo vietą, pasiruoštos priemonės juos surišti, buvo planuojamas, kol bus daromas nusikaltimas, tos teritorijos ir aplinkinių kelių stebėjimas. Įvertinus šios nutarties 6 – 8 punkte išdėstytas aplinkybes darytina pagrįsta išvada, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – plėšimą, būdamas nusikalstamos veikos darymo kurstytoju ir padėjėju.

9. Skunde A. P. nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog iš nukentėjusiosios buvo pavogtas didelės vertės turtas, todėl jo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Apeliantas nurodo, kad taip pat nėra pagrindo teigti, jog pagrobti juvelyriniai dirbiniai yra 6 305 Eur vertės. Tokia juvelyrinių dirbinių vertė negali būti laikoma didele, nes ji šioje baudžiamojoje byloje neįrodyta. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji I. N. nurodė, kad iš jos buvo pagrobti pinigai – 3850 eurų ir papuošalai: auksiniai auskarai su deimantais 850 Eur vertės, balto aukso žiedas su deimantu 650 Eur vertės, balto aukso žiedas su deimantu 1390 Eur vertės, balto aukso auskarai su safyru ir deimantais 280 Eur vertės, balto aukso auskarai su deimantais 300 Eur vertės, geltono aukso auskarai su deimantais 2000 Eur vertės, geltono aukso žiedas su rubinu ir deimantais, 400 Eur vertės, balto aukso grandinėlė su pakabuku su topazu ir deimantais bendros 435 eurų vertės. Papuošalų vertė pagal jų apibūdinimą buvo įvertinta UAB „A.G.“. Apygardos teismo vertinimu, iš nukentėjusiosios pagrobtų juvelyrinių dirbinių vertė byloje kaip didelė nustatyta pagrįstai. Nukentėjusiosios nurodytos sumos atitinka rinkoje esančių papuošalų vertę ir nėra nepagrįstai didelės. Pažymėtina, kad R. K. ir E. V. yra nuteisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu buvo konstatuota, kad BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. K. ir E. V. padarė veikdami bendrininkų grupe. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyta, kad iš I. N. buvo pagrobtas didelės vertės turtas, todėl apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai nustatytos turto vertės apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl bausmių skyrimo

10. Skunde nuteistasis nurodo, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį jam paskirtos bausmės yra per griežtos. Apelianto teigimu, už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam turi būti paskirta arešto ar kita su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – bauda. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį dalyje dėl bausmių skyrimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. P. tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių plėšimo padarymo atveju nenustatė. Kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė minėtos nusikalstamos veikos padarymo atveju buvo nustatyta tai, kad šią nusikalstamą veiką jis įvykdė bendrininkų grupėje. Dėl neteisėto ginklo laikymo ir disponavimo netikru dokumentu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. P. padarė tris tyčinius nusikaltimus – vieną nesunkų, apysunkį ir sunkų. Taip pat buvo atsižvelgta į neigiamą charakteristiką, kad A. P. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas nebuvo, tačiau du kartus teistas užsienyje: 2014 m. balandžio 3 d. Vokietijoje už sukčiavimą, įskaitant apgaulę, jam buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas iki 2017 m. balandžio 10 d. Nuteistasis, pasislėpęs nuo bylos nagrinėjimo išvyko į Vokietiją, kur nusikalto ir 2018 m. birželio 15 d. buvo nuteistas Vokietijoje už vagystę, kurios metu naudotas smurtas ar ginklai arba asmeniui grasinama smurtu ar ginklais ir jam buvo paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad A. P. baustas administracine tvarka, Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas, UAB „V.L.“ psichikos sveikatos centre nesilankė ir nėra registruotas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant mažesnį už sankcijose numatytą vidurkį. Apygardos teismo teisėjo kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, dėl ko A. P. pagrįstai buvo skirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Apylinkės teismas įvertino tiek jo atsakomybę sunkinančias, tiek atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl pagrindo švelninti jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nėra.

11. Apeliaciniame skunde A. P. taip pat nurodo, kad be pagrindo į laisvės atėmimo bausmę nebuvo neįskaitytas laikas, išbūtas laisvės atėmimo vietoje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos 2018 m. gruodžio 19 d. policija nutraukė A. P., kaip įtariamojo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-65417-15 paiešką, kadangi 2018 m. gruodžio 18 d. pagal Europos arešto orderį jis buvo konvojuotas iš Vokietijos ir patalpintas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Pirmosios instancijos teismas šį laiką įskaitė į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Apygardos teismo vertinimu šis įskaitymas tinkamas ir pagrindo jį keisti nėra. Pažymėtina, kad Vokietijoje A. P. buvo sulaikytas ne pagal Europos arešto orderį, o dėl to, kad 2016 m. spalio 16 d. jis grupėje asmenų, panaudojant šaunamąjį ginklą, apiplėšė juvelyrinę parduotuvę Bad Nauheim m., todėl ikiteisminiame sulaikyme Vokietijoje išbūtas laikas nuteistajam turės būti įskaitytas priimant procesinį sprendimą dėl Vokietijoje padarytos nusikalstamos veikos.

12. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. A. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė teisingumo ir proporcingumo principų nepažeidžia. Nuosprendis tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teisme, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisJurga Vasiliauskienė