Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1150-527/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-16
Bylos Nr.
2S-1150-527/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
V. A.
Ieškovas
L.
Civilinė byla Nr. 2S-1150-527/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas;
procesinio sprendimo kategorijos: 110; 121.14; 122.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1729-91/2010 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir materialinio išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo (išvadą teikianti institucija – Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-03-25 teisme gautas ieškovės 2010-03-25 prašymas (b. l. 45-46) taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui - uždrausti jam artintis prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - gyvenamasis namas). Prašyme nurodoma, kad ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu, atsakovas tapo ypatingai agresyvus, pradėjo ypatingai dažnai vartoti alkoholį. Jis taip pat kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl sūnaus V. A. tėvystės nuginčijimo. Visą laiką nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos atsakovas elgėsi netinkamai tiek ieškovės, tiek abiejų vaikų V. A. ir M. V. A. atžvilgiu. Jis nuolat būdavo grubus, nuolat išgėręs ir naudodavo prieš juos tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Ne kartą ieškovė kvietė policijos pareigūnus, prašydama pagalbos, kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, turėjo su vaikais bėgti iš namų. 2010-01-04 atsakovas vėl sumušė ieškovę, dėl ko ji kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Ieškovei buvo konstatuota kraujosruvos veide, abiejose rankose, odos nubrozdinimai ir taip padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Mykolo Riomerio teismo medicinos instituto Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Tai, kad atsakovas yra linkęs daryti įvairius nusižengimus, patvirtina ir 2009-12-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas (b. l. 49) paskirti V. A. baudą pagal ATPK 181 str. 2 d. už tai, kad mažamečio sūnaus V. A. (gim. 2002-03-15) akivaizdoje paėmęs peilį grasino sau persipjauti kaklo venas ir taip nusižudyti. Be to, atsakovas nuolat grasina sunaikinti gyvenamąsias patalpas. Visi šie veiksmai daro neigiamą įtaką tiek harmoningam nepilnamečių vaikų vystymuisi, tiek jų bei ieškovės sveikatai. Tokie atsakovo veiksmai tęsiasi jau pakankamai ilgai. Dėl tokių nuolatinių neigiamai visus veikiančių atsakovo veiksmų nepilnamečiai vaikai ir pati ieškovė yra nesaugūs, todėl, neturėdama kitos išeities, ieškovė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, t. y. uždrausti jam artintis prie gyvenamojo namo, siekiant apsaugoti savo ir nepilnamečių vaikų saugumą bei gyvybę.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010-04-06 nutartimi (b. l. 56-57), žodinio proceso tvarka tenkindamas ieškovės 2010-03-25 pareiškimą, taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui - įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos ir uždraudė gyventi gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-1729-91/2010..

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu (b. l. 61-62) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad skundžiama nutartis yra priimta vadovaujantis ieškovės interesais bei pateiktais duomenimis, tačiau iš esmės pažeidžia atsakovo interesus, riboja jo konstitucines teises bei laisves, priimtas neįvertinus visų svarbių aplinkybių, todėl turėtų būti naikinama. Visų pirma, teismas, nors ir turėdamas VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašą apie šalių turimą nekilnojamąjį turtą, neįvertino to fakto, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vieną ir tą patį nekilnojamąjį turtą, t. y. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią sudaro gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti statiniai (ūkiniai ir kiti pastatai), kurie savo paskirtimi nėra tinkami bei pritaikyti gyventi. Tokiu būdu teismas, uždrausdamas atsakovui gyventi gyvenamajame name, neįvertino to, jog minėtas gyvenamasis namas yra vienintelis atsakovo nekilnojamasis turtas, kuris yra pritaikytas gyventi. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas gali gyventi ūkiniame pastate, tačiau ,kaip teigė atsakovas, ūkinis pastatas nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui, nėra tam reikalingų bent minimalių sąlygų, t. y. elektros energijos, vandens, šildymo sistemos, todėl negali būti laikoma tinkama gyvenamąja vieta atsakovui. Priimdamas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas neįvertino to fakto, kad kito nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovas neturi, todėl nėra aišku bei suprantama, kur toliau jam gyventi, jeigu sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsigaliotų. Teismas sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovas vaikų akivaizdoje smurtauja sutuoktinės atžvilgiu, naudoja fizinį smurtą. Tačiau, kaip matosi iš teismui pateiktos medžiagos, tai nėra įrodyta. Teismui ieškovė yra pateikusi duomenis apie tai, jog (duomenys neskelbtini) PK yra priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės sužalojimo (b. l. 50), taip pat Mykolo Riomerio Universiteto Medicinos instituto (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadą (b. l. 48) apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą. Tačiau taip pat matosi, kad ieškovė pagal policijos priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, ir baudžiamoji byla dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo nėra iškelta. Specialisto išvada yra patvirtinimas, kad jai buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, tačiau pati savaime išvada nekonstatuoja, kad sužalojimus padarė būtent atsakovas. Nustatyti, kas kaltas dėl konstatuotų sveikatos sutrikdymų, turi teismas, tačiau teismo nuosprendžio ar bent jau pranešimo apie bylos iškėlimą privataus kaltinimo tvarka nėra. Todėl teigti, kad dėl visų aplinkybių, kuriomis teismas remiasi pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kaltas yra atsakovas, nėra pagrindo. Ieškovė turi teisę savo interesus ginti pasinaudodama teisėsaugos bei teisėtvarkos institucijų pagalba, kurios, esant pagrindui bei tinkamoms aplinkybėms, taiko kardomąsias priemones BPK normų pagalba, tačiau ji to nedaro, o kreipiasi į teismą su prašymu jos interesus ginti civilinėje byloje pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Tai nėra teisingas sprendimas, nes tik neginčijamai nustačius, jog jos atžvilgiu taikomas fizinis smurtas, gali būti taikomi tam tikri ribojimai. Tuo tarpu iš teismui pateiktų neginčijamų faktų negalima teigti, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės, kokias pritaikė teismas, šiuo atveju atitinka protingumo bei proporcingumo kriterijus ir gali būti pateisinamos esant tokiai situacijai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

CPK 384 str. 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose; šiame straipsnyje įtvirtintas baigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus, vieno iš sutuoktinių interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turėjo nustatyti, ar šioje konkrečioje byloje yra reali grėsmė ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų interesams.

Viena iš įstatymo numatytų specialių laikinųjų apsaugos priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.).

Apeliantas teigia, jog ieškovės pateiktomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra pilnai įrodyta, jog atsakovas vaikų akivaizdoje smurtauja sutuoktinės atžvilgiu. Ieškovė teismui pateikė 2009-09-23 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus nutarimą Nr. 36(duomenys neskelbtini) (b. l. 50) dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės sužalojimo bei Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto (duomenys neskelbtini) poskyrio Specialisto išvadą apie ieškovės atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, tačiau ieškovė pagal policijos priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą į teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė, baudžiamoji byla dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo nėra iškelta, specialisto išvada yra patvirtinimas, kad ieškovei buvo sutrikdyta sveikata, tačiau pati savaime išvada nekonstatuoja, jog sužalojimus padarė būtent atsakovas. Tačiau kolegija, su tokiais atskirajame skunde išdėstytais argumentais nesutinka.

Kolegijos nuomone, esant 2010-04-06 teismo posėdžio metu nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas linkęs vaikų akivaizdoje smurtauti prieš ieškovę, pagrįstoms rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi.

Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas, vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių viena yra įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 str. 2 d. 1 p.), nes nuolatinės konfliktinės situacijos kelia grėsmę vaikų psichologinei bei emocinei būsenai.

Iš ieškovės pateiktos Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47) matyti, jog 2010-01-04 ieškovei buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, išvadoje smurtautoju įvardintas atsakovas. Iš ieškovės pateiktos Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48) matyti, jog 2008-12-04 nepilnamečiam ieškovės sūnui V. A., gim. 1992 m., kurio tėvystę atsakovas ginčija, buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, išvadoje smurtautoju taip pat įvardintas atsakovas, kuris sužalojimų padarymo metu buvo neblaivus. Nors pagal 2009-09-22 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kalvarijos policijos komisariate gautą ieškovės pareiškimą, jog 2009-09-21 apie 22 val. atsakovas būdamas neblaivus smurtavo prieš ieškovę, vaikų akivaizdoje ją žemino, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti (b. l. 50), įvertinus kaip galimą privataus kaltinimo bylą (BPK 407 str.), tačiau, nežiūrint to, policijos pareigūnams įvertinus situaciją, buvo konstatuota, kad ieškovės paaiškinime minima veika turi BK 140 str. numatyto nusikaltimo požymių, t. y. fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, už tai 2009-10-15 (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teismo nutarimu atsakovas buvo nubaustas pagal ATPK 181 str. 2 d. (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, jau esant baustiems už tą pačią veiką). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas 2008-2009 metų laikotarpyje net 5 kartus buvo baustas dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, teismo nutarimų, kuriais buvo konstatuotas netinkamas, priešingas vaikų interesams atsakovo elgesys, atsakovas aukštesnės instancijos teismui neskundė, tokiu būdu pripažindamas duomenų teisingumą. Pastarosios aplinkybės, kolegijos nuomone, suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo šeimos, tuo labiau, kad atsakovas ir atskirajame skunde nenurodė jokių šiuos faktus paneigiančių aplinkybių.

Atsakovas 2010-04-06 teismo posėdyje nurodė, jog jis daugiau pas ieškovę neis, jog jo tėvai gyvena netoliese ir kad jis išeis gyventi pas juos (b. l. 55), todėl kolegija sprendžia, kad atsakovas iš esmės turi galimybes gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų, netgi ir pripažinus atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, jog ūkinis pastatas, kuriame atsakovui buvo pasiūlyta apsigyventi, nėra pritaikytas nuolatiniam gyvenimui, nėra tam reikalingų bent minimalių sąlygų, t. y. elektros energijos, vandens, šildymo sistemos ir todėl negali būti laikoma tinkama gyvenamąja vieta atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant aplinkybėms, patvirtinančioms, jog atsakovui gyvenant kartu su šeima, gali nepagrįstai nukentėti pirmiausia vaikų, o taip pat ir vieno iš tėvų interesai (ieškovės) ar iškilti reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 335-339 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Arūnas RudzinskasIzolda Nėnienė